„Santaka“ / Gamtos įdomybės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.
Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-09-20 06:16

Dalinkitės:  


Užau­gu­si pa­pras­to­ji ponia­bu­dė gry­bau­to­jus ne­re­tai su­klai­di­na sa­vo kva­pu ir iš­vaiz­da.

Autorės nuotr.


Gamtos įdomybės


Keis­ti gry­bai – ir­gi nau­din­gi

Ne vie­nas gry­bau­to­jas miš­ke ren­ka tik tuos gry­bus, ku­riuos ge­rai pa­žįs­ta. Dau­ge­lis ap­si­ri­bo­ja tri­mis ke­tu­rio­mis ži­no­mo­mis rū­ši­mis ir tik to­kius gry­bus drą­siai de­da į krep­šį.

Aiš­ku, iš­ban­dyti ne­ži­no­mų gry­bų po­vei­kį sa­vo kai­liu tik­rai ne­ver­ta. Yra ir po­sa­kis, jog vi­si gry­bai – val­go­mi, ta­čiau kai ku­rie – tik vie­ną kar­tą. Daž­niau­siai nuo­din­gie­ji bū­na pa­na­šūs į val­go­muo­sius, kaip an­tai – žals­vo­ji mus­mi­rė. Nu­sit­ry­nus bal­tiems „šla­ke­liams“, ji tam­pa pa­na­ši į ūmė­dę. Tad pa­vo­jus sly­pi pa­na­šu­me.

Yra gry­bų, ku­rie pa­na­šūs... ne į gry­bus. Ta­čiau jie to­li gra­žu ne nuo­din­gi, o at­virkš­čiai – nau­din­gi.

Štai gau­siai Pa­je­vo­nio miš­kuo­se au­ga pa­pras­to­ji po­nia­bu­dė. Bal­tas jos pa­vi­da­las tam­sia­me la­puo­čių miš­ke, kur ji mėgs­ta aug­ti, su­glu­mi­na ne vie­ną gry­bau­to­ją. O dar tas kva­pas, pri­me­nan­tis dvė­se­lie­ną... Ta­čiau bū­tent taip šis gry­bas iš­pla­ti­na spo­ras, ku­rios išau­ga ant ke­pu­rė­lės. Kva­pas pri­vi­lio­ja mu­ses, skrai­dan­čius va­ba­lus, ku­rie sporas iš­ne­šio­ja ant ko­jų.



Po­nia­bu­dę mū­sų se­no­liai ver­ti­no kaip pir­mą vais­tą nuo reu­ma­to. Dau­ge­lis nau­do­ja jos spi­ri­ti­nį ant­pi­lą, ta­čiau gam­ti­nin­kai sa­ko, kad al­ko­ho­lis su­nai­ki­na vais­ti­nes sa­vy­bes. Vais­tams nau­do­ja­mas jau­nas vai­sia­kū­nis, ku­ris bū­na viš­tos kiau­ši­nio pa­vi­da­lo ir dy­džio, išo­rė­je bal­tas, pu­siau iš­lin­dęs iš že­mės. Jį su­da­ro du sluoks­niai, tarp ku­rių yra pla­tus tar­pas, pil­nas skaid­rios gels­vos dre­bu­ti­nės ma­sės. Bū­tent ši ma­sė, dar va­di­na­ma „že­mės tau­kais“, ir yra vais­tas.

Kai ku­rios tau­tos šį gry­bą val­go, ma­ny­da­mos, kad tai – stip­rus af­ro­di­zia­kas. Jau­nas jis yra ri­di­ko sko­nio ir tu­ri pa­na­šų kva­pą. Pri­si­rin­kus to­kių gry­bų, pa­tar­ti­na juos lai­ky­ti šal­dik­ly­je. Dre­bu­ti­nę ma­sę ga­li­ma nau­do­ti ir kaip kos­me­ti­kos prie­mo­nę.

Šia­me „kiau­ši­ny­je“ pa­pras­tai tū­no gry­bo ko­te­lio ir ke­pu­rė­lės užuo­maz­ga. Vai­sia­kū­niui su­bren­dus luo­be­lė pra­trūks­ta ir išau­ga bal­tas raukš­lė­tas ko­tas, ku­rio vir­šū­nė­je bū­na var­pe­lį pri­me­nan­ti aky­ta ke­pu­rė­lė. Išau­gęs gry­bas – jau ne­be vais­tas.



Dar vie­na miš­ko įdo­my­bė – pa­pras­ta­sis tri­mi­tė­lis. Šis gry­bas yra pil­tu­vė­lio ar tri­mi­to, ra­go pa­vi­da­lo, su gi­lia, iki pat ko­to sie­kian­čia, įdu­ba. Gry­bo vi­dus – tam­siai ru­das, šiurkš­tus, žvy­nuo­tas, elas­tin­gas, kraš­tai ne­tai­syk­lin­gai iš­si­krai­pę. Išo­rė­je jis – juos­vai pil­kas, lyg pe­le­nų spal­vos. Gry­bas ma­lo­naus sko­nio ir kva­po, ta­čiau at­ro­do lyg su­džiū­vęs.

Pap­ras­tų­jų tri­mi­tė­lių ga­li­ma ras­ti nuo lie­pos iki lapk­ri­čio mė­ne­sio. Kaip ir po­nia­bu­dės, jie au­ga la­puo­čių, miš­riuo­se miš­kuo­se, kar­tais ran­da­mi ne­ma­žo­mis gru­pė­mis. Kad ir kaip bū­tų keis­ta, šis „džiū­vė­sis“ yra val­go­mas. Ypač jį gi­ria vo­kie­čiai. Gal­būt to­dėl Lie­tu­vo­je gry­bų su­pir­ki­mo punk­tuo­se jis yra tarp tri­jų su­per­ka­mų gry­bų rū­šių ir kon­ku­ruo­ja su vo­ve­rai­te bei ba­ra­vy­ku.

Ne­pai­sant ne­la­bai pa­trauk­lios spal­vos, pa­pras­ta­sis tri­mi­tė­lis, kaip val­go­ma­sis gry­bas, yra la­bai mėgs­ta­mas. Jis yra kietokas, tad gry­bą bū­ti­na il­giau pa­vir­ti. Jį ga­li­ma iš­džio­vin­ti, su­mal­ti ir nau­do­ti kaip prie­sko­nį įvai­riems pa­tie­ka­lams pa­gar­din­ti. La­bai tin­ka kaip pa­da­žas su ge­ros ko­ky­bės ita­liš­kais ma­ka­ro­nais.





Ma­ka­ro­nai su tri­mi­tė­liais

4 po­rci­joms rei­kės:

1 pa­ke­lio pla­čių juos­ti­nių ma­ka­ro­nų;

džio­vin­tų ar­ba švie­žių tri­mi­tė­lių (pa­gal pa­gei­da­vi­mą);

1/2 stik­li­nės sul­ti­nio;

125 g grie­ti­nės;

2 čes­na­ko skil­te­lių;

tar­kuo­to par­me­za­no sū­rio;

šiek tiek aly­vuo­gių alie­jaus;

mal­tų juo­dų­jų pi­pi­rų, drus­kos pa­gal sko­nį.

Ma­ka­ro­nus iš­ver­da­me pa­gal inst­ruk­ci­ją ant pa­ke­lio. Gry­bus nu­plau­na­me (jei džio­vin­ti – prieš tai iš­mir­ko­me) ir su­pjaus­to­me stam­bes­niais ga­ba­lė­liais. Čes­na­ko skil­te­les su­pjaus­to­me grie­ži­nė­liais.

Kep­tu­vė­je įkai­ti­na­me aly­vuo­gių alie­jų ir pa­ke­pi­na­me čes­na­ką. Su­de­da­me gry­bus ir mai­šy­da­mi pa­ke­pi­na­me po­rą mi­nu­čių. Ta­da su­pi­la­me sul­ti­nį ir troš­ki­na­me, kol skys­čio su­ma­žės.

Tuo me­tu grie­ti­nę su­mai­šo­me su par­me­za­no sū­riu ir pi­pi­rais. Ši­tą mi­ši­nį su­pi­la­me ant gry­bų, iš­mai­šo­me, dar šiek tiek pa­kai­ti­na­me ir pa­gar­di­na­me prie­sko­niais (jei rei­kia). Nu­koš­tus ma­ka­ro­nus su­mai­šo­me su pa­da­žu, su­de­da­me į lėkš­tes ir dar pa­bars­to­me tar­kuo­tu par­me­za­nu.





Publikuota: 2010-09-20 06:16:48

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone
* Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai