„Santaka“ / Dėl vaiko verta peržengti ne tik mokyklos slenkstį

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2012-01-16 07:31

Dalinkitės:  


Pae­že­rių pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja Li­na Skais­gi­rie­nė: „Bend­ra veik­la ke­lia tiek tė­vų, tiek pe­da­go­gų au­to­ri­te­tą.“

Autorės nuotr.


Dėl vaiko verta peržengti ne tik mokyklos slenkstį

Mokinių žiemos atostogų metu rajono pradinio ugdymo pedagogai dalyvavo seminare „Sėkmingo bendradarbiavimo su tėvais formos ir metodai“. Šį kartą kolegos susibūrė Paežerių pagrindinėje mokykloje.


Abejingumas turi priežasčių


Teorines žinias bei praktikoje išmėgintus metodus sujungęs užsiėmimas – tai į kitą kokybę peraugusi tradicinė pradinių klasių mokytojų idėjų mugė.

Pasidžiaugti, jog pavyko atrasti kažką visiškai naujo ir itin efektyvaus bendradarbiaujant su mokinių tėvais, mokytojams tenka nedažnai. Tačiau kasdienėje praktikoje patirdami palankiai besiklostančių ryšių su šeima naudą pedagogai suinteresuoti bendravimą puoselėti. Neretai girdime, jog tėvai yra abejingi vaikų ugdymui. Abejingumas, kaip ir bet koks žmogaus elgesys, turi atsiradimo priežastis. Tik jas suvokus galima bandyti kurti šiltesnius santykius, kurių naudą netruks pajusti ir vaikas.

Iš kur kyla tėvų nenoras bendrauti su mokykla, pasyvumas, nagrinėjo rajono pradinio ugdymo mokytojų metodikos būrelio pirmininkė Lina Skaisgirienė. Pranešime „Klasės auklėtojo vaidmuo skatinant mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą“ ji įvardijo esmines priežastis, kurios lemia nesiklostančius mokyklos ir tėvų santykius.

Pasak lektorės, suaugusieji, dar nuo savo vaikystės menantys neigiamą su mokykla susijusią patirtį, vengia bendravimo su šia įstaiga ir patys augindami vaikus. Yra tėvų, kurie nebendrauja su mokytojais tiesiog bijodami išgirsti neigiamų atsiliepimų apie vaiką. Ugdymo įstaigos duris praverti dažnai sunku ir dėl visuomenėje susiklosčiusios sudėtingos situacijos (nedarbo, skurdo, socialinės atskirties), dėl atsiradusio nepasitikėjimo mokykla, kaip viena iš valstybinių institucijų. Kai kuriais atvejais tėvus nuo vizito į mokyklą sulaiko patirties suformuota išankstinė neigiama nuostata. Keletą kartų apie savo atžalą išgirdę vien nemalonių atsiliepimų, tėvai aplenkia mokyklą, nes nebesitiki kitokios informacijos.


Tėvams – susirinkimai, mokytojams – pokalbiai


Šiandien klasėje dirbantis mokytojas nepašalins išvardytų priežasčių, tačiau, suvokdamas jas, vaiko labui turi ieškoti abiem pusėms priimtinų bendravimo būdų.

Pranešėja pristatė anketos apie tėvų ir mokyklos bendradarbiavimą rezultatus. Į šeimoms skirtus klausimus atsakė 115 tėvų iš 6 mūsų rajono mokyklų.

Atsakymuose išryškėja, kad tėvams labiausiai priimtina bendradarbiavimo su ugdymo įstaiga forma – susirinkimai (tiek vienų tėvų, tiek bendri tėvų ir vaikų), jiems patinka lankytis renginiuose, dalyvauti projektinėje veikloje.

Nelabai noriai pradinukų tėvai leidžiasi į individualius pokalbius su mokytoju ir jau visai nepageidauja pedagogo vizito savo namuose.

Beje, į panašius klausimus atsakę mokytojai lankymąsi mokinių namuose taip pat nurodė kaip mažiausiai jiems priimtiną ryšių palaikymo būdą. O štai tėvų ne itin pageidaujamą individualų pokalbį mokytojai nurodė kaip efektyviausią formą.

Žinotina, jog šiuolaikinėje mokykloje tėvų susirinkimai turėtų būti skirti bendriems reikalams aptarti, problemoms spręsti bei šviečiamajai veiklai vykdyti, o apie konkretaus vaiko pasiekimus ir problemas etiška kalbėtis tik individualiai. Iš lektorės pateiktos analizės akivaizdu, kad abi pedagoginio dialogo pusės – mokytojai ir mokinių tėvai – dėl savų priežasčių išskiria labiau priimtinas ir nepageidaujamas jo formas. Į klausimą „Kurias iš jų pasirinkti?“ galimas tik vienas teisingas atsakymas: reikia rinktis tas, kurios bendradarbiaujant padės pasiekti daugiau vaiko labui.


Mokymai suteikia žinių


Seminare dalyvavusi Vilkaviškio pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė D. Lenčiauskienė pranešimą „Vaikų ir tėvų sėkmingas bendradarbiavimas šeimoje‘‘ parengė tarnyboje organizuojamų mokymų „Mokykla tėvams ir vaikams“ teorinės medžiagos pagrindu. Nereikėtų klaidingai galvoti, kad tai užsiėmimai, vos ne privaloma tvarka skirti asocialiems ar socialinių įgūdžių stokojantiems tėvams. 40 šiai veiklai skiriamų valandų – tarytum galimybė įvairios socialinės padėties, išsilavinimo, amžiaus tėvams baigti „tėvystės“ mokyklą.

Mokymuose specialistai suteikia psichologinių žinių, padėsiančių suprasti, įvertinti savo ir vaiko elgesį, tinkamai susitvarkyti su įvairiomis emocinėmis būsenomis, išmokti nubrėžti protingas ribas, pažinti bausmės ir suteiktos galimybės patirti pasekmes veikimo mechanizmus. Dalyvavimas mokymuose gali padėti pasitikrinti, o gal ir įsitikinti, jog atžala auklėjama tinkamais metodais: mokoma gyventi savarankiškai, vaikui neatimta galimybė mokytis priimti sprendimus, bendravimas padeda besiformuojančiai asmenybei teisingai suvokti save.

Pristatydama medžiagą pedagogams psichologė akcentavo, kad elgesio problemos, reakcijos į jas, sprendimo būdai mokykloje ir namuose yra labai panašūs. Nereikėtų bijoti mokykloje ar šeimoje kylančių konfliktų, nes juos galima konstruktyviai išspręsti. Daug didesnę griaunamąją jėgą savyje slepia abejingumas.



Renata VITKAUSKIENĖ






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas