Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2011-07-13 06:18

---

Arū­nas Kem­fer­tas, šį­met pa­dė­jęs mo­čiu­tei dek­la­ruo­ti na­tū­ra­lias pie­vas, sa­kė, kad ši­tie plo­tai nie­ka­da ne­bu­vo ap­leis­ti ir ne­pri­žiū­ri­mi.

Autorės nuotr.

Pir­ma­die­nį baig­tos rink­ti pa­raiš­kos pa­gal Lie­tu­vos kai­mo plėt­ros 2007–2013 me­tų pro­gra­mos (KPP) prie­mo­nę „Ag­ra­ri­nės ap­lin­ko­sau­gos iš­mo­kos“. Jos bu­vo ren­ka­mos kar­tu su že­mės ūkio naud­me­nų ir pa­sė­lių dek­la­ra­ci­jo­mis, tad pa­vė­la­vu­sie­siems nuo bir­že­lio 15 d. jau tai­ky­tos 1 pro­c. nuo­skai­tos už kiek­vie­ną pa­vė­luo­tą die­ną.

Prog­ra­mo­je „Kraš­to­vaiz­džio tvar­ky­mas“ pa­gal veik­lą „Na­tū­ra­lių ir pu­siau na­tū­ra­lių pie­vų tvar­ky­mas“ da­ly­vau­ja ir Vil­ka­viš­kio ra­jo­no že­mių sa­vi­nin­kai. Už kiek­vie­ną hek­ta­rą gau­na­ma iš­mo­ka po 338 Lt.

Šia pro­gra­ma nau­do­ja­si Stir­niš­kių kai­me tė­viš­kę pa­vel­dė­jęs Va­len­ti­nas Lit­vai­tis. Žmo­gus pa­ts že­mės ūkiu ne­si­ver­čia, nes tu­ri sa­vo vers­lą. Ta­čiau apie 7 ha jo tu­ri­mų pie­vų vi­sa­da lai­ku nu­pjau­tos, pa­lai­ko­ma ge­ra jų ag­ra­ri­nė būk­lė. To­kia pat pro­gra­ma nau­do­ja­si ir Vy­tau­tas Čės­na iš Ka­ra­lių kai­mo. Jis yra dek­la­ra­vęs 4 ha pie­vos. Taip pat 7 ha pie­vos tvar­ko Pra­nas Na­vi­ke­vi­čius iš Gra­žiš­kių se­niū­ni­jos.

Apie 6 ha pie­vos ne pir­mus me­tus dek­la­ruo­ja ir Grau­ži­niuo­se gy­ve­nan­ti Iza­be­lė Mil­da Ga­jaus­kie­nė. Šį­met do­ku­men­tus jai pa­dė­jo su­tvar­ky­ti anū­kas Arū­nas Kem­fer­tas, mat mo­čiu­tė nu­si­gau­ti į se­niū­ni­ją vie­na jau ne­pa­jė­gia.

– Anks­čiau mo­čiu­tė lai­kė ir kar­vių, ir ark­lių, bu­vo ir kiau­lių. Vis­ką spė­da­vo apei­ti, nors dir­bo be tech­ni­kos dau­giau nei 10 ha že­mės. Da­bar, ar­tė­da­ma prie aš­tuo­nias­de­šimt­me­čio, pa­ju­to, kad jau svei­ka­ta ne­lei­džia. Iš ūkio be­li­ko tik šuo ir gai­dys su viš­ta. Nuo­mo­tis ak­me­nuo­tos že­mės nie­kas ne­no­ri. Vi­sos pie­vos ply­ti ap­link na­mus. Bu­vo me­tų, kai rei­kė­jo ko­ne mal­dau­ti, kad kas pie­vas nu­pjau­tų. Šį­met ūki­nin­kams, ma­tyt, pri­rei­kė žo­lės, nes pa­tys pa­pra­šė, kad leis­tų nu­si­šie­nau­ti, – pa­sa­ko­jo anū­kas.

Pa­ra­ma pa­gal veik­lą „Na­tū­ra­lių ir pu­siau na­tū­ra­lių pie­vų tvar­ky­mas“ tei­kia­ma, sie­kiant iš­sau­go­ti ir tin­ka­mai tvar­ky­ti na­tū­ra­lias bei pu­siau na­tū­ra­lias pie­vas, šla­py­nes, iš­sau­go­ti ir pri­rei­kus at­kur­ti eks­ten­sy­vias ūki­nin­ka­vi­mo sis­te­mas pie­vo­se bei šla­py­nė­se. Taip pat šia pro­gra­ma sie­kia­ma ap­sau­go­ti nuo tar­šos bio­lo­gi­nę įvai­ro­vę ir van­dens tel­ki­nius.

Siek­da­mi gau­ti šias ES iš­mo­kas, pa­reiš­kė­jai tu­ri lai­ky­tis tam tik­rų rei­ka­la­vi­mų. Bend­ras že­mės ūkio naud­me­nų plo­tas, už ku­rį mo­ka­mos kom­pen­sa­ci­nės iš­mo­kos, tu­ri bū­ti ne ma­žes­nis kaip 1 ha. O lau­ko plo­tas, už ku­rį pa­reiš­kė­jas pra­šo iš­mo­kų, pri­va­lo bū­ti ne ma­žes­nis nei 0,1 ha.

Vi­si pa­reiš­kė­jai ir pa­ra­mos ga­vė­jai tu­rė­tų įsi­dė­mė­ti, kad už gau­na­mą pa­ra­mą jie tu­ri pri­siim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus ne trum­pes­niam kaip 5 me­tų lai­ko­tar­piui nuo pa­raiš­kos pa­ra­mai pa­tei­ki­mo die­nos.

Dau­ge­lis in­ten­sy­viai ūki­nin­kau­jan­čių­jų dėl šių iš­mo­kų pyks­ta ir sa­ko, kad nė­ra tei­sin­ga skir­ti iš­mo­kas tiems, ku­rie ne­ga­mi­na pro­duk­ci­jos, o tik nu­šie­nau­ja pie­vas. Net­gi va­di­na to­kius „so­fos“ ūki­nin­kais. Ta­čiau to­kia tvar­ka nu­sta­ty­ta vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Be to, juk bū­na vi­so­kių at­ve­jų. Gal­būt že­mę pa­vel­dė­jęs ne­no­rin­tis ir ne­mo­kan­tis ūki­nin­kau­ti žmo­gus ją ap­leis­tų, juo­lab jei ši – ne pa­ties ge­riau­sio na­šu­mo ir nie­kas ne­no­ri jos pirk­ti ar nuo­mo­tis. Gau­da­mas to­kias iš­mo­kas, že­mės sa­vi­nin­kas bent jau ga­li pa­si­sam­dy­ti žmo­nes, ku­rie pa­gal rei­ka­la­vi­mus su­tvar­kys jo ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. O ir iš­mo­kos – ne iš mū­sų vals­ty­bės ki­še­nės, tad pa­vy­dė­ti tik­rai ne­rei­kė­tų. Be to, yra ir in­ten­sy­viai ūki­nin­kau­jan­čių, val­dan­čių tik­rai ne ke­le­tą hek­ta­rų žmo­nių, ku­rie yra in­ves­ta­vę į že­mes ne­pa­lan­kio­se vie­to­vė­se bei dek­la­ra­vę jas kaip pie­vas pa­gal mi­nė­tą pro­gra­mą.

Vis dėl­to „so­fos“ ūki­nin­kų gre­tas pa­ma­žu re­ti­na griež­tė­jan­tys rei­ka­la­vi­mai dėl iš­mo­kų, taip pat – gy­ven­to­jų skun­dai dėl ap­leis­tų že­mių. Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mo agen­tū­ros tik­rin­to­jai draus­mi­na tuos sa­vi­nin­kus, ku­rie sa­vo dek­la­ruo­to­se že­mės ūkio val­do­se ne­si­lai­ko ge­ros ag­ra­ri­nės būk­lės rei­ka­la­vi­mų, t. y. laiku ne­nu­šie­nau­ja pie­vų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---