|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2012-10-26 05:42
|
|
|
UAB „Onorė“ vadovas Petras Žilionis aprodydamas maisto produktams iš intervencinių atsargų laikyti skirtą sandėlį tikino, kad jau netrukus greta bus įrengta dar viena panašaus pobūdžio patalpa.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Vilkaviškio rajono savivaldybės seniūnijose labiausiai nepasiturintiems asmenims dalijami maisto produktai iš intervencinių atsargų. Seniau seniūnijų atstovai pasiimti produktų turėdavo vykti į Marijampolę, o dabar to daryti jau nereikia: intervencinių atsargų sandėlis veikia Vilkaviškyje.
Ieškojo seniai
Maisto produktų iš intervencinių atsargų dalijimu labiausiai nepasiturintiems žmonėms rūpinasi labdaros organizacijos „Caritas“ atstovai. Jų iniciatyva Europos Sąjungos skiriami produktai pristatomi į vyskupijų sandėlius, iš kurių seniūnijų atstovai patys vežasi sau priklausančią dalį ir išdalija ją nepasiturintiems žmonėms.
Iki šių metų mūsų rajono gyventojams skirti produktai buvo pristatomi į Marijampolę. Tiek mūsų rajono Savivaldybės, tiek seniūnijų atstovai jau seniai norėjo sandėlį įrengti Vilkaviškyje, todėl buvo svarstomi įvairūs variantai. Galiausiai, matydami vilkaviškiečių norą bei užsispyrimą, Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ atstovai nusprendė paskelbti konkursą sandėliavimo paslaugų tiekimui laimėti. Trims pasirinktoms uždarosioms akcinėms bendrovėms – „Vilkdara“, „Vilkdanga“ ir „Onorė“ – buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti konkurse.
„Jau atrodė, kad iki nustatyto termino pabaigos nė viena bendrovė nepateiks savo pasiūlymo ir konkursas neįvyks. Vis dėlto likus vos kelioms minutėms pas mane į kabinetą įžengė UAB „Onorė“ direktorius Petras Žilionis ir pateikė savo siūlymą“, – prisiminė ES maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims bendrijos programos koordinatorius Vilkaviškio vyskupijoje (ES MIATLNA) Giedrius Sinkevičius.
Liepė sutvarkyti
Kaip tvirtino verslininkas P. Žilionis, kuris yra ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, jis ilgai svarstęs, ar verta dalyvauti šiame konkurse. UAB „Onorė“ direktorių gąsdino įvairūs keliami reikalavimai. Vis dėlto jam apsispręsti padėjo valdžios atstovų raginimai bei seniūnų prašymai įrengti tokį sandėlį Vilkaviškyje.
„Dar buvusios valdžios atstovai ne kartą lankėsi mūsų įmonėje ir apžiūrėjo potencialų maisto laikymo sandėlį. Tiesa, tuomet niekas nesiryžo skelbti konkurso, todėl visa tai ir liko tik kalbomis“, – prisiminė P. Žilionis.
Nusprendęs dalyvauti konkurse UAB „Onorė“ vadovas pasirūpino įrengti patalpas, gavo maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą čia laikyti maisto produktus.
Sulaukęs vienintelės įmonės pasiūlymo, G. Sinkevičius atvyko apžiūrėti sandėlio ir rado jame nemažai trūkumų. Vis dėlto per savaitę šie buvo pašalinti ir UAB „Onorė“ paskelbta konkurso nugalėtoja. Su ja sutartis pasirašyta iki šių metų gruodžio 31 d. Vėliau bus skelbiamas naujas konkursas.
Kol kas produktai laikomi viename sandėlyje, tačiau jau netrukus greta bus įrengtos dar vienos papildomos patalpos.
P. Žilionis teigė jau girdėjęs įvairių kalbų, kad būdamas Tarybos nariu laimėjo šį konkursą, tačiau tikino į jas nekreipiantis jokio dėmesio.
„Visų pirma, konkursą organizavo ne Savivaldybė, o „Caritas“, o antra – aš rūpinuosi ir savo vadovaujamos įmonės interesais. Jei Tarybai teks balsuoti už kokį nors su šia veikla susijusį sprendimą, aš paprasčiausiai nebalsuosiu. Nesu kaltas, kad „Caritas“ pasirinko UAB „Onorė“ paslaugas. Prieš penkiolika metų tapau apskrities buriavimo čempionu, nes irgi vienintelis dalyvavau varžybose“, – šyptelėjo P. Žilionis.
Moka brangiau
Už intervencinių atsargų laikymo ir saugojimo Marijampolėje paslaugas Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ mokėdavo 80 litų už toną maisto produktų. Vilkaviškyje šios paslaugos šiek tiek brangesnės – dabar už jas mokama 87 litai. Vis dėlto šiuos kainų skirtumus kompensuoja mažesnės transportavimo iki seniūnijų išlaidos.
„Esame patenkinti Vilkaviškyje atsiradusiu sandėliu. Dabar mums ir nuvykti pasiimti produktų yra arčiau, ir viskas vyksta daug greičiau“, – teigė Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita.
Panašios nuomonės laikėsi ir kitų seniūnijų atstovai. Keturvalakių seniūnas Gintautas Urbšys teigė nepajutęs didelio skirtumo, nes atstumai į Marijampolę ir Vilkaviškį beveik vienodi. Gižų seniūnas Romas Kučiauskas tvirtino, jog dabar pasiimti maisto produktus yra gerokai patogiau nei iš Marijampolės.
„Nors iki Vilkaviškio mums šiek tiek toliau nei iki Marijampolės, tačiau į rajono centrą darbo reikalais vykstu gana dažnai, todėl neretai stengiuosi kartu paimti ir maisto produktų. Marijampolėje dažnai tekdavo laukti eilėse, o čia ne tik nebūna eilių, bet „Onorės“ darbuotojai dar ir padeda pakrauti produktus. Esu labai patenkintas Vilkaviškyje atsiradusiu sandėliu“, – tvirtino Gižų seniūnas.
Nepavyksta susitarti
Pagal susitarimą sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės sąskaitas už paslaugas išrašo Vilkaviškio vyskupijos „Caritui“. Vėliau šios organizacijos atstovai pagal bendradarbiavimo sutartį sąskaitas perduoda savivaldybėms, kurios ir padengia išlaidas.
Su Vilkaviškio rajono savivaldybe „Carito“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis pasibaigė dar birželį, tačiau atnaujinti jos niekaip nepavyksta. Dėl šios priežasties kol kas neatsiskaitoma ir su konkursą laimėjusia UAB „Onorė“.
„Mes, kaip labdaros organizacija, neturime pakankamai lėšų sumokėti už maisto produktų laikymo sandėliuose paslaugas. Nuo šių metų Europos Komisija patvirtino reglamentą, pagal kurį labdaros organizacijos gali susigrąžinti dalį sandėliavimo bei transportavimo lėšų. Būtent tai ir sukėlė Vilkaviškio rajono valdžios atstovų įtarimą. Vis dėlto mes susigrąžiname tik labai nedidelę visų išlaidų dalį. Pavyzdžiui, pernai aptarnauti visai Vilkaviškio vyskupijai, kurios teritorijoje yra nemažai sandėlių, mums reikėjo apie 125 tūkst. litų. Panaši suma tikriausiai susidarys ir šiais metais. Susigrąžinti mes galėsime tik apie 30 tūkst. litų. Padalijus šią sumą visiems sandėliams, išeina visai nedideli pinigai“, – pasakojo G. Sinkevičius.
Jis tikino, jog „Caritas“ neprašo mūsų rajono vadovų kompensuoti visos Vilkaviškio sandėliui skirtos sumos. Prašoma padengti tik tą dalį, kurios nekompensuoja Europos Komisija. Kaip sakė ES MIATLNA programos koordinatoriaus Vilkaviškio vyskupijoje, su kitų savivaldybių atstovais dėl šio klausimo problemų nekyla.
G. Sinkevičius tvirtino suprantantis, jog rajonai išgyvena sunkius laikus ir biudžetams trūksta pinigų, tačiau vylėsi, kad pasiekti susitarimą vis dėlto pavyks.
Apie situaciją pasiteiravus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Audriaus Balbieriaus, šis tvirtino, jog kol galiojo ankstesnis susitarimas, Savivaldybė vykdė visus įsipareigojimus, o oficialių raštų dėl naujos bendradarbiavimo sutarties dar negauta.
„Mes finansuojame transportavimo išlaidas nuo sandėlio iki produktų dalijimo vietos. Tai irgi turėtų daryti „Caritas“, o ne mes. Kol nesame gavę jokio oficialaus rašto, tol nesinorėtų ko nors plačiau komentuoti. Savivaldybė turi daug įsiskolinimų ir biudžete švilpia vėjai, todėl neturime pinigų kompensuoti net dalies „Carito“ išlaidų. Aišku, visiškai nesikratome šio reikalo ir gavę oficialų raštą sėsime, kalbėsimės, galbūt ieškosime kokių nors rezervų“, – svarstė A. Balbierius.
G. Sinkevičius patvirtino, jog kaip tik šiuo metu jis rajono valdžios atstovams ruošia oficialų raštą dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo.
P. Žilionis taip pat nebuvo linkęs sureikšminti to fakto, kad jo vadovaujamai įmonei nepavyksta atgauti skolos. Jis sakė puikiai suprantantis Savivaldybės situaciją ir tiki, jog vis tiek pavyks susitarti.
Dar nenutrauks
Produktų iš intervencinių atsargų dalijimas mūsų rajone prasidėjo spalio 17 d. ir baigsis lapkričio 5 d. Vilkaviškio rajone paramą maisto produktais gauna 11 087 nepasiturintys asmenys. Jiems bus išdalyta 11 087 kg kvietinių miltų, 4435 kg makaronų, 943 kg greito paruošimo makaronų, 8870 kg trijų grūdų kruopų, 11 087 kg cukraus, 10 200 litrų rapsų aliejaus.
Pretenduoti į šią paramą gali asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt per mėnesį. Norintieji gauti maisto paketus privalo kreiptis į seniūnijas ir užpildyti prašymus.
ES Maisto produktų iš intervencinių atsargų tiekimo labdaros organizacijoms programa pradėta vykdyti 1987 m. Lietuvoje ji įgyvendinama nuo 2006 m.
„Sunku pasakyti, kiek dar laiko gyvuos ši programa. Jau buvo pasigirdę kalbų, kad artimiausioje ateityje ji bus nutraukta. Vis dėlto dar 2013 metais ji tikrai bus vykdoma, o dėl vėlesnio laikotarpio vyksta derybos. Žmonių, norinčių gauti paramą maisto produktais, nuolat daugėja. Vien Lietuvoje pernai jų buvo daugiau nei pusė milijono“, – teigė G. Sinkevičius.
Vilkaviškio rajono savivaldybės seniūnijose labiausiai nepasiturintiems asmenims dalijami maisto produktai iš intervencinių atsargų. Seniau seniūnijų atstovai pasiimti produktų turėdavo vykti į Marijampolę, o dabar to daryti jau nereikia: intervencinių atsargų sandėlis veikia Vilkaviškyje. |
Maisto produktų iš intervencinių atsargų dalijimu labiausiai nepasiturintiems žmonėms rūpinasi labdaros organizacijos „Caritas“ atstovai. Jų iniciatyva Europos Sąjungos skiriami produktai pristatomi į vyskupijų sandėlius, iš kurių seniūnijų atstovai patys vežasi sau priklausančią dalį ir išdalija ją nepasiturintiems žmonėms.
Iki šių metų mūsų rajono gyventojams skirti produktai buvo pristatomi į Marijampolę. Tiek mūsų rajono Savivaldybės, tiek seniūnijų atstovai jau seniai norėjo sandėlį įrengti Vilkaviškyje, todėl buvo svarstomi įvairūs variantai. Galiausiai, matydami vilkaviškiečių norą bei užsispyrimą, Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ atstovai nusprendė paskelbti konkursą sandėliavimo paslaugų tiekimui laimėti. Trims pasirinktoms uždarosioms akcinėms bendrovėms – „Vilkdara“, „Vilkdanga“ ir „Onorė“ – buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti konkurse.
„Jau atrodė, kad iki nustatyto termino pabaigos nė viena bendrovė nepateiks savo pasiūlymo ir konkursas neįvyks. Vis dėlto likus vos kelioms minutėms pas mane į kabinetą įžengė UAB „Onorė“ direktorius Petras Žilionis ir pateikė savo siūlymą“, – prisiminė ES maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims bendrijos programos koordinatorius Vilkaviškio vyskupijoje (ES MIATLNA) Giedrius Sinkevičius.
Kaip tvirtino verslininkas P. Žilionis, kuris yra ir Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, jis ilgai svarstęs, ar verta dalyvauti šiame konkurse. UAB „Onorė“ direktorių gąsdino įvairūs keliami reikalavimai. Vis dėlto jam apsispręsti padėjo valdžios atstovų raginimai bei seniūnų prašymai įrengti tokį sandėlį Vilkaviškyje.
„Dar buvusios valdžios atstovai ne kartą lankėsi mūsų įmonėje ir apžiūrėjo potencialų maisto laikymo sandėlį. Tiesa, tuomet niekas nesiryžo skelbti konkurso, todėl visa tai ir liko tik kalbomis“, – prisiminė P. Žilionis.
Nusprendęs dalyvauti konkurse UAB „Onorė“ vadovas pasirūpino įrengti patalpas, gavo maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą čia laikyti maisto produktus.
Sulaukęs vienintelės įmonės pasiūlymo, G. Sinkevičius atvyko apžiūrėti sandėlio ir rado jame nemažai trūkumų. Vis dėlto per savaitę šie buvo pašalinti ir UAB „Onorė“ paskelbta konkurso nugalėtoja. Su ja sutartis pasirašyta iki šių metų gruodžio 31 d. Vėliau bus skelbiamas naujas konkursas.
Kol kas produktai laikomi viename sandėlyje, tačiau jau netrukus greta bus įrengtos dar vienos papildomos patalpos.
P. Žilionis teigė jau girdėjęs įvairių kalbų, kad būdamas Tarybos nariu laimėjo šį konkursą, tačiau tikino į jas nekreipiantis jokio dėmesio.
„Visų pirma, konkursą organizavo ne Savivaldybė, o „Caritas“, o antra – aš rūpinuosi ir savo vadovaujamos įmonės interesais. Jei Tarybai teks balsuoti už kokį nors su šia veikla susijusį sprendimą, aš paprasčiausiai nebalsuosiu. Nesu kaltas, kad „Caritas“ pasirinko UAB „Onorė“ paslaugas. Prieš penkiolika metų tapau apskrities buriavimo čempionu, nes irgi vienintelis dalyvavau varžybose“, – šyptelėjo P. Žilionis.
Už intervencinių atsargų laikymo ir saugojimo Marijampolėje paslaugas Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ mokėdavo 80 litų už toną maisto produktų. Vilkaviškyje šios paslaugos šiek tiek brangesnės – dabar už jas mokama 87 litai. Vis dėlto šiuos kainų skirtumus kompensuoja mažesnės transportavimo iki seniūnijų išlaidos.
„Esame patenkinti Vilkaviškyje atsiradusiu sandėliu. Dabar mums ir nuvykti pasiimti produktų yra arčiau, ir viskas vyksta daug greičiau“, – teigė Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita.
Panašios nuomonės laikėsi ir kitų seniūnijų atstovai. Keturvalakių seniūnas Gintautas Urbšys teigė nepajutęs didelio skirtumo, nes atstumai į Marijampolę ir Vilkaviškį beveik vienodi. Gižų seniūnas Romas Kučiauskas tvirtino, jog dabar pasiimti maisto produktus yra gerokai patogiau nei iš Marijampolės.
„Nors iki Vilkaviškio mums šiek tiek toliau nei iki Marijampolės, tačiau į rajono centrą darbo reikalais vykstu gana dažnai, todėl neretai stengiuosi kartu paimti ir maisto produktų. Marijampolėje dažnai tekdavo laukti eilėse, o čia ne tik nebūna eilių, bet „Onorės“ darbuotojai dar ir padeda pakrauti produktus. Esu labai patenkintas Vilkaviškyje atsiradusiu sandėliu“, – tvirtino Gižų seniūnas.
Pagal susitarimą sandėliavimo paslaugas teikiančios įmonės sąskaitas už paslaugas išrašo Vilkaviškio vyskupijos „Caritui“. Vėliau šios organizacijos atstovai pagal bendradarbiavimo sutartį sąskaitas perduoda savivaldybėms, kurios ir padengia išlaidas.
Su Vilkaviškio rajono savivaldybe „Carito“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis pasibaigė dar birželį, tačiau atnaujinti jos niekaip nepavyksta. Dėl šios priežasties kol kas neatsiskaitoma ir su konkursą laimėjusia UAB „Onorė“.
„Mes, kaip labdaros organizacija, neturime pakankamai lėšų sumokėti už maisto produktų laikymo sandėliuose paslaugas. Nuo šių metų Europos Komisija patvirtino reglamentą, pagal kurį labdaros organizacijos gali susigrąžinti dalį sandėliavimo bei transportavimo lėšų. Būtent tai ir sukėlė Vilkaviškio rajono valdžios atstovų įtarimą. Vis dėlto mes susigrąžiname tik labai nedidelę visų išlaidų dalį. Pavyzdžiui, pernai aptarnauti visai Vilkaviškio vyskupijai, kurios teritorijoje yra nemažai sandėlių, mums reikėjo apie 125 tūkst. litų. Panaši suma tikriausiai susidarys ir šiais metais. Susigrąžinti mes galėsime tik apie 30 tūkst. litų. Padalijus šią sumą visiems sandėliams, išeina visai nedideli pinigai“, – pasakojo G. Sinkevičius.
Jis tikino, jog „Caritas“ neprašo mūsų rajono vadovų kompensuoti visos Vilkaviškio sandėliui skirtos sumos. Prašoma padengti tik tą dalį, kurios nekompensuoja Europos Komisija. Kaip sakė ES MIATLNA programos koordinatoriaus Vilkaviškio vyskupijoje, su kitų savivaldybių atstovais dėl šio klausimo problemų nekyla.
G. Sinkevičius tvirtino suprantantis, jog rajonai išgyvena sunkius laikus ir biudžetams trūksta pinigų, tačiau vylėsi, kad pasiekti susitarimą vis dėlto pavyks.
Apie situaciją pasiteiravus Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Audriaus Balbieriaus, šis tvirtino, jog kol galiojo ankstesnis susitarimas, Savivaldybė vykdė visus įsipareigojimus, o oficialių raštų dėl naujos bendradarbiavimo sutarties dar negauta.
„Mes finansuojame transportavimo išlaidas nuo sandėlio iki produktų dalijimo vietos. Tai irgi turėtų daryti „Caritas“, o ne mes. Kol nesame gavę jokio oficialaus rašto, tol nesinorėtų ko nors plačiau komentuoti. Savivaldybė turi daug įsiskolinimų ir biudžete švilpia vėjai, todėl neturime pinigų kompensuoti net dalies „Carito“ išlaidų. Aišku, visiškai nesikratome šio reikalo ir gavę oficialų raštą sėsime, kalbėsimės, galbūt ieškosime kokių nors rezervų“, – svarstė A. Balbierius.
G. Sinkevičius patvirtino, jog kaip tik šiuo metu jis rajono valdžios atstovams ruošia oficialų raštą dėl bendradarbiavimo sutarties pasirašymo.
P. Žilionis taip pat nebuvo linkęs sureikšminti to fakto, kad jo vadovaujamai įmonei nepavyksta atgauti skolos. Jis sakė puikiai suprantantis Savivaldybės situaciją ir tiki, jog vis tiek pavyks susitarti.
Produktų iš intervencinių atsargų dalijimas mūsų rajone prasidėjo spalio 17 d. ir baigsis lapkričio 5 d. Vilkaviškio rajone paramą maisto produktais gauna 11 087 nepasiturintys asmenys. Jiems bus išdalyta 11 087 kg kvietinių miltų, 4435 kg makaronų, 943 kg greito paruošimo makaronų, 8870 kg trijų grūdų kruopų, 11 087 kg cukraus, 10 200 litrų rapsų aliejaus.
Pretenduoti į šią paramą gali asmenys, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 Lt per mėnesį. Norintieji gauti maisto paketus privalo kreiptis į seniūnijas ir užpildyti prašymus.
ES Maisto produktų iš intervencinių atsargų tiekimo labdaros organizacijoms programa pradėta vykdyti 1987 m. Lietuvoje ji įgyvendinama nuo 2006 m.
„Sunku pasakyti, kiek dar laiko gyvuos ši programa. Jau buvo pasigirdę kalbų, kad artimiausioje ateityje ji bus nutraukta. Vis dėlto dar 2013 metais ji tikrai bus vykdoma, o dėl vėlesnio laikotarpio vyksta derybos. Žmonių, norinčių gauti paramą maisto produktais, nuolat daugėja. Vien Lietuvoje pernai jų buvo daugiau nei pusė milijono“, – teigė G. Sinkevičius.
Publikuota: 2012-10-26 05:42:39
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|