|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2010-11-24 07:44
|
|
|
Po miestą bėgiojantys benamiai gyvūnai vieniems gyventojams kelia gailestį, kitus – piktina.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Neseniai į redakciją paskambinusi moteris klausė, ar Vilkaviškyje galioja kokios nors beglobių gyvūnų šėrimo taisyklės.
Šeria bet kur
„Santakos“ skaitytoja išsakė savo nuomonę, jog miesto gyventojai, šeriantys valkataujančius šunis ir kates, elgiasi negerai.
Moteris piktinosi, kad pačiame miesto centre, prie knygyno, nuolat šeriami du dideli šunys.
„Vietą, kurioje šunys šeriami, jie laiko savo namais, o savo teritoriją, kaip žinome, šie gyvūnai gina. Žmonės kartais per juos bijo įeiti į knygyną“, – telefonu dėstė pašnekovė.
Vilkaviškietė neteisino ir tų žmonių, kurie šeria beglobes kates. Anot moters, aplink namus bešmirinėjantys ir ligas platinantys benamiai gyvūnai šeriami prie pat laiptinių, po butų langais.
„Aš gyvenu daugiabučiame name. Mūsų kieme viena moteris nuolat katėms drabsto visokius mėsgalius, žuvų galvas. Kai kurių atliekų net katės neėda – ir visa tai mėtosi žolėje, kol kas nors surenka. Per televiziją kelis kartus girdėjau, jog kituose miestuose yra taisyklės, kurios riboja benamių gyvūnų šėrimą. Pavyzdžiui, vienoje laidoje kalbėta, jog, norint šerti priklydusius šunis ar kates, privalu tai suderinti su namo gyventojais. Ir šerti galima tik numatytose vietose, o ne mėtyti atliekas bet kur“, – kalbėjo moteris.
Sprendžia įvairiai
Pasidomėjome – ši problema iš tiesų aktuali visoje Lietuvoje. Tik skirtingose savivaldybėse ji sprendžiama skirtingai.
Kai kurių miestų savivaldybės savo patvirtintose naminių gyvūnų laikymo taisyklėse numačiusios, jog beglobių gyvūnų apskritai negalima šerti. Dar kitose savivaldybėse, kaip ir kalbėjo mums skambinusi vilkaviškietė, nustatytos jų šėrimo vietos.
Pavyzdžiui, gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėse rašoma: „Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu). Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu (reguliavimu). Asmuo, šeriantis kates, privalo nuolat prižiūrėti šėrimo vietą (valyti, tvarkyti, surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir ją sutvarkyti pasibaigus šėrimui.“
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtose gyvūnų laikymo taisyklėse uždrausta „šerti benamius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai“. Benames kates vilniečiams, kaip ir kauniečiams, šerti leidžiama tik vienu tikslu – siekiant mažinti populiaciją, t. y. pašėręs valkataujančią katę žmogus po to privalo ją sugauti ir pristatyti veterinarui, kuris gyvūną sterilizuotų.
Vilkaviškyje neuždrausta
Tačiau, kaip patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintose „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklėse“ apie beglobių gyvūnų šėrimą nieko neužsimenama.
„Dėl benamių šunų ar kačių reikia kreiptis į miesto seniūniją, kad iškviestų šungaudžius. Šių metų gegužės mėnesį Savivaldybė atnaujino sutartį su UAB „Nuaras“. Iš Kauno atvykstantys šios bendrovės darbuotojai turi sugaudyti valkataujančius šunis ir kates. Tačiau seniūnijai ši paslauga nemažai kainuoja: už vieną sugautą katę ar šunį „Nuarui“ mokama 178,50 Lt, dar 2,16 lito – už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Nesunku paskaičiuoti, kokio dydžio suma susidaro“, – kalbėjo D. Bunikis.
Vilkaviškio miesto seniūnas Algis Kiseliūnas sakė, jog „Nuaro“ darbuotojai šiemet buvo iškviesti du kartus. Vieną kartą paslauga kainavo per tūkstantį, kitą – per du tūkstančius litų.
Tačiau paskutiniu metu dėl valkataujančių naminių gyvūnų į seniūniją niekas nesikreipė.
Kas veiksmingiau?
Visuomet atsiras tokių žmonių, kurie beglobių gyvūnų gailėsis ir juos šers. Bus ir tokių, kurie dėl to pyks ir reikalaus tvarkos. Suprasti galima ir vienus, ir kitus.
Nežinia, ar galima smerkti žmogų, iš savo piniginės nupirkusį pašaro ir pamaitinusį juo išbadėjusį benamį padarą.
O gal su problema reikėtų pradėti kovoti ne iš to galo?
Visų pirma, kiekvienas naminis gyvūnas privalo turėti šeimininką. Tad pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, jog gyvūnai netaptų beglobiais.
Galbūt veiksmingiau būtų daugiau šviesti gyventojus šia tema, o bausti – ne gyvūnus šeriančius, bet jų atsikratančius žmones.
Manoma, jog vienas iš efektyviausių būdų sumažinti valkataujančių šunų ar kačių populiaciją – beglobių naminių gyvūnų kastracija. Tačiau tai Savivaldybei kainuotų nemažus pinigus, tad vargu ar galime tikėtis, jog tokių priemonių bus imtasi ir beglobių gyvūnų mūsų mieste sumažės.
Neseniai į redakciją paskambinusi moteris klausė, ar Vilkaviškyje galioja kokios nors beglobių gyvūnų šėrimo taisyklės. |
Šeria bet kur
„Santakos“ skaitytoja išsakė savo nuomonę, jog miesto gyventojai, šeriantys valkataujančius šunis ir kates, elgiasi negerai.
Moteris piktinosi, kad pačiame miesto centre, prie knygyno, nuolat šeriami du dideli šunys.
„Vietą, kurioje šunys šeriami, jie laiko savo namais, o savo teritoriją, kaip žinome, šie gyvūnai gina. Žmonės kartais per juos bijo įeiti į knygyną“, – telefonu dėstė pašnekovė.
Vilkaviškietė neteisino ir tų žmonių, kurie šeria beglobes kates. Anot moters, aplink namus bešmirinėjantys ir ligas platinantys benamiai gyvūnai šeriami prie pat laiptinių, po butų langais.
„Aš gyvenu daugiabučiame name. Mūsų kieme viena moteris nuolat katėms drabsto visokius mėsgalius, žuvų galvas. Kai kurių atliekų net katės neėda – ir visa tai mėtosi žolėje, kol kas nors surenka. Per televiziją kelis kartus girdėjau, jog kituose miestuose yra taisyklės, kurios riboja benamių gyvūnų šėrimą. Pavyzdžiui, vienoje laidoje kalbėta, jog, norint šerti priklydusius šunis ar kates, privalu tai suderinti su namo gyventojais. Ir šerti galima tik numatytose vietose, o ne mėtyti atliekas bet kur“, – kalbėjo moteris.
Sprendžia įvairiai
Pasidomėjome – ši problema iš tiesų aktuali visoje Lietuvoje. Tik skirtingose savivaldybėse ji sprendžiama skirtingai.
Kai kurių miestų savivaldybės savo patvirtintose naminių gyvūnų laikymo taisyklėse numačiusios, jog beglobių gyvūnų apskritai negalima šerti. Dar kitose savivaldybėse, kaip ir kalbėjo mums skambinusi vilkaviškietė, nustatytos jų šėrimo vietos.
Pavyzdžiui, gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėse rašoma: „Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu (reguliavimu). Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu (reguliavimu). Asmuo, šeriantis kates, privalo nuolat prižiūrėti šėrimo vietą (valyti, tvarkyti, surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir ją sutvarkyti pasibaigus šėrimui.“
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtose gyvūnų laikymo taisyklėse uždrausta „šerti benamius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai“. Benames kates vilniečiams, kaip ir kauniečiams, šerti leidžiama tik vienu tikslu – siekiant mažinti populiaciją, t. y. pašėręs valkataujančią katę žmogus po to privalo ją sugauti ir pristatyti veterinarui, kuris gyvūną sterilizuotų.
Vilkaviškyje neuždrausta
Tačiau, kaip patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintose „Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklėse“ apie beglobių gyvūnų šėrimą nieko neužsimenama.
„Dėl benamių šunų ar kačių reikia kreiptis į miesto seniūniją, kad iškviestų šungaudžius. Šių metų gegužės mėnesį Savivaldybė atnaujino sutartį su UAB „Nuaras“. Iš Kauno atvykstantys šios bendrovės darbuotojai turi sugaudyti valkataujančius šunis ir kates. Tačiau seniūnijai ši paslauga nemažai kainuoja: už vieną sugautą katę ar šunį „Nuarui“ mokama 178,50 Lt, dar 2,16 lito – už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Nesunku paskaičiuoti, kokio dydžio suma susidaro“, – kalbėjo D. Bunikis.
Vilkaviškio miesto seniūnas Algis Kiseliūnas sakė, jog „Nuaro“ darbuotojai šiemet buvo iškviesti du kartus. Vieną kartą paslauga kainavo per tūkstantį, kitą – per du tūkstančius litų.
Tačiau paskutiniu metu dėl valkataujančių naminių gyvūnų į seniūniją niekas nesikreipė.
Kas veiksmingiau?
Visuomet atsiras tokių žmonių, kurie beglobių gyvūnų gailėsis ir juos šers. Bus ir tokių, kurie dėl to pyks ir reikalaus tvarkos. Suprasti galima ir vienus, ir kitus.
Nežinia, ar galima smerkti žmogų, iš savo piniginės nupirkusį pašaro ir pamaitinusį juo išbadėjusį benamį padarą.
O gal su problema reikėtų pradėti kovoti ne iš to galo?
Visų pirma, kiekvienas naminis gyvūnas privalo turėti šeimininką. Tad pirmiausiai reikėtų pasirūpinti, jog gyvūnai netaptų beglobiais.
Galbūt veiksmingiau būtų daugiau šviesti gyventojus šia tema, o bausti – ne gyvūnus šeriančius, bet jų atsikratančius žmones.
Manoma, jog vienas iš efektyviausių būdų sumažinti valkataujančių šunų ar kačių populiaciją – beglobių naminių gyvūnų kastracija. Tačiau tai Savivaldybei kainuotų nemažus pinigus, tad vargu ar galime tikėtis, jog tokių priemonių bus imtasi ir beglobių gyvūnų mūsų mieste sumažės.
Publikuota: 2010-11-24 07:44:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|