Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-11-14 19:19

---

Vidmantas Devetinas džiaugiasi, kad ūkį perduoda į patikimas sūnaus Žydrūno rankas.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Praėjusią savaitę prie rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistų kabinetų būriavosi ūkininkai. Tas sambūris skyrėsi nuo įprastinių. Dažnai pagyvenusį ūkio šeimininką lydėjo jaunesnis, stipresnis žmogus. Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Lina Grygelaitienė paaiškino, jog tomis dienomis rinkosi ūkininkai nusprendę pagal Europos sąjungos (ES) remiamos Kaimo plėtros programos „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ priemonę perleisti savo ūkius jaunesniems, stipresniems gaspadoriams. Savo parašais valdos perdavimo pranešime jie turėjo patvirtinti, jog vienas sandoriškai perduoda ūkį, o kitas prisiima visus įsipareigojimus, susijusius su perimama valda.

Ateitį matė skirtingai

Pakalbinau Klausučių seniūnijos Arminų kaimo ūkininkus Vidmantą Devetiną ir jo sūnų Žydrūną.

Vidmantui – 56 metai. Savarankiškai ūkininkauti jis pradėjo 1990 metais – Klausučių seniūnijoje buvo vienas iš pirmųjų ūkininkų. Daug kartų girtas bei apdovanotas Rumokų bandymų stoties eksperimentinio ūkio mechanizatorius atsiėmė 14,5 ha tėvų žemės, dar apie 10 ha išsinuomojo iš kitų šeimininkų. Pasak Vidmanto, pradžioje, kol buvo geros grūdų, linų, cukrinių runkelių kainos sekėsi neblogai. Darbštus, nagingų rankų ūkininkas susitvarkė traktorių, kombainą, padargus. Jau pradėjo galvoti apie naują sodybą tėviškės laukuose, Žaliosios pamiškėje. Tačiau valdžia kryptelėjo žemės ūkio vairą bendrovių, didžiažemių link, situacija pasidarė labiau palanki ne smulkesniems ir vidutiniams ūkininkams, o jų užauginto derliaus perdirbėjams. Per 15 ūkininkavimo metų Vidmantui sušlubavo sveikata, teko dairytis ramesnės gyvenimo užuovėjos.

Pensija padvigubės

Išeitį pasiūlė ES remiamos programos „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimo“ kryptis. Pagal ją ūkininkai – vyrai nuo 55 iki 62,5 metų, arba moterys nuo 55 iki 60 metų – perleidę savo ūkius jaunesniems, stipresniems šeimininkams ir nutraukę žemės ūkio produkcijos realizavimą, gali gauti ES paramą. Kaip tik panašiu laiku užaugo ir sutvirtėjo Devetinų ūkio perėmėjas, jau neblogai įsibėgėjęs ūkininkauti sūnus Žydrūnas.

Vidmantas perleido sūnui 10 ha žemės. Už kiekvieną perleistą hektarą per metus valdžia perleidėjui sumokės po 310 litų. Vyresnieji Devetinai atsisako ir perduoda į Nacionalinį bendrosios pieno kvotos rezervą 9 t pieno pardavimo kvotą. Už kiekvieną perduotą toną ūkininkas per pirmuosius trejus metus gaus po 517 Lt. Iš viso už tai, kad nemelš karvių ir neparduos pieno, ūkininkas per metus atsiims apie 4650 litų. Kadangi žmonai Uršulei šiemet sukako 55 metai, tai Vidmantui, kol žmonai sueis pensijos amžius, dar mokės išlaikomo sutuoktinio priedą – apie 2225 Lt per metus. Tiems ūkio savininkams, kurie sulaukę 55 metų perleidžia ūkį kitam šeimininkui, kol bus paskirta pensija, dar mokama apie 4450 Lt pastovi metinė parama. Kadangi Vidmantas turi II invalidumo grupę ir jo gaunama metinė pensija yra didesnė už 4450 Lt, tai šios paramos dalies jis negaus. Tačiau ir jos negaunantis ūkininkas, pasirinkęs „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimo“ paramą, kas mėnesį prisidurs prie gaunamos pensijos apie 830 litų.

Pernai pagal šią programą aktyvaus ūkininkavimo atsisakė 212 rajono ūkininkų.

L.Grygelaitienė skaičiuoja, jog tokių šeimininkų šiemet bus dar daugiau.

Iki šiol Devetinai laikė 2–3 karves, užsiaugino kelias kiaules, turėjo paukščių.

– Ar nepasigesit šviežio pieno? – klausiu ūkininko.

– „Pasimelšim“ „Maximoje“, ten pakelyje pienas nepasensta kelis mėnesius, – nenusimena ūkininkas.

Nenusimena ir tėvų ūkio perėmėjas Žydrūnas Devetinas. 27 metų vyras, savo ūkį jau įregistravo prieš 9 metus. Šiemet Žydrūnas dirbo 90 ha žemės, iš jos 20 ha nuosavos. Šį rudenį ūkininkas išsinuomojo dar 25 ha. Jo prižiūrimi laukai jau perkopė 100 ha.



Greitai „pasensta“

Žydrūnas turi du traktorius, vakarietišką javų nuėmimo kombainą, visus žemės dirbimo ir pasėlių priežiūros padargus, augina daugiausiai kviečius ir cukrinius runkelius, pavasarį jau sės ir rapsų.

Žmona Inesa augina keturmetį sūnų Germaną, tvarko ūkio apskaitą. Jaunasis ūkininkas tvirtina, kad išgyventi iš žemės galima, tik dar reikia daug į ūkį investuoti. Pajamos iš ūkio nemažos, tačiau, norint nusipirkti traktorių, kombainą ar sudėtingesnį padargą, be banko paskolos neapsieisi. Žydrūnas – ilgametis Vilkaviškio žemdirbių kredito unijos „Žemdirbio parama“ narys, todėl kitų bankų paslaugomis jam naudotis nereikia.

Žydrūnas labiausiai apgailestauja dėl to, jog negali pasinaudoti jaunųjų ūkininkų rėmimo programa, mat jis ūkį įregistravo prieš 9 metus, o pagal dabar veikiančius įstatymus, jaunas ūkininkas yra tik metus po ūkio įregistravimo. Valdžia kartais puse lūpų pažada šią ūkininkams nesuprantamą nuostatą pataisyti, bet atsiradus svarbesnių reikalų, matyt, ji vėl jauną žemdirbį pamiršta.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---