|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2012-01-09 07:35
|
|
|
Ūkininkai baiminasi, kad mokesčiai už jų turimą dirbamą žemę kitąmet gali smarkiai padidėti.
Autorės nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Neseniai Seimas pritarė, kad žemės mokestis nuo 2013 metų būtų skaičiuojamas ne pagal jos derlingumą, o pagal rinkos vertę. Žemės mokesčio dydį pavesta nustatyti rajonų savivaldybėms.
Naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatyme siūloma keisti apmokestinimo principą, pereinant nuo žemės apmokestinimo priklausomai nuo jos derlingumo, našumo prie apmokestinimo pagal rinkos vertę.
Vertinimą atliktų turto vertinimo įmonė, kuri savo darbe remtųsi masinio žemės vertinimo būdu parengtais žemės verčių zonų žemėlapiais ir naudotų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius.
Sprendimus dėl apleistos žemės apmokestinimo tarifo nustatymo ar dėl individualių lengvatų priimtų konkrečios savivaldybės.
Apie Vilkaviškio rajone prognozuojamą mokestį paklaustas Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas sakė, kad jo dydį nustatys rajono Savivaldybės taryba. Žemės ūkio skyrius tam įtakos neturės. Vietiniai politikai, norėdami, jog būtų surinktas metų biudžetas, į ūkininkų lūkesčius gali ir neatsi-žvelgti bei patvirtinti didžiausią tarifą, siekiantį iki 100 litų už hektarą.
Įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui, mokesčiai už žemę gali nepagrįstai padidėti, mat, pasak rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkės, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojos Onutės Kartavičienės, į ūkininkų siūlymus mokestinę ribą už hektarą brėžti ties 50 litų riba ir žemės vertę nustatyti pagal našumo balą, Seimas neatsižvelgė. Nepakankamai aiškiai apibrėžta ir apleistų žemių sąvoka.
Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai ragina žemdirbius neskubėti daryti išvadų dėl esą padidėsiančio žemės mokesčio. Ar jis padidės, ar ne, bus žinoma tada, kai konkrečius sprendimus priims kiekviena savivaldybė.
Ūkininkų nuomone, kai bus priimti sprendimai, juos atšaukti jau bus vėlu. Nors teigiama, kad maksimalus žemės mokestis neviršys 48 litų už hektarą, žemdirbiams pagrįstai kyla klausimas: kodėl tuomet Seimas nustatė maksimalų 100 Lt už ha žemės mokestį, o ne 50 Lt už ha, kaip to prašyta?
Naujame įstatyme numatoma žemės mokesčius apskaičiuoti pagal vidutinę rinkos vertę, padaugintą iš mokesčio tarifo – 0,01–4 proc. Tarifo parinkimo teisė ar atleidimas nuo mokesčio paliekamas savivaldybėms.
Jei savivaldybė nepasinaudos tokia teise, visais atvejais bus taikomas minimalus tarifas, t. y. žemės mokestis bus mažesnis. Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistą ir mėgėjų sodų bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, visais atvejais pereinamuoju laikotarpiu (2013–2017 m.) neviršytų 1 lito už arą, arba 100 litų už hektarą, ir minėtas mokestis kasmet galėtų didėti 20 proc.
Pasak ŽŪM atstovų, mokestis už apleistą žemę pagal naująjį įstatymą siektų 48 litus už hektarą. Jei mokesčiai įgytų tendenciją didėti, rajonų savivaldybės pajustų didelį rinkėjų spaudimą. Mat Vilkaviškio rajone didesnė pusė gyventojų vienaip ar kitaip yra susiję su žemės ūkiu ir iš to gyvena. Todėl minėtasis įstatymas mokesčių už žemę iškelti neturėtų.
Prezidentei pasirašius Seimo priimtą Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą, bus parengti jo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuose bus detaliau apibrėžta apleistos žemės ūkio paskirties žemės nustatymo metodika.
Tikimasi, kad naujasis Žemės mokesčio įstatymas išjudins žemės rinką ir didesni mokesčiai už apleistus sklypus paskatins savininkus juos nuomoti ūkininkams. Tačiau pastarieji baiminasi, kad greičiau tai bus stimulas pakelti žemės mokestį, kuriuo savivaldybės tikrai pasinaudos. Deklaruoto tikslo – „įdarbinti“ apleistas žemes – šis įstatymas gali ir nepasiekti...
Neseniai Seimas pritarė, kad žemės mokestis nuo 2013 metų būtų skaičiuojamas ne pagal jos derlingumą, o pagal rinkos vertę. Žemės mokesčio dydį pavesta nustatyti rajonų savivaldybėms. |
Naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatyme siūloma keisti apmokestinimo principą, pereinant nuo žemės apmokestinimo priklausomai nuo jos derlingumo, našumo prie apmokestinimo pagal rinkos vertę.
Vertinimą atliktų turto vertinimo įmonė, kuri savo darbe remtųsi masinio žemės vertinimo būdu parengtais žemės verčių zonų žemėlapiais ir naudotų žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymo modelius.
Sprendimus dėl apleistos žemės apmokestinimo tarifo nustatymo ar dėl individualių lengvatų priimtų konkrečios savivaldybės.
Apie Vilkaviškio rajone prognozuojamą mokestį paklaustas Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas sakė, kad jo dydį nustatys rajono Savivaldybės taryba. Žemės ūkio skyrius tam įtakos neturės. Vietiniai politikai, norėdami, jog būtų surinktas metų biudžetas, į ūkininkų lūkesčius gali ir neatsi-žvelgti bei patvirtinti didžiausią tarifą, siekiantį iki 100 litų už hektarą.
Įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui, mokesčiai už žemę gali nepagrįstai padidėti, mat, pasak rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkės, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojos Onutės Kartavičienės, į ūkininkų siūlymus mokestinę ribą už hektarą brėžti ties 50 litų riba ir žemės vertę nustatyti pagal našumo balą, Seimas neatsižvelgė. Nepakankamai aiškiai apibrėžta ir apleistų žemių sąvoka.
Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai ragina žemdirbius neskubėti daryti išvadų dėl esą padidėsiančio žemės mokesčio. Ar jis padidės, ar ne, bus žinoma tada, kai konkrečius sprendimus priims kiekviena savivaldybė.
Ūkininkų nuomone, kai bus priimti sprendimai, juos atšaukti jau bus vėlu. Nors teigiama, kad maksimalus žemės mokestis neviršys 48 litų už hektarą, žemdirbiams pagrįstai kyla klausimas: kodėl tuomet Seimas nustatė maksimalų 100 Lt už ha žemės mokestį, o ne 50 Lt už ha, kaip to prašyta?
Naujame įstatyme numatoma žemės mokesčius apskaičiuoti pagal vidutinę rinkos vertę, padaugintą iš mokesčio tarifo – 0,01–4 proc. Tarifo parinkimo teisė ar atleidimas nuo mokesčio paliekamas savivaldybėms.
Jei savivaldybė nepasinaudos tokia teise, visais atvejais bus taikomas minimalus tarifas, t. y. žemės mokestis bus mažesnis. Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistą ir mėgėjų sodų bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, visais atvejais pereinamuoju laikotarpiu (2013–2017 m.) neviršytų 1 lito už arą, arba 100 litų už hektarą, ir minėtas mokestis kasmet galėtų didėti 20 proc.
Pasak ŽŪM atstovų, mokestis už apleistą žemę pagal naująjį įstatymą siektų 48 litus už hektarą. Jei mokesčiai įgytų tendenciją didėti, rajonų savivaldybės pajustų didelį rinkėjų spaudimą. Mat Vilkaviškio rajone didesnė pusė gyventojų vienaip ar kitaip yra susiję su žemės ūkiu ir iš to gyvena. Todėl minėtasis įstatymas mokesčių už žemę iškelti neturėtų.
Prezidentei pasirašius Seimo priimtą Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymą, bus parengti jo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuose bus detaliau apibrėžta apleistos žemės ūkio paskirties žemės nustatymo metodika.
Tikimasi, kad naujasis Žemės mokesčio įstatymas išjudins žemės rinką ir didesni mokesčiai už apleistus sklypus paskatins savininkus juos nuomoti ūkininkams. Tačiau pastarieji baiminasi, kad greičiau tai bus stimulas pakelti žemės mokestį, kuriuo savivaldybės tikrai pasinaudos. Deklaruoto tikslo – „įdarbinti“ apleistas žemes – šis įstatymas gali ir nepasiekti...
Publikuota: 2012-01-09 07:35:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|