|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2011-05-16 22:58
|
|
|
Įpratę prie kasdieninio triukšmo, dažnai net nesusimąstome, kaip jis veikia mūsų organizmą. Civilizacija į žmogaus gyvenimą atnešė daugybę naujų dirgiklių, kurie sparčiai didina triukšmą, todėl trukdo darbui, poilsiui ir neigiamai veikia žmonių sveikatą.
Kenkia klausai
Nuolatinis triukšmas gali sukelti nervinę įtampą ir stresą, todėl yra priskiriamas prie fizikinių veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą. Ypač triukšmas pavojingas žmogaus klausai. Jos sutrikimus dažniausiai išgyvena vairuotojai, asmenys, dirbantys žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, kaimynų veikla, šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai, skalbiamosios mašinos ir t. t.
Sveikatai pavojus iškyla tuomet, kai garsas yra labai didelis. Dėl to žmogus gali iš karto apkursti. Suaugusiesiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis būna didesnis kaip 140 decibelų (dB), vaikams – 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po kelerių metų gali pastebimai susilpnėti klausa. Miegas gali būti sutrikdomas, kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Naujausių mokslinių tyrimų išvados rodo, kad dėl triukšmo sutrikęs miegas turi įtakos antro tipo diabetui, nutukimui atsirasti, imunitetui susilpnėti.
Sukelia ligas
Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo charakterio, poveikio laiko ir trukmės paros laikotarpiu, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Individuali organizmo sveikatos būklė, amžius, jautrumas triukšmui dažnai lemia sukeliamo efekto dydį. Galime palyginti, kokio stiprumo triukšmą paprastai sukelia mus supantys triukšmo šaltiniai: šnabždesys, lapų šnaresys – 30 dB, lietus – 50 dB, įprastinė kalba – 50–60 dB, durų, telefono skambutis – 80 dB, važiuojantis sunkvežimis – 85 dB, riksmas – 90 dB, motociklas – 95–110 dB, šūvis į orą – 110 dB, dirbantis lėktuvo variklis – 140 dB.
Triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą, dėl to gali susilpnėti imunitetas, suaktyvėti širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligos. Kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą, atsiranda nepasitenkinimas. Dienos metu patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 40 dB, nes priešingu atveju bus trikdoma įprastinė veikla.
Netrikdyti ramybės
Aplinkos triukšmas trukdo darbui, susijusiam su protine veikla, kai būtina sutelkti dėmesį bei įtempti atmintį. Tokiu atveju nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja darbo trukmė, trinka dėmesys bei gebėjimas spręsti iškilusias problemas, sunkiai sekasi praktinės užduotys. Didelis triukšmas (80 dB ir daugiau) netgi gali sukelti agresiją.
Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės yra tinkamas teritorijų, transporto srautų planavimas, statinių priežiūra, ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir t. t. Kiekvienas galime prisidėti prie triukšmo mažinimo: netrikdyti kaimynų ramybės trankia muzika, daugiau vaikščioti pėsčiomis, įrengti būstuose garso izoliaciją, sandaresnius paketinius langus.
Reikėtų nevengti sudrausminti ir triukšmingus kaimynus, o jei
nepadeda geranoriškas įspėjimas, kreiptis į bendrijos pirmininką ar seniūną. Jeigu triukšmaujama po 22 valandos, drąsiai kvieskite policijos pareigūnus.
Gerbkime tylą ir kurkime sveikesnę aplinką sau bei savo vaikams.
Simona BIKAITĖ
Visuomenės sveikatos
specialistė
Įpratę prie kasdieninio triukšmo, dažnai net nesusimąstome, kaip jis veikia mūsų organizmą. Civilizacija į žmogaus gyvenimą atnešė daugybę naujų dirgiklių, kurie sparčiai didina triukšmą, todėl trukdo darbui, poilsiui ir neigiamai veikia žmonių sveikatą. |
Nuolatinis triukšmas gali sukelti nervinę įtampą ir stresą, todėl yra priskiriamas prie fizikinių veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą. Ypač triukšmas pavojingas žmogaus klausai. Jos sutrikimus dažniausiai išgyvena vairuotojai, asmenys, dirbantys žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, kaimynų veikla, šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai, skalbiamosios mašinos ir t. t.
Sveikatai pavojus iškyla tuomet, kai garsas yra labai didelis. Dėl to žmogus gali iš karto apkursti. Suaugusiesiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis būna didesnis kaip 140 decibelų (dB), vaikams – 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB triukšmo lygiui, trunkančiam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po kelerių metų gali pastebimai susilpnėti klausa. Miegas gali būti sutrikdomas, kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Naujausių mokslinių tyrimų išvados rodo, kad dėl triukšmo sutrikęs miegas turi įtakos antro tipo diabetui, nutukimui atsirasti, imunitetui susilpnėti.
Triukšmo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas. Triukšmo sukeltų pakitimų organizme dydis priklauso nuo triukšmo charakterio, poveikio laiko ir trukmės paros laikotarpiu, bendros poveikio trukmės ir kitų aplinkos veiksnių. Individuali organizmo sveikatos būklė, amžius, jautrumas triukšmui dažnai lemia sukeliamo efekto dydį. Galime palyginti, kokio stiprumo triukšmą paprastai sukelia mus supantys triukšmo šaltiniai: šnabždesys, lapų šnaresys – 30 dB, lietus – 50 dB, įprastinė kalba – 50–60 dB, durų, telefono skambutis – 80 dB, važiuojantis sunkvežimis – 85 dB, riksmas – 90 dB, motociklas – 95–110 dB, šūvis į orą – 110 dB, dirbantis lėktuvo variklis – 140 dB.
Triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą, dėl to gali susilpnėti imunitetas, suaktyvėti širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligos. Kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą, atsiranda nepasitenkinimas. Dienos metu patalpose triukšmas neturėtų būti didesnis kaip 40 dB, nes priešingu atveju bus trikdoma įprastinė veikla.
Aplinkos triukšmas trukdo darbui, susijusiam su protine veikla, kai būtina sutelkti dėmesį bei įtempti atmintį. Tokiu atveju nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja darbo trukmė, trinka dėmesys bei gebėjimas spręsti iškilusias problemas, sunkiai sekasi praktinės užduotys. Didelis triukšmas (80 dB ir daugiau) netgi gali sukelti agresiją.
Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės yra tinkamas teritorijų, transporto srautų planavimas, statinių priežiūra, ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir t. t. Kiekvienas galime prisidėti prie triukšmo mažinimo: netrikdyti kaimynų ramybės trankia muzika, daugiau vaikščioti pėsčiomis, įrengti būstuose garso izoliaciją, sandaresnius paketinius langus.
Reikėtų nevengti sudrausminti ir triukšmingus kaimynus, o jei nepadeda geranoriškas įspėjimas, kreiptis į bendrijos pirmininką ar seniūną. Jeigu triukšmaujama po 22 valandos, drąsiai kvieskite policijos pareigūnus.
Gerbkime tylą ir kurkime sveikesnę aplinką sau bei savo vaikams.
Simona BIKAITĖ
Visuomenės sveikatos specialistė
Publikuota: 2011-05-16 22:58:23
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|