|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2011-11-21 07:33
|
|
|
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė Daina Juškauskienė sakė, kad jau nuo kitų mokslo metų įstaigos bendrojo lavinimo klasėse, kuriose bus bent keli specialiųjų poreikių vaikai, dirbs ne vienas, bet du pedagogai.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Dažnai aplinkinių požiūris į specialiųjų poreikių vaikus yra negatyvus. Tai įrodė ir atlikti įvairūs tyrimai. Nors pamažu visuomenės požiūris ir keičiasi, tačiau ši problema išlieka aktuali.
Supranta ne visi
Keičiasi laikai, keičiasi ir mokykla. Dabartiniai mokiniai ir jų tėvai susiduria su daug iki šiol negirdėtų sąvokų: individualizavimas, diferenciavimas, mobilios grupės, specialieji poreikiai. Daugeliui visa tai atrodo nauja ir nesuprantama.
„Turime visi pripažinti, kad mokykla, kurioje mokėmės seniau, jau neegzistuoja. Anksčiau nelabai galėjome įsivaizduoti, jog vaikai patys galės rinktis, ko jie nori mokytis daugiau: matematikos ar lietuvių kalbos, fizikos ar biologijos. Gerai, kad visuomenė pamažu pradeda suprasti, jog ne visų vaikų gabumai vienodi. Juk ir ne visi medžiai auga iki dangaus“, – mintimis dalijosi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Meseckienė.
Tiesa, ji pripažino, kad dar ne visi aplinkiniai palankiai žiūri į tuos mokinius, kuriems sekasi sunkiau mokytis. Kai kuriuos suaugusiuosius vis dar tenka įtikinėti, jog ir specialiųjų poreikių vaikai yra žmonės.
Negatyvus požiūris
Praėjusiais metais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko šalies gyventojų apklausą „Informacinių bei komunikacinių technologijų ir inovatyvių mokymosi metodų taikymas bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse“. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti žmonių požiūrį į įvairių grupių vaikų (specialiųjų poreikių arba turinčių fizinę ar psichologinę negalią) mokymąsi bendrojo lavinimo mokyklose.
Tyrimo rezultatai nedžiugina. Net 63 proc. apklaustųjų nesutinka, kad mokiniai, turintys kokią nors negalią, mokytųsi kartu su sveikais vaikais. Likę respondentai tvirtino neprieštaraujantys, jog tam tikrų sutrikimų turintys mokiniai mokytųsi su visais kartu, tačiau nenorėtų, kad jie būtų jų vaikų klasėse.
„Šis visuomenės požiūris buvo pristatytas rajono mokyklų direktorių pasitarime. Džiugu, jog vadovai į tai nepasižiūrėjo pro pirštus ir sureagavo rimtai. Ne paslaptis, kad ne visi mokytojai yra tinkamai pasirengę dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais ir ne visi pozityviai nusiteikę šių mokinių atžvilgiu. Aišku, vienodai savo dėmesį padalyti 25–30 klasėje esančių vaikų tikrai sunku, tačiau pedagogai turėtų siekti, kad būtų ugdomi visi mokiniai“, – samprotavo I. Meseckienė.
Specialistė tvirtino, jog skaudu išgirsti, kad visą dėmesį reikėtų sutelkti tik gabiems vaikams. Skeptikams, negatyviai nusiteikusiems prieš specialiųjų poreikių moksleivius, ji paaiškina, kad net tokie žymūs pasaulio žmonės, kaip Albertas Einšteinas, Franklinas Ruzveltas ar Silvestras Stalonė, taip pat turėjo mokymosi sutrikimų.
Padaugėjo specialiųjų
poreikių vaikų
Prieš porą metų iš visų rajone bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų vos 7 proc. buvo specialiųjų poreikių. Šiemet šis skaičius jau šoktelėjo iki 10 proc. Toks yra ir visos šalies vidurkis.
„Tai nereiškia, kad tokių mokinių iš tiesų padaugėjo. Tiesiog atliktas didelis darbas siekiant šiuos vaikus identifikuoti. Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės bendradarbiavo su mokyklomis ir padėjo nustatyti, kokiems vaikams ir kokios pagalbos reikia. Įsteigus naujus pagalbos mokiniui specialistų etatus mokyklose, specialiųjų poreikių mokiniams teikiama pagalba. Tačiau vis dar yra keletas mokymo įstaigų, kuriose pagalbos mokiniui specialistų etatai įsteigti, o kvalifikuotų darbuotojų nėra“, – tikino Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Ji pasidžiaugė, kad mūsų rajone yra Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla, kurioje ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių mokiniai. Specialistė taip pat išreiškė viltį, jog šioje įstaigoje ateityje galėtų mokytis ir vaikai iš kitų savivaldybių. Tokiu atveju valstybė skirtų papildomų lėšų mokyklai išlaikyti.
Dirbs du pedagogai
Tikimasi, kad jau nuo kitų mokslo metų vienoje iš rajono mokyklų – Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje – bendrosiose klasėse, kuriose bus bent keli specialiųjų poreikių vaikai, dirbs ne vienas, kaip iki šiol, bet du pedagogai. Apie tokius pasikeitimus kalbėjo šios ugdymo įstaigos direktorė Daina Juškauskienė, kuri yra išrinkta į Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos tarybą.
„Paskutiniame tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, buvo daug diskutuota apie antrojo pedagogo etatą klasėje, kurioje mokosi specialiųjų poreikių vaikų. Antrasis mokytojas, kaip ir pirmasis, taip pat privalės turėti pedagoginį išsilavinimą, specialiųjų žinių“, – kalbėjo D. Juškauskienė.
Šiuo metu ministerijos teisininkai rengia antrojo pedagogo pareigybės aprašymą. Galimybės įvesti šią pareigybę mokykloje padės kokybiškiau organizuoti ir vykdyti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą.
„Tai turėtų būti pagalba ne tik mokiniui, bet ir mokytojui, klasės vadovui. Tikimasi, jog tokiu būdu mokykloje specialiųjų poreikių mokiniams bus sudarytos dar geresnės ugdymo ir ugdymosi sąlygos bei tenkinami visi jų poreikiai. Vaikai dar aktyviau turėtų dalyvauti mokyklos gyvenime. Įvedus antrojo mokytojo pareigybę, atsirastų papildomi pedagoginių darbuotojų etatai, taip būtų galima išspręsti ne tik mažėjančių krūvių, bet ir etatų klausimus. Visa tai būtų vykdoma atsižvelgiant į turimas mokinio krepšelio lėšas“, – paaiškino Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė.
Dažnai aplinkinių požiūris į specialiųjų poreikių vaikus yra negatyvus. Tai įrodė ir atlikti įvairūs tyrimai. Nors pamažu visuomenės požiūris ir keičiasi, tačiau ši problema išlieka aktuali. |
Keičiasi laikai, keičiasi ir mokykla. Dabartiniai mokiniai ir jų tėvai susiduria su daug iki šiol negirdėtų sąvokų: individualizavimas, diferenciavimas, mobilios grupės, specialieji poreikiai. Daugeliui visa tai atrodo nauja ir nesuprantama.
„Turime visi pripažinti, kad mokykla, kurioje mokėmės seniau, jau neegzistuoja. Anksčiau nelabai galėjome įsivaizduoti, jog vaikai patys galės rinktis, ko jie nori mokytis daugiau: matematikos ar lietuvių kalbos, fizikos ar biologijos. Gerai, kad visuomenė pamažu pradeda suprasti, jog ne visų vaikų gabumai vienodi. Juk ir ne visi medžiai auga iki dangaus“, – mintimis dalijosi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Meseckienė.
Tiesa, ji pripažino, kad dar ne visi aplinkiniai palankiai žiūri į tuos mokinius, kuriems sekasi sunkiau mokytis. Kai kuriuos suaugusiuosius vis dar tenka įtikinėti, jog ir specialiųjų poreikių vaikai yra žmonės.
Praėjusiais metais Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko šalies gyventojų apklausą „Informacinių bei komunikacinių technologijų ir inovatyvių mokymosi metodų taikymas bendrojo lavinimo mokyklų pradinėse klasėse“. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti žmonių požiūrį į įvairių grupių vaikų (specialiųjų poreikių arba turinčių fizinę ar psichologinę negalią) mokymąsi bendrojo lavinimo mokyklose.
Tyrimo rezultatai nedžiugina. Net 63 proc. apklaustųjų nesutinka, kad mokiniai, turintys kokią nors negalią, mokytųsi kartu su sveikais vaikais. Likę respondentai tvirtino neprieštaraujantys, jog tam tikrų sutrikimų turintys mokiniai mokytųsi su visais kartu, tačiau nenorėtų, kad jie būtų jų vaikų klasėse.
„Šis visuomenės požiūris buvo pristatytas rajono mokyklų direktorių pasitarime. Džiugu, jog vadovai į tai nepasižiūrėjo pro pirštus ir sureagavo rimtai. Ne paslaptis, kad ne visi mokytojai yra tinkamai pasirengę dirbti su specialiųjų poreikių mokiniais ir ne visi pozityviai nusiteikę šių mokinių atžvilgiu. Aišku, vienodai savo dėmesį padalyti 25–30 klasėje esančių vaikų tikrai sunku, tačiau pedagogai turėtų siekti, kad būtų ugdomi visi mokiniai“, – samprotavo I. Meseckienė.
Specialistė tvirtino, jog skaudu išgirsti, kad visą dėmesį reikėtų sutelkti tik gabiems vaikams. Skeptikams, negatyviai nusiteikusiems prieš specialiųjų poreikių moksleivius, ji paaiškina, kad net tokie žymūs pasaulio žmonės, kaip Albertas Einšteinas, Franklinas Ruzveltas ar Silvestras Stalonė, taip pat turėjo mokymosi sutrikimų.
Prieš porą metų iš visų rajone bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių vaikų vos 7 proc. buvo specialiųjų poreikių. Šiemet šis skaičius jau šoktelėjo iki 10 proc. Toks yra ir visos šalies vidurkis.
„Tai nereiškia, kad tokių mokinių iš tiesų padaugėjo. Tiesiog atliktas didelis darbas siekiant šiuos vaikus identifikuoti. Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistės bendradarbiavo su mokyklomis ir padėjo nustatyti, kokiems vaikams ir kokios pagalbos reikia. Įsteigus naujus pagalbos mokiniui specialistų etatus mokyklose, specialiųjų poreikių mokiniams teikiama pagalba. Tačiau vis dar yra keletas mokymo įstaigų, kuriose pagalbos mokiniui specialistų etatai įsteigti, o kvalifikuotų darbuotojų nėra“, – tikino Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Ji pasidžiaugė, kad mūsų rajone yra Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla, kurioje ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių mokiniai. Specialistė taip pat išreiškė viltį, jog šioje įstaigoje ateityje galėtų mokytis ir vaikai iš kitų savivaldybių. Tokiu atveju valstybė skirtų papildomų lėšų mokyklai išlaikyti.
Tikimasi, kad jau nuo kitų mokslo metų vienoje iš rajono mokyklų – Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje – bendrosiose klasėse, kuriose bus bent keli specialiųjų poreikių vaikai, dirbs ne vienas, kaip iki šiol, bet du pedagogai. Apie tokius pasikeitimus kalbėjo šios ugdymo įstaigos direktorė Daina Juškauskienė, kuri yra išrinkta į Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos tarybą.
„Paskutiniame tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, buvo daug diskutuota apie antrojo pedagogo etatą klasėje, kurioje mokosi specialiųjų poreikių vaikų. Antrasis mokytojas, kaip ir pirmasis, taip pat privalės turėti pedagoginį išsilavinimą, specialiųjų žinių“, – kalbėjo D. Juškauskienė.
Šiuo metu ministerijos teisininkai rengia antrojo pedagogo pareigybės aprašymą. Galimybės įvesti šią pareigybę mokykloje padės kokybiškiau organizuoti ir vykdyti specialiųjų poreikių mokinių ugdymą.
„Tai turėtų būti pagalba ne tik mokiniui, bet ir mokytojui, klasės vadovui. Tikimasi, jog tokiu būdu mokykloje specialiųjų poreikių mokiniams bus sudarytos dar geresnės ugdymo ir ugdymosi sąlygos bei tenkinami visi jų poreikiai. Vaikai dar aktyviau turėtų dalyvauti mokyklos gyvenime. Įvedus antrojo mokytojo pareigybę, atsirastų papildomi pedagoginių darbuotojų etatai, taip būtų galima išspręsti ne tik mažėjančių krūvių, bet ir etatų klausimus. Visa tai būtų vykdoma atsižvelgiant į turimas mokinio krepšelio lėšas“, – paaiškino Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos direktorė.
Publikuota: 2011-11-21 07:33:51
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|