Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-12-17 06:46

---

„Lankupos“ pasirodymai papuošia įvairiausias šventes ir renginius.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Istorija – metraštyje

Vilkaviškio kultūros centro folkloro ansambliui „Lankupa“, jauniausiam iš keturių rajone esančių šio žanro kolektyvų, – penkeri. Jubiliejų kolektyvo nariai minėjo boulingo klube, kur surengė šventę sau. Smagias jos akimirkas dabar primena fotonuotraukų stendas.

Visas penkmečio kelias užfiksuotas didžiulėje „Lankupos“ metraščio knygoje. Biruta Miliūnienė bei Marija Okunienė taip kruopščiai ir atsakingai įamžina kolektyvo gyvenimo istoriją, kad ansamblio vadovei Daivai Ambrasaitei tikrai nereikia sukti galvos, jog kas nors gali likti nepaminėta.



Buvo „niekieno“

Penkmečio kelias ansamblio dalyvių atmintyje pulsuoja ir gyvai. Kai prieš penkerius metus Vilkaviškio parapijos namuose pradėjo repetuoti grupė folkloro mėgėjų, turbūt nedaug buvo tikinčių, kad Vilkaviškis, kurį garsina „Sūduviai“, turės dar vieną etnografinį kolektyvą.

Entuziastai savo ansambliui pasirinko ne itin žinomos per Šilsodį tekančios Lankupos upės pavadinimą. Beveik niekur nesigarsindami, po poros metų dalyvavo atrankoje į 2007 metų respublikinę dainų šventę „Būties ratu“ ir jiems buvo pasakyta: „Taip!“ Po šios dainų šventės Lietuvos liaudies kultūros centras ansambliui suteikė II kategoriją. Iki tol „niekieno“ buvęs kolektyvas tapo Vilkaviškio kultūros centrui priklausančiu ansambliu. Rūmuose jis gavo kabinetą, ir dabar šią patalpą ansamblio nariai vadina antraisiais savo namais. Čia jie susirenka, repetuoja dainas. Šokiams vietos mažoka. Bet tai ne bėda – šokti nueina į parodų salę. Į repeticijas renkamasi vakare, kad nekiltų problemų dirbantiems žmonėms. Be to, ne visi gyvena Vilkaviškyje. Yra važinėjančių iš Vaičlaukio, Gižų, Adamarinos. „Aš dirbu Marijampolėje, tad kitąkart atvykstu tiesiai iš jos“, – sakė Laimutė Muraškienė.



Entuziazmas neišblėso

Šiuo metu ansamblį lanko beveik 20 įvairių profesijų žmonių. Kai „Lankupa“ ruošdavosi dainų šventėms, susidarydavo dar didesnis būrys. Didžioji dalis – kolektyvo senbuviai, lankantys jį nuo pradžių. Dainininkų užtenka, o štai su šokėjais situacija keblesnė. „Labai norėtume sulaukti dar kokių dviejų porų šokėjų. Žinoma, gali būti ir universalūs, dainuojantys“, – kalbėjo vadovė. Ji džiaugėsi, kad ansamblis jau turi savo kapelą. Joje du smuikai, kuriais groja Rolandas ir Justinas (tėvas ir penkiolikmetis sūnus) Vosyliai. Linas Penkaitis – armonikierius. Jam teks pūsti ir neseniai įsigytą dūdmaišį. Ansamblio muzikos instrumentų arsenalas papildytas basetle, lumzdeliu.

Svarbiausia, kad per penkerius metus neišblėso žmonių entuziazmas. Kai kurie jo turi tiek, kad suspėja lankyti dar ne vieną kolektyvą: „Sūduvių“ ansamblį, chorą, „Vingio“ kaimo kapelą. Garsiuose Vilniaus ansambliuose dalyvavęs pedagogas Kęstutis Kulvinskas, paklaustas, ar jam ne per prasta būti „Lankupoje“, sakė, kad folkloro kolektyvų dvasia visur ta pati. Susirenka žmonės, kuriems reikia tų tikrųjų, per amžius nesenstančių liaudies kūrybos vertybių.



Duoklė savo kraštui

„Lankupa“ dainuoja savo krašto dainas. Tarp mėgstamiausių – „Pjaun broliukai žalioj lankoj“, „Vaikščioj povas po dvarą“. „Užtraukiame ir „Veronikos dainą“ arba kurį kitą romansą, nes tai patinka žmonėms. Bet nuvykę koncertuoti stengiamės mandagiai pasakyti, kad nebus nei Vytauto Šiškausko, nei Onos Valiukevičiūtės dainų, o tik tos, kurios buvo dainuojamos kaime anksčiau ir kurias žmonės dabar taip pat turėtų dainuoti. Jaučiame pareigą visa tai populiarinti“, – kalbėjo Daiva Ambrasaitė.

„Lankupa“ paruošusi edukacines programas „Šokių vakarai Suvalkijoje“, „Vilkaviškio krašto sakmės ir padavimai“, vestuvinių apeigų fragmentus. Kolektyvas buvo pakviestas dalyvauti Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtoje respublikinėje dainų šventėje „Amžių sutartinė“. Buvo išvykęs ir į tarptautinį festivalį „Baltica“. Kasmet dalyvauja Kirvakalnio gyvosios archeologijos dienos festivalyje prie Varnupių piliakalnio (Marijampolės sav.). Malonių įspūdžių patirta Žolinės renginiuose Punske, renginiuose, vykstančiuose dr. J. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose, Joninėse Kalvarijoje, „Gelgaudiškio armonikos“ šventėje Šakių rajone ir kitur. Vasarą ansamblis nestokoja kvietimų į kaimo bendruomenių šventes.



Žiemą nepoilsiauja

Ansambliečiai šmaikštavo: „Laukiame, gal kas pakvies ir į... Olandiją.“ Mat anąmet Kultūros centro sezono atidarymo programai „Lankupa“ buvo paruošusi olandišką šokį su specialiai ta proga pasisiūtais šios šalies tautiniais rūbais ir pasigamintomis klumpėmis.

Rūpintis tenka ir savais tautiniais rūbais, pasikliaujant tuo, ką šiam tikslui sukaupia iš savo lėšų, ir pasvajojant, kaip būtų gerai parama iš šalies. Ansamblio moterys daug širdies ir išradingumo įdėjo siūdamos, siuvinėdamos rūbus pačios ir mano, kad yra visai neblogai pasipuošusios. Taip sprendžia ir iš to, jog atkreipia į save kitų regionų atstovų bei užsieniečių dėmesį šventėse, yra giriami jų sijonai, prijuostės. Vyrai jau „čebatuoti“, bet aprengti dar ne taip, kaip norėtųsi, kaip reikėtų. Moterys juokavo, kad gal ir nereikia, jog šie trauktų visų „svetimų“ akis, – tegul tik gerai dainuoja ir šoka. Beje, dabar, žiemos metu, kai koncertiniame sezone štilis, ansambliui visai ne poilsio metas. Repeticijos vyksta įprastu grafiku, kad ir toliau „Lankupos“ vagai nepristigtų Vilkaviškio krašto dainų skambesio.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---