„Santaka“ / Savanoriui užteko jėgų daug ką iškęsti ir pamiršti

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-22 07:53

Dalinkitės:  


Jonui Tamašauskui svarbu, kad patriotizmo dvasia eitų iš kartos į kartą.

Autorės nuotr.


Savanoriui užteko jėgų daug ką iškęsti ir pamiršti

Birutė NENĖNIENĖ

Įvairiuose šios vasaros tautiniuose renginiuose teko matyti šaulio uniforma vilkintį smulkų garbaus amžiaus žmogų – išeina prie mikrofono ir kalba eilėmis.

„Mano mintys perpintos perskaitytų tekstų poezijos žodžiais. Pats sukūriau eilėraštį „Partizano kelias“, bet ilgai rašiau, taisiau“, – kalbėjo Jonas Tamašauskas, kai susitikome jo namuose Klampučiuose. Jis tvirtino, jog eiliuotai perteikta mintis įtaigesnė. Vilkėdamas uniforma jaučia pasididžiavimą ir džiaugsmą, jog sulaukė laisvos Lietuvos.



Įskaudinta jaunystė

Prieš penkiolika metų Jonui Tamašauskui nepaprastai daug reiškė tapti atsikūrusios šaulių organizacijos nariu. Iškilmingomis progomis dėvima uniforma, kario savanorio statusas, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalis ir kiti apdovanojimai primena, kam buvo pasišvęsta jaunystėje, kurią jis įvardija „įskaudinta“.

Jaunuolis atsidūrė trijų kelių sankryžoje. Reikėjo pasirinkti: sovietinė kariuomenė, tarnyba pas stribus ar miškas.

– Įsijungiau į kovą už nepriklausomybę – tapau „Tauro“ apygardos partizanu. Šiam žingsniui paskatino kiek anksčiau į partizanus išėjęs mokyklos suolo draugas, Lietuvos kariuomenės savanoris dėdė. Priesaiką daviau 1946 metų gegužės 15 dieną. Ji liko viso gyvenimo įsipareigojimu sąžiningai tarnauti Tėvynei, ištvermės šaltiniu sunkiausiais momentais, – kalbėjo J.Tamašauskas.

Jis buvo suimtas beveik po dvejų partizanavimo metų. NKVD partizaną laikė ir tardė Kudirkos Naumiestyje, Šakiuose, Marijampolėje, išvežė į Lukiškes. „Ačiū Dievui, užteko kantrybės iškęsti kankinimus, daužymus ir nieko neprasitarti“, – kalbėjo J.Tamašauskas, prisimindamas paniekinančius kapitono tardytojo žodžius, jog byla vis tiek bus, nes turi „padaryti“ planą. Dvidešimtojo gimtadienio nešventusiam jaunuoliui pritaikė 58 str. 11 d. – kaip politinis nusikaltėlis gavo kalėti dešimt metų.



Vorkuta – ne pabaiga

1949 metų Velykų šeštadienį J.Tamašauską išvežė į Rusiją, galutinė stotis – Vorkuta, kur vasara prasidėdavo ir baigdavosi liepos mėnesį. Dirbo anglių kasyklose, giliausiai yra tekę nusileisti 900 metrų. Daug žmonių pražudė griūtys. Ir Jonas tris paras buvo atkirstas šachtoje, bet, matyt, jam nebuvo skirta amžinai likti Sibiro žemėje. Gyvybę palaikė darbas, nes dirbančius pakankamai sočiai maitino. Pasak buvusio politinio kalinio, valdžiai buvo pravartu išnaudoti lagerininkus kaip pigią darbo jėgą.

Stalinui mirus neprireikė kalėti visų bausmės metų. Grįžęs į Tėvynę J.Tamašauskas pateko į užburtą ratą: niekur nepriregistruoja, o neregistruoto į darbą nepriima. Galima buvo rinktis Latviją ar Kaliningrado sritį.

– Pasvarsčiau, – pasakojo J.Tamašauskas, – jog ir vienur, ir kitur žmonės svetimi, todėl grįžau į Rusiją, kur buvo likę draugai. Dar dvejus metus dirbau šachtose Vorkutoje ir Intoje. Gyvenimas neatrodė beviltiškas, galėjau grožėtis Uralo gamta, teko medžioti sakalus.



Pagelbėjo pažįstamas

Vienąkart sugrįžęs atostogų J.Tamašauskas Vilkaviškio restorane susipažino su rusakalbiu uniformuotu vyriškiu. Po kelių susitikimų šis nustebo, kodėl anksčiau Jonas nepasisakęs apie savo rūpestį dėl priregistravimo, pažadėjo padėti. Iš tikro padėjo, ir tremtinys visam laikui sugrįžo į Lietuvą. Tas vyriškis buvo vyresniosios kartos vilkaviškiečiams gerai žinomas autoinspektorius V.Urzikas, su kuriuo Joną visą tolesnį gyvenimą siejo draugiški ryšiai.



Viskas stojo į savo vėžes

Savo krašte – Šukiuose – Jonas gavo darbą, sukūrė šeimą. Iki pensijos dirbo kolūkyje vairuotoju, traktorininku. Ramus, sąžiningas, paslaugus žmogus viešai nereikšdavo savo nuomonės, todėl niekam neužkliuvo.

Atgimimas ir atgauta nepriklausomybė gyvenimui suteikė naują kokybę. J.Tamašauskas apdovanotas kaip Parlamento gynėjas, pažymėtas už indėlį surandant ir įamžinant partizanų žūties vietas.

J.Tamašauskas mano, jog dabar tarp žmonių daug susierzinimo, nesveikos partijų konkurencijos.

Gera matyti, jog vyresniųjų šaulių gretas papildo jauni žmonės, todėl bus kam perversti kitą istorijos lapą. Jį vieną kartą kvietėsi į mokyklą papasakoti apie „Tauro“ apygardos kūrimąsi. Tačiau žmogus mano, jog gyvieji istorijos liudininkai daugeliui nėra įdomūs, trūksta patriotiškumo dvasios.

– Daug kartų savo adresu esu girdėjęs – banditas. Nejaudino toks įvertinimas. Ką galima sakyti žmogui, jei jis tik taip supranta istoriją, jei dešimtmečius diegtos dogmos pasilikusios ir dabar? Jei dėl to pyktum – jau būtų lyg ir kerštas. O kur kerštas – ten nėra tiesos ir susikalbėjimo, – sakė pašnekovas.




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Išrinkti geriausi „Metų ūkiai“
* Svečiui iš Vokietijos įteiktos Garbės piliečio regalijos
* Neišmokiusi veltėdžių gyventi visuomenė moka dvigubai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ar galima „dirbti pareigose“?
Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą, bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: Jis dirba direktoriaus pareigose (taisoma yra direktorius, dirba direktoriumi, eina direktoriaus pareigas).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas