|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2006-01-05 07:38
Viską galima įsigyti tik už vieną litą: mobilųjį telefoną, galingą kompiuterį, kelionę dviem po egzotiškas šalis... Bet man asmeniškai labiausiai prie širdies tikrai žmogišku jautrumu ir atjauta dvelkiantis pareiškimas: „Jūsų sveikata – mūsų rūpestis“. Juk kas gali būti brangiau už sveikatą? Tai supranta ir farmacininkai, siūlydami savo vaistus pacientams. Todėl ir stengiasi, kad tie vaistai per daug neatpigtų. Garsiai deklaruojamos vaistų pardavimo akcijos su nuolaidomis ir kompensacijomis tikrai nemažina vaistų kainų. Tuo įsitikinau pats, kas mėnesį pirkdamas tuos pačius vaistus toje pačioje vaistinėje. Šiuo atveju kalbu apie konkretų priešuždegiminį kompensuojamą vaistą „Movalį“. Tik prieš metus šis vaistas kainavo 47,55 Lt už 7,5 mg 50 tab. Dabar jis kainuoja 52,57 Lt. Anoks čia pabrangimas – tik 5 Lt. Juo labiau kad man valstybė kompensuoja 80 proc. vaisto kainos. Bet čia ir prasideda visa painiava. Mat valstybė ligoniui kompensuoja tam tikrą dalį ne mažmeninės, bet bazinės vaisto kainos. Jeigu mažėja bazinė vaisto kaina, automatiškai mažėja ir kompensuojama vaisto kainos dalis. Pavyzdžiui, prieš metus šio vaisto bazinė kaina buvo 42,60 Lt, o dabar – 25,37 Lt. Atrodo, reikėtų tik džiaugtis – mažėja bazinė kaina, sumažės ir mažmeninė. Taigi, kad taip būtų... Nes tie gudročiai, kurie įstatymu įteisino tokią vaistų kompensavimo tvarką, mažiausiai galvojo apie pacientų interesus. Jie, matyt, turėjo savų interesų. Tad ir ateities perspektyva nepaguodžianti. Atotrūkis tarp bazinės ir mažmeninės vaistų kainos didėja, ir šios kainų žirklės skaudžiai kerpa per ir taip skurdų pensininkų bei neįgaliųjų šeimos biudžetą. Prieš metus už šį vaistą tekdavo primokėti tik 13,47 Lt, o dabar iš piniginės jau tenka krapštyti net 29,04 Lt. Realiai man šis vaistas pabrango daugiau nei dvigubai. Ir niekas žmoniškai nepaaiškina, kas sudaro tą dviejų kainų – bazinės ir mažmeninės skirtumą. Nutaręs tai išsiaiškinti vieną dieną perėjau visas Vilkaviškio vaistines ir nieko gero nepešiau. Vaistinių darbuotojai nustebę žiūrėjo į keistuolį, uždavinėjantį naivius klausimus. Tik vaistinės vedėjas A.Švarca geranoriškai sutiko mane apšviesti. „Visuomet pasiruošęs padėti“, – užtikrino jis, išgirdęs mano klausimą. Ir padėjo. Paaukojęs man valandėlę savo laiko pabėrė virtinę skaičių, kurie tarsi įrodo, kad viskas su tomis vaistų kainomis tvarkoje. Viskas pagal įstatymą. Išeitų, kad įstatyme užprogramuotas pensininkų ir neįgaliųjų skurdinimas. O vaistininkai gal ir išties niekuo dėti. Juk jie asmeniškai vaistų kainų nereguliuoja. Dargi duoda dideles vaistų kainų nuolaidas. Bet vis tiek kas mėnesį už vaistus moku vis brangiau. Todėl ir nepatikėjau įmantria skaičių klasta. O skambus reklaminis šūkis „Jūsų sveikata – mūsų rūpestis“ man vis tiek patinka. Labai jau gražiai skamba, teikia viltį. Kas gi mums daugiau belieka. Vytas DRUNIS Publikuota: 2006-01-05 07:38:33 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį * Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|