|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2011-05-25 06:38
|
|
|
Dauguma mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kaip ir jų bendraamžiai mokosi bendrojo lavinimo klasėse. Dažnai į šį integracijos procesą žiūrima negatyviai, mokytojai jaučiasi stokojantys kompetencijos, mokiniai patiria stresą, nenorėdami išsiskirti iš bendraamžių. Kokie veiksniai turėtų formuoti pozityvų požiūrį į specialiųjų ugdymą, kaip stiprinti mokyklos bendruomenės partnerystę, ugdant vaiko kompetencijas? Juk socializacija ir asmenybės ugdymas svarbiau už reikalavimus įgyti teorinių žinių.
Tokios mintys paskatino mokyklos specialiojo ugdymo komisiją organizuoti respublikinę konferenciją ir su kolegomis bei pagalbos vaikui specialistais kalbėtis apie specialiųjų poreikių mokinių ugdymo problemas. Į Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje surengtą konferenciją „Specialiųjų poreikių mokinių socializacija“ susirinko per šimtą pedagogų iš Klaipėdos, Kauno, Biržų, Šakių, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio.
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Meseckienė apžvelgė specialiųjų poreikių mokinių ugdymo situaciją mūsų rajono mokyklose. Kolegės iš Marijampolės Jūratė Savaikaitienė ir Erika Penkauskienė kalbėjo apie mokinio, turinčio ugdymosi sunkumų, visapusio pirminio pažinimo nuostatas. Specialistės tądien konferencijos dalyviams atvežė jųdviejų parengtą ir ką tik išspausdintą leidinį „Mokinio, turinčio ugdymosi sunkumų, pažinimas“. Socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro lektorė Asta Lapėnienė pasidalijo stebėjimais ir patirtimi apie darbą su aklais ir kurčnebyliais vaikais, supažindino su konkrečiais integralaus mokymo metodais. Mūsų kraštietė Lina Petrikaitienė, Klaipėdos „Versmės“ specialiosios mokyklos-darželio auklėtoja ekspertė, savo pranešime akcentavo pozityvų požiūrį į specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, optimizavimo galimybes bei efektyvaus rezultato siekimą. Lektorė atsivežė ir savo kolegių parengtos metodinės medžiagos, su kuria galėjo susipažinti konferencijos dalyviai.
Vėliau pedagogai susibūrė į tris darbo grupes. Jose buvo diskutuojama, dalijamasi gerąja patirtimi, metodinėmis priemonėmis. Kiekviena grupė parengė išvadas bendrai konferencijos rezoliucijai – ji buvo paskelbta baigiamajame posėdyje.
Mokyklos direktorius V. Buzaitis padėkojo visiems konferencijos dalyviams, lektorėms įteikė padėkos raštus.
Vilma ANELAUSKIENĖ
Vilkaviškio pagrindinės
mokyklos direktoriaus
pavaduotoja ugdymui
Dauguma mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kaip ir jų bendraamžiai mokosi bendrojo lavinimo klasėse. Dažnai į šį integracijos procesą žiūrima negatyviai, mokytojai jaučiasi stokojantys kompetencijos, mokiniai patiria stresą, nenorėdami išsiskirti iš bendraamžių. Kokie veiksniai turėtų formuoti pozityvų požiūrį į specialiųjų ugdymą, kaip stiprinti mokyklos bendruomenės partnerystę, ugdant vaiko kompetencijas? Juk socializacija ir asmenybės ugdymas svarbiau už reikalavimus įgyti teorinių žinių. |
Tokios mintys paskatino mokyklos specialiojo ugdymo komisiją organizuoti respublikinę konferenciją ir su kolegomis bei pagalbos vaikui specialistais kalbėtis apie specialiųjų poreikių mokinių ugdymo problemas. Į Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje surengtą konferenciją „Specialiųjų poreikių mokinių socializacija“ susirinko per šimtą pedagogų iš Klaipėdos, Kauno, Biržų, Šakių, Marijampolės, Kalvarijos, Vilkaviškio.
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Meseckienė apžvelgė specialiųjų poreikių mokinių ugdymo situaciją mūsų rajono mokyklose. Kolegės iš Marijampolės Jūratė Savaikaitienė ir Erika Penkauskienė kalbėjo apie mokinio, turinčio ugdymosi sunkumų, visapusio pirminio pažinimo nuostatas. Specialistės tądien konferencijos dalyviams atvežė jųdviejų parengtą ir ką tik išspausdintą leidinį „Mokinio, turinčio ugdymosi sunkumų, pažinimas“. Socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro lektorė Asta Lapėnienė pasidalijo stebėjimais ir patirtimi apie darbą su aklais ir kurčnebyliais vaikais, supažindino su konkrečiais integralaus mokymo metodais. Mūsų kraštietė Lina Petrikaitienė, Klaipėdos „Versmės“ specialiosios mokyklos-darželio auklėtoja ekspertė, savo pranešime akcentavo pozityvų požiūrį į specialiųjų poreikių mokinių ugdymą, optimizavimo galimybes bei efektyvaus rezultato siekimą. Lektorė atsivežė ir savo kolegių parengtos metodinės medžiagos, su kuria galėjo susipažinti konferencijos dalyviai.
Vėliau pedagogai susibūrė į tris darbo grupes. Jose buvo diskutuojama, dalijamasi gerąja patirtimi, metodinėmis priemonėmis. Kiekviena grupė parengė išvadas bendrai konferencijos rezoliucijai – ji buvo paskelbta baigiamajame posėdyje.
Mokyklos direktorius V. Buzaitis padėkojo visiems konferencijos dalyviams, lektorėms įteikė padėkos raštus.
Vilma ANELAUSKIENĖ
Vilkaviškio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui
Publikuota: 2011-05-25 06:38:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|