„Santaka“ / Beglobių gyvūnų šėrimo Vilkaviškyje taisyklės nereglamentuoja

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-24 07:44

Dalinkitės:  


Po miestą bėgiojantys benamiai gyvūnai vieniems gyventojams kelia gailestį, kitus – piktina.

Romo ČĖPLOS nuotr.


Beglobių gyvūnų šėrimo Vilkaviškyje taisyklės nereglamentuoja

Eglė MIČIULIENĖ

Ne­se­niai į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris klau­sė, ar Vil­ka­viš­ky­je ga­lio­ja ko­kios nors be­glo­bių gy­vū­nų šė­ri­mo tai­syk­lės.


Še­ria bet kur


„San­ta­kos“ skai­ty­to­ja iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę, jog mies­to gy­ven­to­jai, še­rian­tys val­ka­tau­jan­čius šu­nis ir ka­tes, el­gia­si ne­ge­rai.

Mo­te­ris pik­ti­no­si, kad pa­čia­me mies­to cent­re, prie kny­gy­no, nuo­lat še­ria­mi du di­de­li šu­nys.

„Vie­tą, ku­rio­je šu­nys še­ria­mi, jie lai­ko sa­vo na­mais, o sa­vo te­ri­to­ri­ją, kaip ži­no­me, šie gy­vū­nai gi­na. Žmo­nės kartais per juos bi­jo įei­ti į kny­gy­ną“, – te­le­fo­nu dės­tė pa­šne­ko­vė.

Vil­ka­viš­kie­tė ne­tei­si­no ir tų žmo­nių, ku­rie še­ria be­glo­bes ka­tes. Anot mo­ters, ap­link na­mus be­šmi­ri­nė­jan­tys ir li­gas pla­ti­nan­tys be­na­miai gy­vū­nai še­ria­mi prie pat laip­ti­nių, po bu­tų lan­gais.

„Aš gy­ve­nu dau­gia­bu­čia­me na­me. Mū­sų kie­me vie­na mo­te­ris nuo­lat ka­tėms drabs­to vi­so­kius mės­ga­lius, žu­vų gal­vas. Kai ku­rių at­lie­kų net ka­tės neė­da – ir vi­sa tai mė­to­si žo­lė­je, kol kas nors su­ren­ka. Per te­le­vi­zi­ją ke­lis kar­tus gir­dė­jau, jog ki­tuo­se mies­tuo­se yra tai­syk­lės, ku­rios ri­bo­ja be­na­mių gy­vū­nų šė­ri­mą. Pa­vyz­džiui, vie­no­je lai­do­je kal­bė­ta, jog, no­rint šer­ti pri­kly­du­sius šu­nis ar ka­tes, pri­va­lu tai su­de­rin­ti su na­mo gy­ven­to­jais. Ir šer­ti ga­li­ma tik nu­ma­ty­to­se vie­to­se, o ne mė­ty­ti at­lie­kas bet kur“, – kal­bė­jo mo­te­ris.


Spren­džia įvai­riai


Pa­si­do­mė­jo­me – ši pro­ble­ma iš tie­sų ak­tua­li vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tik skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se ji spren­džia­ma skir­tin­gai.

Kai ku­rių mies­tų sa­vi­val­dy­bės sa­vo pa­tvir­tin­to­se na­mi­nių gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lė­se nu­ma­čiu­sios, jog be­glo­bių gy­vū­nų ap­skri­tai ne­ga­li­ma šer­ti. Dar ki­to­se sa­vi­val­dy­bė­se, kaip ir kal­bė­jo mums skam­bi­nu­si vil­ka­viš­kie­tė, nu­sta­ty­tos jų šė­ri­mo vie­tos.

Pa­vyz­džiui, gy­vū­nų lai­ky­mo Kau­no mies­te tai­syk­lė­se ra­šo­ma: „Be­na­mes ka­tes ga­li­ma šer­ti tik to­je vie­to­je, ku­rią nu­sta­tė se­niū­ni­ja. Be­na­mės ka­tės še­ria­mos tu­rint tiks­lą jas su­gau­ti ir at­lik­ti ki­tus veiks­mus, su­si­ju­sius su ka­čių po­pu­lia­ci­jos ma­ži­ni­mu (re­gu­lia­vi­mu). Drau­džia­ma šer­ti ka­tes, jei tai ne­su­si­ję su jų po­pu­lia­ci­jos ma­ži­ni­mu (re­gu­lia­vi­mu). As­muo, še­rian­tis ka­tes, pri­va­lo nuo­lat pri­žiū­rė­ti šė­ri­mo vie­tą (va­ly­ti, tvar­ky­ti, su­rink­ti mais­to li­ku­čius, šiukš­les, in­dus ir pa­na­šiai) ir ją su­tvar­ky­ti pa­si­bai­gus šė­ri­mui.“

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos priim­to­se gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lė­se už­draus­ta „šer­ti be­na­mius, lau­ki­nius gy­vū­nus vie­šo­sio­se, bend­ro­jo nau­do­ji­mo vie­to­se ar pa­tal­po­se, dau­gia­bu­čių na­mų bal­ko­nuo­se, mė­tant mais­tą, jo li­ku­čius iš bal­ko­nų, per lan­gus ar pa­na­šiai“. Be­na­mes ka­tes vil­nie­čiams, kaip ir kau­nie­čiams, šer­ti lei­džia­ma tik vie­nu tiks­lu – sie­kiant ma­žin­ti po­pu­lia­ci­ją, t. y. pa­šė­ręs val­ka­tau­jan­čią ka­tę žmo­gus po to pri­va­lo ją su­gau­ti ir pri­sta­ty­ti ve­te­ri­na­rui, ku­ris gy­vū­ną ste­ri­li­zuo­tų.


Vil­ka­viš­ky­je neužd­raus­ta


Ta­čiau, kaip pa­tvir­ti­no Vil­ka­viš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vyr. spe­cia­lis­tas eko­lo­gas Da­rius Bu­ni­kis, Vil­ka­viš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­tvir­tin­to­se „Gy­vū­nų glo­bos, lai­ky­mo ir nau­do­ji­mo tai­syk­lė­se“ apie be­glo­bių gy­vū­nų šė­ri­mą nie­ko neuž­si­me­na­ma.

„Dėl be­na­mių šu­nų ar ka­čių rei­kia kreip­tis į mies­to se­niū­ni­ją, kad iš­kvies­tų šun­gau­džius. Šių me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį Sa­vi­val­dy­bė at­nau­ji­no su­tar­tį su UAB „Nua­ras“. Iš Kau­no at­vyks­tan­tys šios bend­ro­vės dar­buo­to­jai tu­ri su­gau­dy­ti val­ka­tau­jan­čius šu­nis ir ka­tes. Ta­čiau se­niū­ni­jai ši pa­slau­ga ne­ma­žai kai­nuo­ja: už vie­ną su­gau­tą ka­tę ar šu­nį „Nua­rui“ mo­ka­ma 178,50 Lt, dar 2,16 li­to – už kiek­vie­ną nu­va­žiuo­tą ki­lo­met­rą. Ne­sun­ku pa­skai­čiuo­ti, ko­kio dy­džio su­ma su­si­da­ro“, – kal­bė­jo D. Bu­ni­kis.

Vil­ka­viš­kio mies­to se­niū­nas Al­gis Ki­se­liū­nas sa­kė, jog „Nua­ro“ dar­buo­to­jai šie­met bu­vo iš­kvies­ti du kar­tus. Vie­ną kar­tą pa­slau­ga kai­na­vo per tūks­tan­tį, ki­tą – per du tūks­tan­čius li­tų.

Ta­čiau pa­sku­ti­niu me­tu dėl val­ka­tau­jan­čių na­mi­nių gy­vū­nų į se­niū­ni­ją nie­kas ne­si­krei­pė.


Kas veiks­min­giau?


Vi­suo­met at­si­ras to­kių žmo­nių, ku­rie be­glo­bių gy­vū­nų gai­lė­sis ir juos šers. Bus ir to­kių, ku­rie dėl to pyks ir rei­ka­laus tvar­kos. Sup­ras­ti ga­li­ma ir vie­nus, ir ki­tus.

Ne­ži­nia, ar ga­li­ma smerk­ti žmo­gų, iš savo piniginės nu­pir­ku­sį pa­ša­ro ir pa­mai­ti­nu­sį juo iš­ba­dė­ju­sį benamį pa­da­rą.

O gal su pro­ble­ma rei­kė­tų pra­dė­ti ko­vo­ti ne iš to ga­lo?

Vi­sų pir­ma, kiek­vie­nas na­mi­nis gy­vū­nas pri­va­lo tu­rė­ti šei­mi­nin­ką. Tad pir­miau­siai rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti, jog gy­vū­nai ne­tap­tų be­glo­biais.

Gal­būt veiks­min­giau bū­tų dau­giau švies­ti gy­ven­to­jus šia te­ma, o baus­ti – ne gy­vū­nus še­rian­čius, bet jų at­si­kra­tan­čius žmo­nes.

Ma­no­ma, jog vie­nas iš efek­ty­viau­sių bū­dų su­ma­žin­ti val­ka­tau­jan­čių šu­nų ar ka­čių po­pu­lia­ci­ją – be­glo­bių na­mi­nių gy­vū­nų kast­ra­ci­ja. Ta­čiau tai Savivaldybei kai­nuo­tų ne­ma­žus pi­ni­gus, tad var­gu ar ga­li­me ti­kė­tis, jog to­kių prie­mo­nių bus im­ta­si ir be­glo­bių gy­vū­nų mū­sų mies­te su­ma­žės.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas