„Santaka“ / Dar neegzistuojanti menų mokykla sukėlė nemažai panikos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-01-18 08:52

Dalinkitės:  


Pirminiais skaičiavimais, Muzikos mokyklos pastatą rekonstruoti į menų mokyklą reikėtų šešių milijonų litų.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Dar neegzistuojanti menų mokykla sukėlė nemažai panikos

Eglė MIČIULIENĖ

Kalbos apie menų mokyklos poreikį Vilkaviškyje pasigirdo prieš daug metų. Tačiau kai ši mintis po truputį ėmė įgauti materialią formą (nors kol kas – tik dokumentų pavidalu), moksleivius po pamokų ugdančių pedagogų ir būrelių vadovų galvose sukirbėjo daugybė nerimą keliančių klausimų.

Gruodžio mėnesį Švietimo skyriaus vedėjas Arūnas Serneckas buvo susitikęs su abiejų įstaigų vadovais pasikalbėti apie būsimos mokyklos viziją. Tačiau ir po pokalbio liko daug nežinios.



Ratas pajudėjo

Menų mokyklos idėją iš kalbų lygio pajudino Vaikų ir jaunimo centro dailės studijos vadovė Stasė Zelinauskaitė. Ji dailės meno vaikus moko jau penkioliktus metus. S.Zelinauskaitė turi puikios savo srities specialistės vardą – į jos vadovaujamą studiją kasmet susirenka keliasdešimt vaikų. Tačiau didelė dalis norinčių nepriimami, nes jie paprasčiausiai netelpa.

Norėdama padėti į studiją netelpantiems vaikams, pernai Stasė Zelinauskaitė rajono Savivaldybei įteikė prašymą su keliasdešimties tėvų parašais steigti menų mokyklą.

Pasiūlymas buvo perduotas svarstyti Savivaldybės tarybai ir jam pritarta. Menų mokyklos steigimas buvo įtrauktas į Vilkaviškio rajono plėtros strateginio plano projektą. Šis planas dar nepatvirtintas, bet artimiausiu metu tai bus padaryta – liko paskutinis seminaras.

Rajono plėtros strateginio plano projekte numatyta, kad menų mokykla turi pradėti dirbti 2006 m. trečiame ketvirtyje, t.y. kitą rugsėjį. Nežinia, ar per tokį trumpą laiką realu įgyvendinti tokį svarbų projektą, bet, šiaip ar taip, menų mokyklos kūrimo ratas pajudėjo.

Tačiau reorganizacijos visuomet sukelia daugiau ar mažiau panikos. Šįkart sukruto dvi įstaigos, kuriose po pamokų vyksta meninis vaikų ugdymas. Tai Vaikų ir jaunimo centras (VJC), kurio dauguma būrelių yra meninės pakraipos, ir Vaikų muzikos mokykla.

Abi įstaigos, kaip manoma, būtų sukeltos po vienu menų mokyklos stogu. Kokia forma – kaip viena bendra įstaiga ar kaip dvi – kol kas neaišku. Ta nežinomybė labiausiai gąsdina įstaigų vadovus ir darbuotojus.



Nenori keltis į kitą vietą

Muzikos mokykla praėjusį pavasarį į Savivaldybę kreipėsi dėl pastato remonto. Statinio padėtis išties apgailėtina: smunka pamatas, pastato sienos skyla. Nėra jokios garso izoliacijos – muzikos garsai eina kiaurai sienų, vaikai trukdo dirbti vieni kitiems. Jau kalbos nėra apie tai, kad trūksta instrumentų.

Kaip tik tuo metu prabilta ir apie menų mokyklą. Tapo aišku, kad Muzikos mokyklos remontuoti neverta, kai kalbama apie didelės naujos įstaigos kūrimą.

Dar svarstoma, į kurį pastatą – VJC ar Muzikos mokyklos – reikėtų įkelti būsimą menų mokyklą. Kiekviena įstaiga norėtų išlikti senoje vietoje ir tam turi savų argumentų.

UAB „Kauno komprojektas“ buvo užsakyta išanalizuoti situaciją, kuriame pastate būtų geriau įrengti klases menų disciplinoms dėstyti. Bet kurį reikėtų gerokai pertvarkyti, pristatyti. „Kauno komprojekto“ skaičiavimu, labiau apsimokėtų pertvarkyti VJC pastatą: išplėsti Muzikos mokyklą reikėtų 6 milijonų litų, VJC pastatui renovuoti „užtektų“ 5 milijonų. Muzikos mokykla į tokią analizę sureagavo neigiamai ir paprašė bendrovės ją pagrįsti. „Muzikos klasėms tuose planuose numatyta skirti trečią aukštą, virš diskotekų ir kino teatro salių. Kokia ten turi būti izoliacija? Juk diskotekų salėje vyksta ir repeticijos, o kino seansai būna ne tik vėlai vakare. Kaip tuo metu vyks muzikos pamokos?“ – stebėjosi Muzikos mokyklos tarybos pirmininkė Kristina Beržanskienė.

Tuo tarpu VJC direktorė Elena Čepaitė mano, kad būsimajai mokyklai daug labiau tiktų dabartinis Vaikų ir jaunimo centro pastatas. Jis yra geroje, gražioje, patogioje vietoje. Prie jo daugiau vietos privažiuoti automobiliams, kuriais tėvai atveža vaikus į užsiėmimus. Be to, šį pastatą renovuoti pigiau.



Bijo regreso

Abiejų įstaigų darbuotojai aptarinėja ne tik įkurtuvių vietą.

K.Beržanskienė sakė, kad menų mokykla turėtų daug privalumų – jei turėtų savo gerą salę, daugiau kabinetų, disciplinų.

– Jei menų mokykla bus tokia, kokią mes įsivaizduojame – tai labai gražu, – sakė Muzikos mokyklos tarybos pirmininkė. – Tai turi būti mokama mokykla su visomis teorinėmis disciplinomis, vaikai turi laikyti egzaminus, gauti pažymėjimą apie išsilavinimą. Bet mums niekas negarantavo, kad liksime tokia mokykla. Nežinia, kaip, kokiu būdu sujungs, kuo mes būsime?

Dabar tiek VJC, tiek Muzikos mokykla yra neformalios ugdymo įstaigos. Skirtumas tas, kad Muzikos mokykla dirba pagal formalias programas. Paprasčiau kalbant, yra privalomos disciplinos, pažymiai, egzaminai ir t.t. Pedagogai bijo, kad po reformos ši sistema neišnyktų.

Muzikos mokyklos direktorė Elena Janušaitienė pasakojo, jog Vokietijoje į muzikinį vaiko lavinimą žiūrima laisviau, daugiau atsižvelgiama į jo norus, nėra kai kurių pas mus privalomų disciplinų. Bet, pasak E.Janušaitienės, tokie vaikai muzikos aukštumų nepasiekia. Fortepijono specialybę dėstanti K.Beržanskienė pridūrė, jog todėl tarp vokiečių pianistų nėra tikrų žvaigždžių.

– Savivaldybės komitetų posėdyje išsakiau mūsų baimes, bet man užtikrino, kad Muzikos mokyklos struktūra nesugrius. Juk jei sugriautų, tai būtų visuomenės regresas. Be abejo, vaikams smagiau, kai nereikia laikyti egzaminų ar papildomų disciplinų, bet ar tai visuomet geriau? – kalbėjo K.Beržanskienė.



Kas bus su kitais būreliais?

VJC darbuotojai taip pat pripažįsta, jog Vilkaviškiui menų mokyklos reikia, bet bijo, kad ją kuriant nebūtų sunaikintas Vaikų ir jaunimo centras. Po pokalbio su Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėju jie suprato, kad meninės pakraipos VJC būreliai gali tapti menų mokyklos fakultatyvais. „Bet kas bus su kitais būreliais: jaunųjų policijos patrulių, turistų, „Nykštukų“, fotografų?.. – vardijo VJC metodininkė D.Montvilienė. – Kur dings tie vaikai, kurie juos lanko?“

„Menų mokykla yra reikalinga. Bet jokiu būdu ne Vaikų ir jaunimo centro sąskaita. Mūsų kiti tikslai, – ne visi vaikai yra menininkai, bet jie irgi nori veiklos. Jie pyksta, kodėl dėmesys kreipiamas tik į meną, ir nesupranta, kuo yra prastesni už kitus“, – sakė VJC direktorė E.Čepaitė.

Be to, anot VJC darbuotojų, centre yra ir tokių meninės pakraipos būrelių, kuriuose vaikai galbūt nepasiekia stulbinančių rezultatų, bet jie tiesiog gerai, naudingai praleidžia laiką, pabendrauja, nesivalkioja po gatves. Šiems vaikams nereikia pažymėjimų, kad jie kažką baigė, meno istorijos paskaitų ir egzaminų. Tokie ugdytiniai mielai lanko būrelius, bet greičiausiai nelankytų menų mokyklos.

VJC vyksta įvairūs konkursai, organizuojamos jaunimo šventės, varžybos, vaikų vasaros stovyklos. Įstaigai virtus menų mokyklos būreliais, ši veikla išnyktų.



Vaikai nori laisvės

Pačiai Stasei Zelinauskaitei, išjudinusiai Savivaldybę imtis menų mokyklos kūrimo, dabar tenka įrodinėti, kad turi išlikti ne tik VJC, bet ir iš centro niekur neperkelta dailės studija. Tačiau būtent ši studija – realiausia „pretendentė“ tapti meno mokyklos dalimi.

Dabar jau Savivaldybei VJC perdavė vaikų apklausos anketas, kuriose jie nurodo, kad nori ne menų mokyklos, o laisvos formos studijos, būrelių.

– Mano studija ir atlieka mokyklos funkciją, tik mes neduodame pažymėjimo. Bet stojant studijuoti dailę tokio pažymėjimo ir nereikia, – dailės studiją gynė S.Zelinauskaitė, kuri išties yra paruošusi daug Dailės akademijos studentų. – Mes dirbame laisviau, pagal savo programas, ir kiekvienam parenkame tai, ko jam reikia. Studiją galima lankyti kad ir dvylika metų, o mokyklą baigsi po keturių metų ir – namo. Kai kurie mokiniai sugalvoja ateiti tik dešimtoje klasėje ar dar vėliau, tokių į menų mokyklą niekas nepriims. O mano studijoje buvę ir dvidešimtmečių. Be to, pas mane ateina daug socialiai remtinų vaikų – jie į mokyklą neateis, nes mokestis ten daug didesnis.

Būsimiems dailės studentams geriau į studiją atvykti savaitgalį, čia jie kartais praleidžia visą dieną. Jokia mokykla nedirba tokiu grafiku. Todėl, anot S.Zelinauskaitės, gal geriau ne kurti naują mokyklą, o tobulinti tą pačią studiją, duoti jai daugiau patalpų, skirti priemonių.

Rajono valdžia tokį S.Zelinauskaitės požiūrį vertina kaip neapsisprendimą, tačiau VJC direktorė E.Čepaitė savo pavaldinę gina. Ji sako, jog dailės studijos vadovė, prašydama įkurti menų mokyklą, kalbėjo kaip pilietė ir padarė gerą darbą. O dabar ji gina Vaikų ir jaunimo centrą, nes jis ne mažiau reikalingas nei menų mokykla.



Reikia ar nereikia?

– Kai S.Zelinauskaitė atnešė tėvų prašymą steigti menų mokyklą, ten buvo išsakyta tokia nuomonė – negi mes, vilkaviškiečiai, nesame verti menų mokyklos... O dabar įdomiausia, kad niekam tos mokyklos lyg ir nereikia, – stebėjosi Švietimo skyriaus vedėjas Arūnas Serneckas. – S.Zelinauskaitės pagrindinis darbas – Kaune, o Vilkaviškyje ji dirba tik savaitgalį. Atidarius akademinę mokyklą S.Zelinauskaitei kasdien reikėtų dirbti Vilkaviškyje, o jos tai netenkina. Tačiau reikalas jau įsuktas, yra rimti ketinimai kurti menų mokyklą.

A.Serneckas sakė, jog kol kas viskas yra „projektų svarstymo lygmeny“ ir taškai nesudėti. Anot jo, sunku pasakyti, kas bus su Vaikų ir jaunimo centru – ar jo būreliai taps menų mokyklos dalimi, ar išliks kaip atskira įstaiga. Jei būtų pasirinktas pastarasis atvejis – nežinia, ar kam nors nekiltų noras dailės valandas atiduoti menų mokyklai.

Dėl to, kad menų mokykloje būtų didesnis mokestis nei būreliuose, vedėjas nekėlė problemos. Jis sakė, jog gabiems socialiai remtinų šeimų vaikams mokykla turi teisę mokestį mažinti per pusę: taip dabar yra Muzikos mokykloje.

Švietimo skyriaus vedėjas tvirtino, kad joks sprendimas nebus padarytas kažkieno kabinete už akių. Rengiant projektą bus kviečiami vadovai, pedagogai ir kartu ieškoma optimaliausio varianto. O paskui viskas priklausys nuo Tarybos sprendimo.



„Laikas išaugti į kitą lygį“

Savivaldybės meras A.Bagušinskas sakė, kad Vaikų ir jaunimo centro veikla išliks, bet dailės studija pereis į menų mokyklą. „VJC veikla yra būrelinė, bet dailės studijai laikas išaugti į aukštesnį lygį. Nesuprantu, koks vadovas gali to nenorėti, – pyko meras. – Marijampolėje menų mokykla yra, Šakiuose yra – o mes nenorime“.

A.Bagušinskas sakė, kad Muzikos mokyklos pedagogų baimės jam apskritai atrodo keistos. Kad ir vienas iš motyvų, jog menų mokyklą reikia kurti Muzikos mokyklos vietoje, nes mokytojai būtent ten įpratę eiti.

Apskritai, mero teigimu, dar labai anksti apie viską kalbėti. „Tarsimės su vadovais, su kolektyvais, derinsimės, kiek reikia patalpų, ir visa kita. Kas dabar žino, kaip bus toliau,“ – sakė meras.

Tačiau abi ugdymo įstaigos, kurios po reformos gali atsidurti po vienu stogu, nori tai žinoti. Jos – ne prieš menų mokyklos kūrimą, bet norėtų išlaikyti savo specifiką. Tik laikas parodys, ar tai įmanoma, kai vienai įstaigai priimtinos apibrėžtos programos ir konkrečios gairės, o kitai artimesnė laisvė ir neformalus ugdymas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas