|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2011-12-02 08:10
Projekto „Drąsinkime ateitį“ dalyviai – su „Garbės galerijos“ nariu A. Liubinsku (penktas iš kairės).
Susitikime dalyvavo buvęs svečio mokytojas V. Miknevičius, renginį padėjęs suorganizuoti kūno kultūros mokytojas J. Murinas, kiti pedagogai. Gimnazistų paprašytas, A. Liubinskas pasakojimą pradėjo prisiminimais apie savo mokyklinius metus. Ketvirtoje klasėje jis ėmęs domėtis futbolu ir treniruotis. Su dideliu malonumu treneris prisimena tuos laikus, kai futbolą su klasės draugais žaisdavo ir prieš pamokas, ir po jų. Mėgstamiausia ir laukiamiausia buvo kūno kultūros pamoka. O kur dar treniruotės „Sveikatos“ futbolo komandoje! Sulaukęs šešiolikos vaikinas žaidė ir ledo ritulį. Baigę mokyklą jo bendraamžiai rinkosi technikos mokyklas, kur reikėjo tiksliųjų mokslų žinių, o A. Liubinskui šie mokykloje dėstomi dalykai nesisekė, todėl jis nusprendė stoti į Kūno kultūros institutą. Jau tada kybartietis svajojo patekti į legendinę „Žalgirio“ komandą ir pakeisti Egidijų Liaudanską. Ši svajonė išsipildė: 1973–1976 m. Algimantas žaidė šioje komandoje dešiniojo gynėjo pozicijoje. Tačiau nesibaigiantys kelio skausmai paveikė jaunojo sportininko karjerą ir teko pasirinkti trenerio profesiją. Svečias sakė, jog trenerio darbas jį išmokė, kad gyvenimas yra... klaidos. Jeigu laikui bėgant jų darai vis mažiau, vadinasi – tobulėji, o jeigu tiek pat – lieki savo vietoje. Būtent dėl noro pasiekti daugiau A. Liubinskas įstojo į Maskvos aukštąją trenerių mokyklą. Baigęs ją pradėjo dirbti Bangladeše, kur futbolo aistra degė visi: ir vaikai, ir suaugusieji, ir senukai. Treniruotes stebėdavo tūkstančiai žiūrovų, o varžybas – dar daugiau. Nepaisant karšto klimato, treneriui šioje šalyje dirbti patiko. Laimėjęs su komanda šalies taurę, jis pasiekė iki tol neregėtų aukštumų, tačiau tada prasidėjo nepriklausomybės judėjimas Lietuvoje ir treneris buvo sugrąžintas atgal į tėvynę. Neradęs darbo Lietuvoje, jis nusprendė rengti religines keliones jaunimui į Vatikaną, užsiėmė verslu. Vis dėlto trenerio darbas vyriškiui buvo mielesnis, tad nusprendė dirbti sporto mokykloje-internate, kur subūręs šaunią komandą vėl skynė pergales. Vėliau atsirado galimybė dirbti Lietuvos futbolo nacionalinėje rinktinėje, dar vėliau laukė trenerio darbas Šiauliuose, Vilniuje, Lenkijoje. 2003–2008 m. A. Liubinskas buvo Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyr. treneriu. Po to jis dar treniravo Lvovo klubo komandą, o šiuo metu dirba Kazachstane. Svečias kalbėjo ne tik apie futbolą, bet ir apie kiekvienos šalies, kur jam teko dirbti, ypatumus, gamtą, rodė ištraukas iš varžybų, specialiai prieš rungtynes demonstruojamus filmukus. A. Liubinskas davė tikrai gerų patarimų jauniesiems futbolininkams. Pagrindinis trenerio nurodymas jaunimui buvo toks: jei labai nori – viskas įmanoma. Tik reikia įdėti daug pastangų. Ir visai nesvarbu, kur gimei – didmiestyje ar mažame miestelyje. Jei labai norėsi ir daug dirbsi – pasieksi savo svajonę. Joana BARIŠAUSKAITĖ Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 3a klasės mokinė Publikuota: 2011-12-02 08:10:41 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas * Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|