„Santaka“ / Seniūnas buvo apkaltintas akmens vagyste

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.
Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-08-19 07:01

Dalinkitės:  


Skandalas dėl neseniai Pajevonyje pastatyto paminklo pamato akmens nuvilnijo per visos Lietuvos žiniasklaidą.
Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.

Seniūnas buvo apkaltintas akmens vagyste

Eglė KVIESULAITIENĖ


Šiomis dienomis per šalies žiniasklaidą nuvilnijo skandalinga žinia: Pajevonio seniūnas iš privačios sodybos pavogė didžiulį akmenį. Tačiau aiškėja, jog didžiausia valdininko kaltė – tai neįforminti dokumentai.

Kriminalinių žinių skiltyje sumirgėjusi informacija žiniasklaidą pasiekė iš policijos suvestinių. Rajono policijos komisariatas ikiteisminį tyrimą dėl akmens vagystės pradėjo po to, kai medžiagą apie Trilaukio kaime (Pajevonio sen.) dingusį akmenį persiuntė rajono Savivaldybė. Pranešime rašoma, jog Pajevonio seniūnas Gediminas Bisikirskas su dar keletu asmenų, naudodamiesi UAB „Vilkasta“ priklausančiu kranu bei nežinomu traktoriumi, iš Irenai Petrulevičienei priklausančios sodybos pavogė apie 2 kub. metrų dydžio akmenį.

Neseniai Trilaukio kaime sodybą uošvės vardu įsigijusio muitininko Audriaus Skaburskio skundą gavę valdininkai iškart sudarė komisiją ir pirmiausia pradėjo patys tirti vagystės istoriją. Tačiau netrukus skandalas ėmė bliūkšti, mat paaiškėjo, jog sodyboje gulėjęs akmuo turėjo savininką, o naujasis sodybos šeimininkas tik įsivaizdavo įgijęs sodybą su visu akmeniu.

Kaip pasakojo pats Pajevonio seniūnas Gediminas Bisikirskas, ruošiantis miestelio 460 metinėms, buvo nutarta netoli seniūnijos pastatyti paminklą. Jo autoriumi tapo žinomas šalyje skulptorius Kęstutis Musteikis.



Paminklo pagrindui reikėjo akmens, kuriuo rūpinosi pats seniūnas. Trilaukio kaime nužiūrėjęs didžiulį akmenį, G. Bisikirskas išsiaiškino, jog riedulys priklauso Vitui Špakauskui, turinčiam akmenų apdirbimo įmonę. Kone prieš dešimtmetį įmonės savininkas sodyboje buvo pasidėjęs ir daugiau akmenų, tačiau kitus išvežė ir sunaudojo dirbiniams.

Skandalingai išgarsėjęs riedulys užsiliko dėl to, kad jo spalva buvo nepaklausi antkapiams gaminti. Beje, tuomet, kai seniūnas rūpinosi akmeniu, ir sodyba dar nepriklausė naujajam šeimininkui.

– Kai kreipiausi į V. Špakauską su reikalu ir paaiškinau, kam reikalingas akmuo, jis net neėmė pinigų – sutiko akmenį padovanoti. Juk ne sau prašiau, o Pajevonio centrui gražinti, kad visiems seniūnijos ir rajono žmonėms būtų smagu čia susirinkti. Bet matote, kaip išėjo... – dėl kilusio skandalo nesmagiai jautėsi G. Bisikirskas.

Seniūnas pasakojo, jog tuomet, kai birželio mėnesį su transportu ir kranu nuvyko paimti akmens, sodyboje buvęs jaunuolis tam prieštaravo. Tačiau seniūnas jam parodęs tarnybinį pažymėjimą, viską išaiškinęs ir jie išsiskyrė paspausdami vienas kitam rankas. Tik vėliau G. Bisikirskas sužinojo, kad naujasis sodybos šeimininkas dėl akmens kreipėsi į Savivaldybę. Keista, jog „kriminalą“ sodybos savininkas kažkodėl patikėjo aiškintis politikams, o ne policijai.



Savivaldybės administracijos direktorius Audrius Balbierius sakė kol kas negalįs komentuoti akmens vagystės istorijos, nes tiek policijoje, tiek Savivaldybėje vis dar vyksta įvykio tyrimas.

Tiesa, valdininkas pripažino, kad vagystės versija, ko gero, jau subliūkš. Mat V. Špakauskas atsiuntė patvirtinantį raštą, jog akmenį įgijęs užsienyje ir iškrovęs minėtoje sodyboje Trilaukyje, o prieš kelis mėnesius jį Pajevonio seniūno prašymu padovanojęs.

Tačiau Savivaldybės vadovai seniūno elgesyje įžiūrėjo ir kitų pažeidimų.

Sudaryta komisija tiria, ar seniūnas savo veiksmais nepažeidė įstatymų kaip tarnautojas.

A. Balbierius teigė, jog dėl užvirtos košės kaltas pats Pajevonio seniūnas, vieną dieną tvirtinęs, kad akmuo buvo dovanotas seniūnijai, o kitą – kad kaimo bendruomenei. Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus, kiekvienas tarnautojas privalo laikytis įstatymų, o ne savivaliauti.

Jei akmuo dovanojamas Savivaldybei ar seniūnijai, tai turi būti įforminta dokumentais – dovana užpajamuota. Dokumentais turi būti įteisintos ir transporto išlaidos, netgi jei akmenį vežė pačios seniūnijos mašina.

Tai išgirdęs seniūnas ėmė tvirtinti, jog akmuo dovanotas ne Savivaldybei pavaldžiai įstaigai, bet kaimo bendruomenei. O tai keičia situaciją.



Paklaustas, ar Savivaldybės vadovai nesikabinėja prie formalumų ir ar šioje istorijoje nekvepia politika, kai bandoma susidoroti su „ne tai partijai“ priklausančiais pavaldiniais, A. Balbierius tvirtino, kad politikos čia įžiūrėti nevertėtų, o įstatymo pažeidimo nereikėtų vertinti kaip formalumo.

Beje, nei transporto, nei dovanojimo dokumentai Savivaldybei nebūtų užkliuvę, jei su skundu nebūtų kreipęsis akmenį praradęs sodybos savininkas.

– Visus skundus mes privalome tirti ir į juos reaguoti, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius A. Balbierius ir pažadėjo situaciją plačiau pakomentuoti tuomet, kai bus baigtas tyrimas.





Publikuota: 2011-08-19 07:01:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone
* Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai