Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-11-05 07:48

---

Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos trečios klasės mokiniai bus pirmieji, egzaminus laikysiantys pagal naująją tvarką. Pamoką veda lietuvių kalbos mokytoja Vaida Kainauskienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Jau prasidėjus šiems mokslo metams rajono bei šalies mokyklas pasiekė žinia, kad nuo 2014 metų universitetai kelia aukštyn egzaminų kartelę. Šios naujovės ugdymo įstaigose sukėlė tam tikrą sumaištį: mokslo metų eigoje joms teks keisti mokymo procesą, nors ugdymo planai jau seniai sudaryti.

Ugdys „universalesnius“ abiturientus

Dabartiniams vienuoliktokams 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.

Dviejų dalykų bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų – valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus. Atsiranda ir užsienio kalbos slenkstis, kurio neįveikus durys į universitetus neatsivers.

Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o į universitetą – tris.

Kaip sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė, šiomis naujovėmis siekiama išugdyti „universalesnius“ studentus.

„Iki šiol jaunuoliams buvo apribota pasirinkimo teisė. Profiliavimas juos įstatydavo į gana siaurus rėmus. Rinkdamasis socialinių mokslų kryptį abiturientas gilinosi į lietuvių ar anglų kalbų, istorijos žinias, bet jis jau nesimokė nei fizikos, nei matematikos, nei gamtos mokslų. Aukštosiose mokyklose buvo pastebėta, kad nepatekę į norimą studijų programą ar pritrūkę balų valstybės finansuojamai vietai abiturientai negali rinktis kitos studijų srities, nes trūksta mokomųjų dalykų. Neretai būna ir taip, jog net įstoję į vieną iš pasirinktų programų studentai yra priversti mokytis tų dalykų, kurių mokykloje buvo atsisakę. Dėl šių priežasčių kai kuriose studijų programose nubyra daugybė įstojusiųjų“, – kalbėjo Ž. Žilinskienė.

Naująja egzaminų tvarka siekiama ne tik ugdyti platesnių kompetencijų abiturientus, bet ir pakeisti visuomenėje nusistovėjusią nuomonę, kad žmogui būtinas universitetinis išsilavinimas. Tikimasi, jog sumažės stojančiųjų į populiariausias specialybes, tokias kaip teisė ar ekonomika, o padaugės einančiųjų mokytis į profesines mokyklas. Siekiama ugdyti ne populiarių, bet reikalingų sričių specialistus.

Teks keisti planus

Šiais metais mokyklos individualius ugdymo planus jau yra sudariusios, todėl dabar juos reikės keisti. Be to, humanitarams dėl konkursinio balo prireiks matematikos, fizikos ar technologijų dalykų, gamtos mokslus pasirinkusiems moksleiviams – humanitarinių dalykų ar menų, o „menininkams“ – technologijų ar gamtos mokslų žinių.

Pretenduojantys į valstybės finansuojamas studijų vietas abiturientai turės išlaikyti keturis valstybinius brandos egzaminus. Įvedamas privalomas užsienio kalbos slenkstis reiškia, jog reikės laikyti ir penktąjį – užsienio kalbos – valstybinį brandos egzaminą. Nuo 2014 metų universitetai priims tik tuos abiturientus, kurie užsienio kalbos valstybinį egzaminą išlaikys ne žemesniu kaip B2 lygiu (reikės gauti daugiau nei 40 balų iš 100). B1 lygis – 16–40 užsienio kalbos egzamino balų – atvers tik kolegijų duris. Užsienio kalbos slenkstis argumentuojamas platesnėmis studijų galimybėmis dėl mainų programų ir atvykstančių į Lietuvą užsienio dėstytojų. Pagrindinis konkursinio balo dalykas bus nustatomas universalus visai studijų sričiai (socialiniams mokslams, technologijos mokslams ir t. t.), antrasis dalykas siejamas su studijų kryptimi ar šaka, trečiasis dalykas yra lietuvių kalba ir literatūra, o ketvirtasis vadinamas bendruoju – stojantysis jį galės pasirinkti iš kelių dalykų sąrašo.

Naujoji tvarka palies tik tuos būsimus studentus, kurie pretenduos į valstybės finansuojamas universitetines bakalauro studijas. Brandos atestatui gauti, kaip ir iki šiol, pakaks dviejų valstybinių brandos egzaminų.

Reikėjo pranešti anksčiau

„Manau, jog nauja egzaminų tvarka yra išties gera. Nerimą kelia tik aukšti užsienio kalbos reikalavimai. Kai kurie abiturientai tik dėl šio kriterijaus gali neįstoti į universitetus, nors kitose srityse jie yra ypač gabūs“, – svarstė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktorius Saulius Spangevičius.

Jam pritarė ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktorius Aleksandras Žikevičius. Anot jo, nauja tvarka tikrai neblogai apgalvota, tačiau blogiausia, kad ji priimta nepasitarus su mokyklomis.

„Apie šią tvarką sužinojome tik rugsėjo pradžioje, kai jau buvome sudarę ugdymo planus. Dabar sausį, pasibaigus pirmajam pusmečiui, greičiausiai teks koreguoti ugdymo planus, keisti tvarkaraštį. Keisis ir mokytojų krūviai. Ministerija elgiasi negerai. Mūsų niekas neįspėjo, kad jau nuo 2014 metų įsigalios ši tvarka. Buvo kalbų, jog ji gali būti įgyvendinta 2015–2016 metais, bet ne anksčiau. Būtume spėję pasiruošti, o dabar per šią „naktinę reformą“ sumaištis įsivyravo ir tarp vaikų, ir tarp tėvų, ir tarp mokytojų. Aišku, versimės per galvą ir darysime viską, kad vaikai kuo mažiau nukentėtų“, – užtikrino A. Žikevičius.

Panašios nuomonės laikėsi ir Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio skyriaus vedėjas Gražvydas Šliauteris. Pasak jo, naujoji egzaminų tvarka į aukštąsias mokyklas padės įstoti tik motyvuotiems vaikams.

„Praėjusiais metais mūsų skyriuje po 4 egzaminus išlaikė 10 mokinių. Manau, kad šalyje dėl naujos reformos pučiamas per didelis burbulas, – ji tikrai turi daugybę privalumų, tik paskelbta ne laiku. Kas būtų, jei įsėdus į lėktuvą staiga būtų pasakyta, jog pabrango bilietas?“ – retoriškai klausė G. Šliauteris.

Dėl to, kad egzaminų naujovės nebuvo tinkamai išdiskutuotos visuomenėje, sprendimai priimti skubotai, neatsižvelgiant ir neįvertinant, jog tokiu būdu gali būti pažeistas ne tik teisėtų lūkesčių, bet ir vaiko interesų prioritetiškumo principas, naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tiesa, ministerijos teigimu, nepriklausomai nuo teismo sprendimo naujoji tvarka nebus atšaukta. Vienintelė galima išimtis – šią egzaminų tvarką gali atšaukti naujasis švietimo ir mokslo ministras.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---