Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.
Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
„Santaka“ / 2010-09-27 06:27
Valgyti vis tas pačias sūrio lazdeles vaikams atsibosta. Romo ČĖPLOS nuotr. Pieno ir vaisių vartojimo rajono
mokyklose (ne)skatinimas
Sprendžia tėvai
Jau keleri metai Žemės ūkio ministerija mūsų šalyje vykdo paramos priemonę „Pienas vaikams“. Šia programa skatinamas pieno produktų vartojimas, o tai yra didelė parama žemdirbiams ir nauda mūsų vaikams.
Žinome, kad iš pieno, ypač rauginto, žmogaus organizmas puikiai pasisavina vieną svarbiausių mineralų – kalcį. Jis ypač reikalingas augančiam vaikui. Tad būtina pasinaudoti šia vaikams skirta priemone – tegul mėgaujasi mažieji nemokamais pieno produktais į sveikatą! Ir mūsų, tėvelių, pareiga pasirūpinti, jog ši programa pasiektų vaikus, t. y. kad būtų panaudotos visos programoje numatytos galimybės, o ne tik tos, kurios patogios maitinimo paslaugas mūsų rajono mokykloms teikiančiai VšĮ „Kretingos maistas“.
Paramos programos „Pienas vaikams“ apraše teigiama, jog prie visų dokumentų turi būti ir tėvų susirinkimo protokolas su sprendimu, kur panaudoti paramos lėšas.
Priklauso ne tik pienas
Ne visi tėveliai turbūt žino, kad paramos programa atveria galimybes mūsų vaikams pasiūlyti ne tik stiklinę pieno, bet ir įvairių pieniškų produktų: kefyro, jogurtų, sūrelių ir pan.
Tačiau, pasirodo, laimingesni vaikai tų rajonų mokyklų, kurios nesinaudoja „Kretingos maisto“ paslaugomis. Pavyzdžiui, Kauno, Panevėžio ir kai kurių kitų rajonų ugdymo įstaigos norimus pieno produktus pasirenka ir užsisako pačios. Juo labiau kad už remiamų pieno gaminių išdalijimą ir administravimą (kuris nuo šių mokslo metų yra supaprastintas) Žemės ūkio ministerija sumoka 7 ct už kiekvieną porciją. Kitaip tariant, įstaiga, išdalijusi pieną šimtui vaikų, per mėnesį gauna 140 litų. Tai puiki proga darbuotojams prisidurti litą kitą prie algos.
Pagal 2009 m. suvestines (www.litfood.lt) matyti, jog Kaune, Panevėžyje, Vilniuje vaikai gavo ir pagardinto pieno, kefyro, jogurto, varškės bei pan. Pavyzdžiui, Kaune mokinukai labai mėgsta grūdėtąją varškę, nes jiems skanu ne tik saldumynai.
Tuo tarpu Vilkaviškyje pagal tą pačią paramos programą pradinukai gauna tik pieno ir sūrio lazdelių.
Būtina keisti asortimentą
Bet argi galima diegti vaikams pieno produktų vartojimo įpročius, jeigu nuo to paties produkto kiekvieną dieną jiems jau koktu darosi? O ką daryti tiems vaikams, kurių organizmas apskritai pieno netoleruoja?
Šilutės rajono mokyklose vietoje stiklinės pieno mokiniams leidžiama pasirinkti kefyrą. Tačiau ir kitus pieno produktus ne visi vaikai mėgsta. Tik didinant pieno produktų asortimentą galima priartėti prie programos tikslo, kad vaikai pamėgtų tokį svarbų jiems maistą.
Vilkaviškio rajone tas pats pienas ar sūrio lazdelės tiekiami mėnesių mėnesiais.
Keičiant asortimentą kad ir kas savaitę, irgi ne ką geriau: jeigu vaikas kažkurio produkto nemėgsta, tai visą savaitę jis ir neturi galimybės pagerinti savo mitybą. Tik keičiant remiamų pieno produktų asortimentą kiekvieną dieną, vaikai galėtų rasti kelis jiems patinkančius gaminius. Juolab kad Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja tą patį karštą pietų patiekalą mokiniams tiekti ne dažniau nei kartą per dvi savaites. Ir tai teisinga – vaikai privalo gauti įvairų ir neatsibodusį maistą.
Produktų kainos
Pagal paramos programą vienam vaikui per dieną gali būti skiriama 0,250 l pagardinto ir nepagardinto pieno už 0,50–1,35 Lt, 0,258 kg desertinio ir natūralaus jogurto už 0,62–1,38 Lt, 0,086 kg pagardinto ir nepagardinto sūrio bei varškės už 0,95–1,39 Lt, taip pat 0,034 kg fermentinio sūrio už 0,56 Lt (kainos su PVM).
Abi – ES ir nacionalinė – paramos taikomos tik darželinukams ir pradinukams. Mažieji kasdien gali gauti nemokamus pieno produktus, o vyresnieji mokiniai jau turi primokėti, nes jiems skiriama tik ES parama. Jiems skirto pieno, kefyro, jogurto 100 kg remiama suma yra 62 Lt, varškės, sūrių – 188 Lt. Šie moksleiviai jau ir patys gali pasiskaičiuoti, kiek primokėtų už mėgstamus įvairius pieno gaminius, jeigu jų tėveliai pasirūpintų ES parama.
Vežimas... prieš arklį
Vienas iš šių gardumynų gamintojų yra „Žemaitijos pienas“, kuris programoje „Pienas vaikams“ dalyvauja tiesiogiai kaip paramos gavėjas. Mūsų atveju paramos gavėjas yra „Kretingos maistas“, kuris pieno produktų negamina, o perka juos iš kitų įmonių. Tad situacija – kurioziška: „Žemaitijos pienui“ ministerijos patvirtintos remiamų pieno produktų kainos tinka, o „Kretingos maistas“ už tokią kainą jų neįperka?
Vadinasi, mūsų vaikai yra kretingiškių įkaitai – negi šie įsileis į savo aptarnaujamą teritoriją „Žemaitijos pieno“ tiekėjus? Kaip toje patarlėje: nei pats ėda, nei kitam duoda…
Šalyje yra daug mokyklų, kurios pačios dalyvauja šioje programoje. Gal jų būtų dar daugiau, bet situaciją apsunkina tai, jog Rinkos reguliavimo agentūra už suvartotus produktus atsiskaito tik per 3 mėnesius.
Kuri mokykla gali turėti tiek apyvartinių lėšų, kad galėtų jas įšaldyti ir laukti, kol ministerija grąžins?! Imti produktus į skolą irgi neišeina (o ir koks tiekėjas norės taip duoti?), nes teikiant prašymą paramai būtina pristatyti remiamų pieno produktų pirkimą patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Išeitų, kad programos kūrėjai pastatė vežimą prieš arklį...
Redakcijos prierašas. Kai straipsnis jau buvo paruoštas spaudai, autorę pasiekė VšĮ „Kretingos maisto“ vykdančiosios direktorės Alisos Norkuvienės pasirašytas raštas.
Šiuo raštu informuojama, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra yra patvirtinusi 34 pavadinimų pieno, 6 pavadinimų pagardinto pieno, 30 pavadinimų fermentuotų pieno produktų, 43 pavadinimų varškės ar varškės sūrių bei 51 pavadinimo sūrių asortimentą, iš kurio galima rinktis produktus pagal paramos programą „Pienas vaikams“.
Tačiau toliau „Kretingos maisto“ atstovė vardija priežastis, dėl kurių didžioji dalis šių siūlomų gaminių mūsų vaikų stalo vis dėlto nepasiekia. Tai esą nepakankama kaina nurodytiems produktams įsigyti arba Lietuvos gamintojų produkcija neatitinka paramos programos reikalavimų.
Pavyzdžiui, fermentuoto pieno produktų su vaisiais pagal reikalaujamą kategoriją Lietuvoje iš viso negaminama arba jie neatitinka reikalavimų. O sūreliai, kaip teigia „Kretingos maisto“ atstovė, į patvirtintų produktų sąrašą dėl šios priežasties apskritai neįtraukti, nes 90 proc. jų svorio turi sudaryti varškė, o tokių sūrelių Lietuvos gamintojai negamina.
Dar viena priežastis, dėl kurios kai kurie produktai negali būti tiekiami, yra ta, kad jie apskritai draudžiami vaikams.
Antai šokoladinį pieno gėrimą, kaip netinkantį moksleivių mitybai, savo įsakymu šią vasarą yra uždraudęs pats sveikatos apsaugos ministras. O, pavyzdžiui, kai kurie jogurtai, nors ir įtraukti į paramos produktų sąrašą, negali būti patiekti moksleiviams dėl modifikuoto krakmolo.
Visai kaip toje patarlėje: dešinė nežino, ką daro kairė.
Publikuota: 2010-09-27 06:27:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas * Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“? Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Statistika
|