Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-11-15 23:52

---

Jubiliejaus šventėje dalyvavo ne tik vilkaviškiečiai, bet ir „Ryto“ bendrovės filialo Vilniuje darbuotojai.

Arvydo STANAIČIO nuotr.

Vil­ka­viš­ky­je įsi­kū­ru­si UAB „Ry­tas“ ne­se­niai at­šven­tė gar­bin­gą 20 me­tų gy­va­vi­mo ju­bi­lie­jų. 1990 m. spa­lio 31 d. įre­gist­ruo­ta įmo­nė ta­po ne tik pir­mą­ja Vil­ka­viš­ky­je, bet ir vie­na iš pir­mų­jų vi­so­je ša­ly­je ofi­cia­liai įre­gist­ruo­tų už­da­rų­jų ak­ci­nių bend­ro­vių.

Iš pra­džių – įvai­ri veik­la

Dau­giau­sia did­me­ni­ne bei maž­me­ni­ne že­mės ūkio tech­ni­kos at­sar­gi­nių da­lių, pa­dan­gų, aku­mu­lia­to­rių ir ki­tų pa­na­šios pa­skir­ties ga­mi­nių pre­ky­ba be­si­ver­čian­ti bend­ro­vė se­niau už­siė­mė vi­sai ki­to­kia veik­la.

„Pir­mą­jį gy­va­vi­mo pus­me­tį pa­dė­da­vo­me žmo­nėms gau­ti vi­zas į už­sie­nio ša­lis. Ta­da vals­ty­bes dar sky­rė sie­nos ir ke­liau­ti ne­bu­vo taip pa­pras­ta, kaip da­bar“, – pri­si­mi­nė UAB „Ry­tas“ pre­zi­den­tas Ro­ber­tas Ma­ti­jo­šai­tis. Jis pa­sa­ko­jo, kad vė­liau įmo­nė dar ban­dė pre­kiau­ti įvai­rio­mis mais­to pre­kė­mis – alie­ju­mi, ka­va, kon­den­suo­tu pie­nu. „Net ir mo­te­riš­kų pėd­kel­nių bu­vo ga­li­ma ras­ti mū­sų par­duo­tu­vės len­ty­no­se“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas. Jis tvir­ti­no, kad tais lai­kais svar­biau­sia bu­vo ne­bi­jo­ti pra­dė­ti kaž­kuo vers­tis ir ži­no­ti, kaip tą da­ry­ti. Tuo­met ša­ly­je eg­zis­ta­vo di­džiu­lis pre­kių trū­ku­mas ir to­kio jų pa­si­rin­ki­mo, koks yra šian­dien, tik­rai ne­bu­vo. „Žmo­nėms rei­kė­jo vis­ko. Bū­da­vo, par­vyks­ta­me su nau­ja pre­kių siun­ta, o žmo­nės prie du­rų jau ei­lė­je lau­kia“, – pa­sa­ko­jo bend­ro­vės va­do­vas.

Ga­mi­no net ma­ka­ro­nus

Nors šiuo me­tu pa­grin­di­nė UAB „Ry­tas“ veik­la yra pre­ky­ba, ta­čiau taip bu­vo ne vi­sa­da. „Gal­būt dau­ge­liui ga­li pa­si­ro­dy­ti keis­ta, bet po­rą me­tų mes net ma­ka­ro­nus ga­mi­no­me, nors da­bar su tuo ne­tu­ri­me nie­ko bend­ro“, – sa­kė R. Ma­ti­jo­šai­tis.

Bend­ro­vės pre­zi­den­tas pa­sa­ko­jo, kad Čyč­kų kai­me bu­vo įreng­tas ma­žas ce­chas, ku­ria­me ir vy­ko ma­ka­ro­nų ga­my­ba. „Vė­liau su­pra­to­me, kad no­rint iš to tu­rė­ti pel­no rei­kia ar­ba in­ves­tuo­ti ir plės­tis, ar­ba stab­dy­ti šią veik­lą. Pa­bi­jo­jo­me sta­ty­ti di­džiu­lį ma­ka­ro­nų fab­ri­ką, to­dėl ga­my­bą nu­trau­kė­me“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.


Su­rink­da­vo aku­mu­lia­to­rius

Šiuo me­tu UAB „Ry­tas“ tarp ša­lies bend­ro­vių pa­gal par­duo­da­mų aku­mu­lia­to­rių skai­čių yra vie­na iš ly­de­rių. Kas šeš­tas ša­ly­je nu­pirk­tas aku­mu­lia­to­rius „pe­rei­na“ per įmo­nės ran­kas.

Nors šiuo me­tu Vil­ka­viš­kio bend­ro­vė tik pre­kiau­ja aku­mu­lia­to­riais, ta­čiau maž­daug prieš 12 me­tų pa­ti juos ir su­rink­da­vo. „Sup­ra­to­me, kad Lie­tu­vos rin­ka mums per ma­ža. Ša­ly­je kas­met aku­mu­lia­to­rių par­duo­da­ma apie 250–300 tūks­tan­čių, o no­rint sėk­min­gai gy­vuo­ti rei­kė­tų jų ga­min­ti bent mi­li­jo­ną. Tuo­met tek­tų ieš­ko­ti rin­kų už­sie­nio ša­ly­se, o to da­ry­ti mes ne­pa­no­ro­me“, – sa­kė R. Ma­ti­jo­šai­tis.

Prezidentas pa­sa­ko­jo, kad pra­dė­ti ga­min­ti aku­mu­lia­to­rius ne­bū­tų sun­ku, nes nu­si­pirk­ti pre­ky­bos li­ni­ją yra ga­na pa­pras­ta, ta­čiau vien to neuž­ten­ka. „No­rint ko­ky­biš­kai ga­min­ti aku­mu­lia­to­rius, rei­kia tu­rė­ti tam tik­rų ži­nių, pa­sam­dy­ti kom­pe­ten­tin­gus spe­cia­lis­tus, o Lie­tu­vo­je jų trūks­ta“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, dar praė­ju­sį mė­ne­sį į bend­ro­vę krei­pė­si vie­nas klien­tas, tei­rau­da­ma­sis, ar ne­ga­lė­tų įsi­gy­ti bū­tent šio­je įmo­nė­je su­rink­tų aku­mu­lia­to­rių. „Nors tuo ne­si­ver­čia­me jau dau­giau nei de­šimt­me­tį, ta­čiau sma­gu, jog žmo­nės vis dar pri­si­me­na ir ver­ti­na tai, ką da­rė­me“, – pa­si­džiau­gė R. Ma­ti­jo­šai­tis.


Įsi­min­ti­nos ke­lio­nės

UAB „Ry­tas“ va­do­vas pri­si­mi­nė, kaip įmo­nės dar­buo­to­jai pa­tys vyk­da­vo su sunk­ve­ži­miais į už­sie­nio vals­ty­bes par­si­ga­ben­ti įvai­rių pre­kių.

„Tais lai­kais di­džiau­sia ri­zi­ka bū­da­vo vyk­ti kur nors su gry­nai­siais pi­ni­gais. Prik­rau­da­vo­me pil­ną sunk­ve­ži­mį pro­duk­tų, o vi­du­ry­je pa­slėp­da­vo­me vie­ną dė­žę su pi­ni­gais“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Jis pri­si­mi­nė, kad dar vie­na pro­ble­ma, su ku­ria su­si­dur­da­vo ke­lio­nių me­tu, bū­da­vo de­ga­lų trū­ku­mas. Mat se­niau tiek de­ga­li­nių ne­bū­da­vo. At­va­žiuo­ja au­to­mo­bi­lis į de­ga­li­nę, o ten žar­nos už­vy­nio­tos – ben­zi­no bus tik ry­toj. Ka­dan­gi lauk­ti ne­tu­rė­da­vo ka­da, tek­da­vo įvai­riais bū­dais de­rė­tis, kad bent kiek įpil­tų ku­ro, nes ki­ta de­ga­li­nė bū­da­vo tik už 100 km. Taip ir ke­liau­da­vo vil­ka­viš­kie­čiai nuo vie­nos de­ga­li­nės prie ki­tos.


Kri­zė – praei­ty­je

Per 20 gy­va­vi­mo me­tų bend­ro­vė ma­tė ir šil­to, ir šal­to. Per šį lai­ko­tar­pį iš­gy­ven­ta ne vie­na fi­nan­sų kri­zė, ne vie­nas sun­kus lai­ko­tar­pis. Pa­sak bend­ro­vės va­do­vo, sun­kiau­sia bu­vo 1996–1998 me­tais, kai per va­di­na­mą­ją Ru­si­jos kri­zę įmo­nės apy­var­ta bu­vo kri­tu­si net tris kar­tus – nuo 20 mln. iki 6–7 mln. li­tų.

Sėk­min­giau­si įmo­nei bu­vo 2007–2008 me­tai. Vė­liau ša­lį pra­dė­jo kaus­ty­ti fi­nan­sų kri­zė ir apy­var­ta vėl kri­to be­veik 30 pro­c. Šiuo me­tu, pa­sak bend­ro­vės pre­zi­den­to, jau pa­ste­bi­mas eko­no­mi­kos pa­ki­li­mas. „Spa­lio mė­nuo bu­vo vie­nas iš sėk­min­giau­sių lai­ko­tar­pių mū­sų gy­va­vi­mo is­to­ri­jo­je. Aiš­ku, dar nė­ra taip ge­rai, kaip bu­vo se­niau, nes pa­di­dė­ju­si kon­ku­ren­ci­ja, su­ma­žė­ję ant­kai­niai, bet ma­nau, kad jei taip bus ir to­liau, kri­zę bū­si­me iš­gy­ve­nę“, – kal­bė­jo R. Ma­ti­jo­šai­tis. Pa­sak jo, tik­ro­ji si­tua­ci­ja paaiš­kės sausio–kovo mė­ne­siais, ku­rie bend­ro­vei pa­pras­tai bū­na sun­kiau­si.


Ap­dai­ri ri­zi­ka

Ne­se­niai dvi­de­šimt­me­tį at­šven­tu­si UAB „Ry­tas“ per sa­vo gy­va­vi­mo pe­rio­dą stip­riai pa­si­kei­tė. „Per šį lai­ko­tar­pį mes la­bai išau­go­me. Ta­po­me įmo­ne, įga­vu­sia par­tne­rių pa­si­ti­kė­ji­mą. Su kai ku­riais iš jų šiuo me­tu mus sie­ja ne tik dalykiški dar­bo, bet ir nuoširdaus bendravimo san­ty­kiai“, – džiau­gė­si R. Ma­ti­jo­šai­tis.

O rak­tas į sėk­mę, pa­sak va­do­vo, bu­vo ne tik sun­kus dar­bas, bet ir su­ma­nu­mas, ap­dai­rus ri­zi­kos ap­skai­čia­vi­mas. „1994–1995 me­tais at­si­ra­do ten­den­ci­ja, kai žmo­nės pa­tys atei­da­vo ir siū­ly­da­vo in­ves­tuo­ti sa­vo pi­ni­gus. Tais lai­kais pa­lū­ka­nos bu­vo be­pro­tiš­kos ir iš to bu­vo ga­li­ma grei­tai už­si­dirb­ti. Ne­ži­nau, ko­kia nuo­jau­ta man pa­kuž­dė­jo, bet nė iš vie­no žmo­gaus ne­paė­mė­me jo san­tau­pų. Vė­liau, kai vi­si gy­ven­to­jai vie­nu me­tu už­si­ma­nė at­siim­ti sa­vo įna­šus, dau­ge­lis įmo­nių dėl šių „leng­vų pi­ni­gų“ ir bank­ru­ta­vo“, – pa­sa­ko­jo UAB „Ry­tas“ pre­zi­den­tas.

Anot jo, ven­gi­mas vel­tis į įvai­rias avan­tiū­ras ir ta­po svar­biau­siu fir­mos sta­bi­lu­mo bei sėk­mės ga­ran­tu.

And­rius GRY­GE­LAI­TIS

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---