Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-01-16 07:31

---

Pae­že­rių pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja Li­na Skais­gi­rie­nė: „Bend­ra veik­la ke­lia tiek tė­vų, tiek pe­da­go­gų au­to­ri­te­tą.“

Autorės nuotr.

Mokinių žiemos atostogų metu rajono pradinio ugdymo pedagogai dalyvavo seminare „Sėkmingo bendradarbiavimo su tėvais formos ir metodai“. Šį kartą kolegos susibūrė Paežerių pagrindinėje mokykloje.

Abejingumas turi priežasčių

Teorines žinias bei praktikoje išmėgintus metodus sujungęs užsiėmimas – tai į kitą kokybę peraugusi tradicinė pradinių klasių mokytojų idėjų mugė.

Pasidžiaugti, jog pavyko atrasti kažką visiškai naujo ir itin efektyvaus bendradarbiaujant su mokinių tėvais, mokytojams tenka nedažnai. Tačiau kasdienėje praktikoje patirdami palankiai besiklostančių ryšių su šeima naudą pedagogai suinteresuoti bendravimą puoselėti. Neretai girdime, jog tėvai yra abejingi vaikų ugdymui. Abejingumas, kaip ir bet koks žmogaus elgesys, turi atsiradimo priežastis. Tik jas suvokus galima bandyti kurti šiltesnius santykius, kurių naudą netruks pajusti ir vaikas.

Iš kur kyla tėvų nenoras bendrauti su mokykla, pasyvumas, nagrinėjo rajono pradinio ugdymo mokytojų metodikos būrelio pirmininkė Lina Skaisgirienė. Pranešime „Klasės auklėtojo vaidmuo skatinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą“ ji įvardijo esmines priežastis, kurios lemia nesiklostančius mokyklos ir tėvų santykius.

Pasak lektorės, suaugusieji, dar nuo savo vaikystės menantys neigiamą su mokykla susijusią patirtį, vengia bendravimo su šia įstaiga ir patys augindami vaikus. Yra tėvų, kurie nebendrauja su mokytojais tiesiog bijodami išgirsti neigiamų atsiliepimų apie vaiką. Ugdymo įstaigos duris praverti dažnai sunku ir dėl visuomenėje susiklosčiusios sudėtingos situacijos (nedarbo, skurdo, socialinės atskirties), dėl atsiradusio nepasitikėjimo mokykla, kaip viena iš valstybinių institucijų. Kai kuriais atvejais tėvus nuo vizito į mokyklą sulaiko patirties suformuota išankstinė neigiama nuostata. Keletą kartų apie savo atžalą išgirdę vien nemalonių atsiliepimų, tėvai aplenkia mokyklą, nes nebesitiki kitokios informacijos.


Tėvams – susirinkimai, mokytojams – pokalbiai

Šiandien klasėje dirbantis mokytojas nepašalins išvardytų priežasčių, tačiau, suvokdamas jas, vaiko labui turi ieškoti abiem pusėms priimtinų bendravimo būdų.

Pranešėja pristatė anketos apie tėvų ir mokyklos bendradarbiavimą rezultatus. Į šeimoms skirtus klausimus atsakė 115 tėvų iš 6 mūsų rajono mokyklų.

Atsakymuose išryškėja, kad tėvams labiausiai priimtina bendradarbiavimo su ugdymo įstaiga forma – susirinkimai (tiek vienų tėvų, tiek bendri tėvų ir vaikų), jiems patinka lankytis renginiuose, dalyvauti projektinėje veikloje.

Nelabai noriai pradinukų tėvai leidžiasi į individualius pokalbius su mokytoju ir jau visai nepageidauja pedagogo vizito savo namuose.

Beje, į panašius klausimus atsakę mokytojai lankymąsi mokinių namuose taip pat nurodė kaip mažiausiai jiems priimtiną ryšių palaikymo būdą. O štai tėvų ne itin pageidaujamą individualų pokalbį mokytojai nurodė kaip efektyviausią formą.

Žinotina, jog šiuolaikinėje mokykloje tėvų susirinkimai turėtų būti skirti bendriems reikalams aptarti, problemoms spręsti bei šviečiamajai veiklai vykdyti, o apie konkretaus vaiko pasiekimus ir problemas etiška kalbėtis tik individualiai. Iš lektorės pateiktos analizės akivaizdu, kad abi pedagoginio dialogo pusės – mokytojai ir mokinių tėvai – dėl savų priežasčių išskiria labiau priimtinas ir nepageidaujamas jo formas. Į klausimą „Kurias iš jų pasirinkti?“ galimas tik vienas teisingas atsakymas: reikia rinktis tas, kurios bendradarbiaujant padės pasiekti daugiau vaiko labui.


Mokymai suteikia žinių

Seminare dalyvavusi Vilkaviškio pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė D. Lenčiauskienė pranešimą „Vaikų ir tėvų sėkmingas bendradarbiavimas šeimoje‘‘ parengė tarnyboje organizuojamų mokymų „Mokykla tėvams ir vaikams“ teorinės medžiagos pagrindu. Nereikėtų klaidingai galvoti, kad tai užsiėmimai, vos ne privaloma tvarka skirti asocialiems ar socialinių įgūdžių stokojantiems tėvams. 40 šiai veiklai skiriamų valandų – tarytum galimybė įvairios socialinės padėties, išsilavinimo, amžiaus tėvams baigti „tėvystės“ mokyklą.

Mokymuose specialistai suteikia psichologinių žinių, padėsiančių suprasti, įvertinti savo ir vaiko elgesį, tinkamai susitvarkyti su įvairiomis emocinėmis būsenomis, išmokti nubrėžti protingas ribas, pažinti bausmės ir suteiktos galimybės patirti pasekmes veikimo mechanizmus. Dalyvavimas mokymuose gali padėti pasitikrinti, o gal ir įsitikinti, jog atžala auklėjama tinkamais metodais: mokoma gyventi savarankiškai, vaikui neatimta galimybė mokytis priimti sprendimus, bendravimas padeda besiformuojančiai asmenybei teisingai suvokti save.

Pristatydama medžiagą pedagogams psichologė akcentavo, kad elgesio problemos, reakcijos į jas, sprendimo būdai mokykloje ir namuose yra labai panašūs. Nereikėtų bijoti mokykloje ar šeimoje kylančių konfliktų, nes juos galima konstruktyviai išspręsti. Daug didesnę griaunamąją jėgą savyje slepia abejingumas.



Renata VITKAUSKIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---