|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2012-09-28 04:33
|
|
|
Lietuva šiuo metu daugiau kaip 60 proc. elektros energijos importuoja iš vienos Rytų kaimynės. Iš viso importuojame iš Rusijos 80 proc. mūsų šaliai reikalingų energijos išteklių. Pagal tarptautinius standartus energetinis saugumas nėra užtikrinamas, jei importuojama 10–15 proc. energijos išteklių. Todėl turime investuoti į savus energetinius pajėgumus.
Paskaičiuota, kad po 5 metų, kai mūsų kaimynės turės uždaryti kai kurias savo elektrines, kurios kūrenamos iškastiniu kuru, susidursime su dideliu elektros energijos gamybinių pajėgumų trūkumu. Mūsų kaimynės tam ruošiasi iš anksto.
Pavyzdžiui, Suomija baigia pasistatyti galingą branduolinį reaktorių ir planuoja statyti dar du. Estija, Latvija ir Lenkija yra regioninės Lietuvos Visagino atominės elektrinės partnerės. Lenkija taip pat ruošiasi atominių elektrinių statybai savo šalyje.
Tarptautinė patirtis rodo, kad norint patikimai apsirūpinti energija reikia siekti naudojamų išteklių, jų tiekimo bei technologijų įvairovės. Vienas svarbiausių branduolinės energetikos privalumų, lemiančių atominių elektrinių konkurencingumą, yra tai, kad išlaidos kurui sudaro vos 8 proc. elektros savikainos, o iškastinio – 60–80 proc., todėl net menkiausias jo pabrangimas iš karto smarkiai padidina elektros savikainą.
Skaičiuojama, kad Visagino AE gaminama elektros energijos savikaina bus gerokai mažesnė nei kitų Lietuvoje galimų elektros energijos gamybos būdų.
Branduolinį kurą tiekia 15 valstybių visame pasaulyje, jo atsargų yra užtektinai ir konkurencija tarp šio kuro tiekėjų garantuoja stabilias branduolinio kuro kainas.
Skaičiuojama, kad investicijos į Visagino AE statybą sieks iki 5 mlrd. eurų.
Dalis šių investicijų liks Lietuvoje, bus sukurta naujų darbo vietų, verslui atsiras galimybių teikti įvairias paslaugas ir produktus. Elektrinei reikės įvairių specialybių aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriuos rengia Lietuvos aukštosios mokyklos.
Kad Lietuvos elektros energijos tinklus sujungtume su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais bei sinchronizuotume dažnius, būtina turėti pakankamai stabiliai gaminamos elektros energijos kiekius šalyje. Visagino atominė elektrinė gamintų reikalingą bazinį elektros energijos kiekį mūsų valstybėje.
Anglimi, dujomis ir kitu iškastiniu kuru kūrenamos elektrinės išmeta didelį kiekį CO2, teršia aplinką, neigiamai veikia klimato kaitą. Nėra ekologiški ir kai kurie atsinaujinantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, biokuras. Gaminat elektros energiją atominėse elektrinėse, į aplinką CO2 neišskiriamas.
Yra toks posakis: „Savam krašte pranašu nebūsi.“ Kalbėdamas apie energetikos ateitį drįstu teigti, kad Lietuva, nusprendusi statyti atominę elektrinę, klaidos nepadarė. O tiems, kas netiki „savais pranašais“, galiu patarti pabandyti pasirankioti informacijos svetur, nes tai padaryti šiandien lengva interneto platybėse.
Yra tokia interneto svetainė www.nei.org, kurioje galima rasti gausybę informacijos, įrodančios, kad atominę energetiką dar anksti nurašyti. Tiesa, visa informacija šioje svetainėje pateikiama anglų kalba, tačiau jaunimui šiandien tai jokia problema.
Svetainėje skelbiama, kad atlikus apklausą telefonu 65 procentai žmonių pritaria, kad atominė energetika būtų naudojama kaip vienas iš energijos šaltinių, jiems oponuoja 29 procentai apklaustųjų.
Taigi, balsuodami referendume pasekime technologijų vystymo srityje toli pažengusios valstybės piliečių pavyzdžiu!
Rimvydas ŽIEMYS
Politinė reklama. Apmokėta iš Rimvydo Žiemio politinės kampanijos sąskaitos.
Užsk. 5230
Lietuva šiuo metu daugiau kaip 60 proc. elektros energijos importuoja iš vienos Rytų kaimynės. Iš viso importuojame iš Rusijos 80 proc. mūsų šaliai reikalingų energijos išteklių. Pagal tarptautinius standartus energetinis saugumas nėra užtikrinamas, jei importuojama 10–15 proc. energijos išteklių. Todėl turime investuoti į savus energetinius pajėgumus. |
Paskaičiuota, kad po 5 metų, kai mūsų kaimynės turės uždaryti kai kurias savo elektrines, kurios kūrenamos iškastiniu kuru, susidursime su dideliu elektros energijos gamybinių pajėgumų trūkumu. Mūsų kaimynės tam ruošiasi iš anksto.
Pavyzdžiui, Suomija baigia pasistatyti galingą branduolinį reaktorių ir planuoja statyti dar du. Estija, Latvija ir Lenkija yra regioninės Lietuvos Visagino atominės elektrinės partnerės. Lenkija taip pat ruošiasi atominių elektrinių statybai savo šalyje.
Tarptautinė patirtis rodo, kad norint patikimai apsirūpinti energija reikia siekti naudojamų išteklių, jų tiekimo bei technologijų įvairovės. Vienas svarbiausių branduolinės energetikos privalumų, lemiančių atominių elektrinių konkurencingumą, yra tai, kad išlaidos kurui sudaro vos 8 proc. elektros savikainos, o iškastinio – 60–80 proc., todėl net menkiausias jo pabrangimas iš karto smarkiai padidina elektros savikainą.
Skaičiuojama, kad Visagino AE gaminama elektros energijos savikaina bus gerokai mažesnė nei kitų Lietuvoje galimų elektros energijos gamybos būdų.
Branduolinį kurą tiekia 15 valstybių visame pasaulyje, jo atsargų yra užtektinai ir konkurencija tarp šio kuro tiekėjų garantuoja stabilias branduolinio kuro kainas.
Skaičiuojama, kad investicijos į Visagino AE statybą sieks iki 5 mlrd. eurų.
Dalis šių investicijų liks Lietuvoje, bus sukurta naujų darbo vietų, verslui atsiras galimybių teikti įvairias paslaugas ir produktus. Elektrinei reikės įvairių specialybių aukštos kvalifikacijos specialistų, kuriuos rengia Lietuvos aukštosios mokyklos.
Kad Lietuvos elektros energijos tinklus sujungtume su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais bei sinchronizuotume dažnius, būtina turėti pakankamai stabiliai gaminamos elektros energijos kiekius šalyje. Visagino atominė elektrinė gamintų reikalingą bazinį elektros energijos kiekį mūsų valstybėje.
Anglimi, dujomis ir kitu iškastiniu kuru kūrenamos elektrinės išmeta didelį kiekį CO2, teršia aplinką, neigiamai veikia klimato kaitą. Nėra ekologiški ir kai kurie atsinaujinantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, biokuras. Gaminat elektros energiją atominėse elektrinėse, į aplinką CO2 neišskiriamas.
Yra toks posakis: „Savam krašte pranašu nebūsi.“ Kalbėdamas apie energetikos ateitį drįstu teigti, kad Lietuva, nusprendusi statyti atominę elektrinę, klaidos nepadarė. O tiems, kas netiki „savais pranašais“, galiu patarti pabandyti pasirankioti informacijos svetur, nes tai padaryti šiandien lengva interneto platybėse.
Yra tokia interneto svetainė www.nei.org, kurioje galima rasti gausybę informacijos, įrodančios, kad atominę energetiką dar anksti nurašyti. Tiesa, visa informacija šioje svetainėje pateikiama anglų kalba, tačiau jaunimui šiandien tai jokia problema.
Svetainėje skelbiama, kad atlikus apklausą telefonu 65 procentai žmonių pritaria, kad atominė energetika būtų naudojama kaip vienas iš energijos šaltinių, jiems oponuoja 29 procentai apklaustųjų.
Taigi, balsuodami referendume pasekime technologijų vystymo srityje toli pažengusios valstybės piliečių pavyzdžiu!
Rimvydas ŽIEMYS
Politinė reklama. Apmokėta iš Rimvydo Žiemio politinės kampanijos sąskaitos.
Užsk. 5230
Publikuota: 2012-09-28 04:33:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|