|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2012-07-16 07:35
|
|
|
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augantis skyrybų skaičius vejasi santuokų statistiką. Kita vertus, Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje kasmet įregistruojamas rekordinis santuokų skaičius.
Tuoktis nusprendžia
vis vėliau
Lietuvoje santuokų kasmet daugėja. Lietuvos Statistikos departamento (SD) duomenimis, pernai buvo įregistruota 19,2 tūkst. santuokų, t. y. 3 proc. daugiau negu 2010 metais. Daugiausia santuokų įregistruota šiltuoju metų laiku.
Daugumą vedusiųjų ir ištekėjusiųjų sudaro pirmąkart besituokiantys asmenys. Pirmą kartą tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės. Praeitais metais vidutinis pirmąkart vedusių vyrų amžius buvo 29 metai.
Tarp ES šalių Lietuva pagal santuokų sudarymo skaičių yra viena pirmaujančių valstybių. Eurostato duomenimis, 2010 metais daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Maltoje – 6,2, Lenkijoje – 6,0, Lietuvoje – 5,7, Danijoje – 5,6, mažiausiai – Slovėnijoje ir Bulgarijoje – po 3,2, Liuksemburge – 3,5.
Skyrybų skaičius vejasi santuokų skaičių
Nors Lietuvoje santuokų daugėja, tačiau kasmet didėja ir skyrybų skaičius. Praeitais metais įregistruota 10,3 tūkst. ištuokų, arba 3 proc. daugiau negu 2010 metais. Vidutinė santuokos trukmė – 13,2 metų. Statistikos departamento atstovų teigimu, jei išliks pastarųjų metų ištuokų skaičius, iš šimto susituokusių porų šiek tiek mažiau negu pusė išsituoks.
Šios tendencijos – didėjantis skyrybų skaičius, didėjantis pirmą kartą besituokiančiųjų amžius – yra globalios. Šie demografiniai procesai po truputį vyksta visame pasaulyje ir ypač Europos šalyse.
Siekiant mažinti skyrybų skaičių ir skatinti jaunimo pozityvų nusiteikimą santuokos atžvilgiu, vykdomos įvairios prevencinės priemonės.
Pagalba išsiskyrusių
tėvų vaikams
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais daugiau nei pusė išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,9 tūkst. vaikų. Per paskutiniuosius šešerius metus be vieno iš tėvų likusių vaikų skaičius viršijo 50 tūkst.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikiančios pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje sukurtas naujas skyrius „Tėvų skyrybos“, skirtas ir vaikams, kurių tėvai skiriasi ar išsiskyrė, ir skyrybas išgyvenantiems tėvams.
Šiame skyriuje galima rasti daug informacijos apie tai, kas yra skyrybos, ką jaučia žmonės jų metu, ko laukti tiek suaugusiems asmenims, tiek vaikams, kaip išgyventi esamą situaciją.
Padės tarptautinėms poroms
Lietuviai kasmet tuokiasi ne tik su savo šalies, bet ir su kitų valstybių piliečiais. Ir vis dėlto pasitaiko atvejų, kai skirtingų šalių piliečiai nesugyvendami skiriasi. Šių metų birželio pradžioje Lietuva pranešė apie savo sprendimą dalyvauti vykdant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, kad tarptautinės poros galėtų pasirinkti, kurios šalies teisę taikyti joms nutraukiant santuoką.
Reglamentu dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės siekiama santuokos nutraukimo ginčuose apsaugoti silpnesnius sutuoktinius. Tarptautinės poros galės iš anksto susitarti, kurios šalies teisė bus taikoma jų santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium atveju. Jeigu pora nesusitars, teismai, spręsdami, kurios šalies teisė taikytina, laikysis vienodos tvarkos. Taip poroms bus užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, nuspėjamumas ir lankstumas. Sutuoktiniai ir jų vaikai bus apsaugoti nuo sudėtingų, ištęstų ir skaudžių procedūrų.
Parengta pagal „Europos
istorijų parko“ medžiagą
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai augantis skyrybų skaičius vejasi santuokų statistiką. Kita vertus, Lietuva – viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje kasmet įregistruojamas rekordinis santuokų skaičius. |
Lietuvoje santuokų kasmet daugėja. Lietuvos Statistikos departamento (SD) duomenimis, pernai buvo įregistruota 19,2 tūkst. santuokų, t. y. 3 proc. daugiau negu 2010 metais. Daugiausia santuokų įregistruota šiltuoju metų laiku.
Daugumą vedusiųjų ir ištekėjusiųjų sudaro pirmąkart besituokiantys asmenys. Pirmą kartą tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės. Praeitais metais vidutinis pirmąkart vedusių vyrų amžius buvo 29 metai.
Tarp ES šalių Lietuva pagal santuokų sudarymo skaičių yra viena pirmaujančių valstybių. Eurostato duomenimis, 2010 metais daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Maltoje – 6,2, Lenkijoje – 6,0, Lietuvoje – 5,7, Danijoje – 5,6, mažiausiai – Slovėnijoje ir Bulgarijoje – po 3,2, Liuksemburge – 3,5.
Nors Lietuvoje santuokų daugėja, tačiau kasmet didėja ir skyrybų skaičius. Praeitais metais įregistruota 10,3 tūkst. ištuokų, arba 3 proc. daugiau negu 2010 metais. Vidutinė santuokos trukmė – 13,2 metų. Statistikos departamento atstovų teigimu, jei išliks pastarųjų metų ištuokų skaičius, iš šimto susituokusių porų šiek tiek mažiau negu pusė išsituoks.
Šios tendencijos – didėjantis skyrybų skaičius, didėjantis pirmą kartą besituokiančiųjų amžius – yra globalios. Šie demografiniai procesai po truputį vyksta visame pasaulyje ir ypač Europos šalyse.
Siekiant mažinti skyrybų skaičių ir skatinti jaunimo pozityvų nusiteikimą santuokos atžvilgiu, vykdomos įvairios prevencinės priemonės.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais daugiau nei pusė išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,9 tūkst. vaikų. Per paskutiniuosius šešerius metus be vieno iš tėvų likusių vaikų skaičius viršijo 50 tūkst.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikiančios pagalbos vaikams linijos interneto svetainėje sukurtas naujas skyrius „Tėvų skyrybos“, skirtas ir vaikams, kurių tėvai skiriasi ar išsiskyrė, ir skyrybas išgyvenantiems tėvams.
Šiame skyriuje galima rasti daug informacijos apie tai, kas yra skyrybos, ką jaučia žmonės jų metu, ko laukti tiek suaugusiems asmenims, tiek vaikams, kaip išgyventi esamą situaciją.
Lietuviai kasmet tuokiasi ne tik su savo šalies, bet ir su kitų valstybių piliečiais. Ir vis dėlto pasitaiko atvejų, kai skirtingų šalių piliečiai nesugyvendami skiriasi. Šių metų birželio pradžioje Lietuva pranešė apie savo sprendimą dalyvauti vykdant tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, kad tarptautinės poros galėtų pasirinkti, kurios šalies teisę taikyti joms nutraukiant santuoką.
Reglamentu dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės siekiama santuokos nutraukimo ginčuose apsaugoti silpnesnius sutuoktinius. Tarptautinės poros galės iš anksto susitarti, kurios šalies teisė bus taikoma jų santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium atveju. Jeigu pora nesusitars, teismai, spręsdami, kurios šalies teisė taikytina, laikysis vienodos tvarkos. Taip poroms bus užtikrintas didesnis teisinis tikrumas, nuspėjamumas ir lankstumas. Sutuoktiniai ir jų vaikai bus apsaugoti nuo sudėtingų, ištęstų ir skaudžių procedūrų.
Parengta pagal „Europos istorijų parko“ medžiagą
Publikuota: 2012-07-16 07:35:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|