|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2010-06-21 06:46
|
|
|
Specialistai skaičiuoja, jog per metus už vidutinio būsto Lietuvoje šildymą ir priežiūrą tenka pakloti apie 3–4 tūkst. litų. Estijoje atlikti skaičiavimai parodė, kad tarybiniais laikais statytų daugiabučių gyventojai gali sutaupyti apie pusę šios sumos.
Estijoje daugiabučių renovacija pradėta praėjusiais metais, nes atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, jog daugiabučių renovacijoje laimi visi – taupo gyventojai, nes nebešildo oro, taupo ir valstybė, nes nesunaudojami energetiniai resursai.
„Žinoma, daugiabučio renovavimas nėra labai lengvas darbas – vien ką reiškia skirtingų gyventojų norų derinimas. Kam teko kad ir patiems perdažyti daugiabučio laiptinę, puikiai supras, kiek ir kokių problemų gali iškilti. O ką kalbėti, kai reikia priimti sprendimą, kurio kaina vienam butui gali siekti 10, 20 ar net 30 tūkst. litų?“ – retoriškai klausia Estijos valdžios įstaigų įkurto fondo „Kredex“, kuris teikia paskolas būsto atnaujinimui, darbuotojai.
Estijoje valdžia išvis
neremia
Estijoje veikianti daugiabučių renovavimo programa žymiai skiriasi nuo dabar startuojančios Lietuvoje. Jeigu pas mus gyventojams būsto modernizavimo išlaidos kompensuojamos 15 proc., tai Estijoje nėra jokios valstybės paramos. Garantuojamos tiktai lengvatinės paskolos su ne didesnėmis nei 4 proc. metinėmis palūkanomis. Tačiau dėl atšiauresnio klimato ar kitokio būdo gyventojai vis aktyviau jungiasi į masinį procesą.
„2008 metais, kai startavo renovacijos programos viešinimas, visuomenė buvo gana skeptiška – siūlomas paramos lygis iš tiesų nėra toks didelis. Tačiau, kai ženkliai pakilo šildymo kainos, o per žiniasklaidą aktyviai pradėta viešinti, kad renovuoti daugiabučiai iš esmės sumažino energijos sąnaudas, daugelis juose gyvenančiųjų suprato, jog kitos išeities tiesiog nėra. Juo labiau, kad renovavimui paimtą paskolą galima visiškai lengvai padengti dėl sumažėjusių išlaidų šildymui.“
Tai – būsto atnaujinimo programoje dalyvaujančių Estijos gyventojų mintys, skelbiamos vietinėje žiniasklaidoje.
Pasak ponios Mirjos Adler, „Kredex“, atsakingos už būsto paskolų teikimą, pirmoji sutartis dėl daugiabučio atnaujinimo Estijoje pasirašyta pernai liepą: praėjus vos kelioms savaitėms nuo programos starto. Šiandien tokių kontraktų – jau 85. „Judame išties neblogai, gal net geriau nei tikėjomės“, – didžiuojasi ponia M. Adler.
Lietuvoje paraiškų
daugėja
Europos regioninės plėtros fondo dėka Lietuvos gyventojai turi kur kas palankesnes sąlygas būsto modernizavimui nei estai. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) prie Aplinkos ministerijos skelbia, jog Lietuvoje pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą šiuo metu gauta beveik 30 paraiškų dėl būsto renovavimo projektų. Artimiausiu metu realu tikėtis, jog dalis jų jau bus pradėti įgyvendinti.
„Šurmulys, kylantis dėl neva nejudančios būsto modernizavimo programos, suprantamas – praėjus geram pusmečiui nuo jos pradžios daugeliui norėtųsi viešų ir visiems gyventojams pastebimų pokyčių. Tačiau mes, remdamiesi kai kurių kitų šalių patirtimi, iš anksto žinojome bei sakėme, jog pirmieji apčiuopiami rezultatai galimi tik po 20–30 mėnesių nuo atitinkamos programos patvirtinimo, – kalbėjo BUPA Marijampolės padalinio vyriausioji specialistė Irena Trušienė. „Tačiau gyventojams nereikia delsti, mielai kviečiame juos apsilankyti Marijampolės mieste, Vytauto g. 17, įsikūrusiame BUPA padalinyje, kur galima detaliai susipažinti su renovacijos galimybėmis, nauda ir privalumais“.
Vaidas PETROŠIUS
Užsk. 4247
Specialistai skaičiuoja, jog per metus už vidutinio būsto Lietuvoje šildymą ir priežiūrą tenka pakloti apie 3–4 tūkst. litų. Estijoje atlikti skaičiavimai parodė, kad tarybiniais laikais statytų daugiabučių gyventojai gali sutaupyti apie pusę šios sumos. |
Estijoje daugiabučių renovacija pradėta praėjusiais metais, nes atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, jog daugiabučių renovacijoje laimi visi – taupo gyventojai, nes nebešildo oro, taupo ir valstybė, nes nesunaudojami energetiniai resursai.
„Žinoma, daugiabučio renovavimas nėra labai lengvas darbas – vien ką reiškia skirtingų gyventojų norų derinimas. Kam teko kad ir patiems perdažyti daugiabučio laiptinę, puikiai supras, kiek ir kokių problemų gali iškilti. O ką kalbėti, kai reikia priimti sprendimą, kurio kaina vienam butui gali siekti 10, 20 ar net 30 tūkst. litų?“ – retoriškai klausia Estijos valdžios įstaigų įkurto fondo „Kredex“, kuris teikia paskolas būsto atnaujinimui, darbuotojai.
Estijoje veikianti daugiabučių renovavimo programa žymiai skiriasi nuo dabar startuojančios Lietuvoje. Jeigu pas mus gyventojams būsto modernizavimo išlaidos kompensuojamos 15 proc., tai Estijoje nėra jokios valstybės paramos. Garantuojamos tiktai lengvatinės paskolos su ne didesnėmis nei 4 proc. metinėmis palūkanomis. Tačiau dėl atšiauresnio klimato ar kitokio būdo gyventojai vis aktyviau jungiasi į masinį procesą.
„2008 metais, kai startavo renovacijos programos viešinimas, visuomenė buvo gana skeptiška – siūlomas paramos lygis iš tiesų nėra toks didelis. Tačiau, kai ženkliai pakilo šildymo kainos, o per žiniasklaidą aktyviai pradėta viešinti, kad renovuoti daugiabučiai iš esmės sumažino energijos sąnaudas, daugelis juose gyvenančiųjų suprato, jog kitos išeities tiesiog nėra. Juo labiau, kad renovavimui paimtą paskolą galima visiškai lengvai padengti dėl sumažėjusių išlaidų šildymui.“
Tai – būsto atnaujinimo programoje dalyvaujančių Estijos gyventojų mintys, skelbiamos vietinėje žiniasklaidoje.
Pasak ponios Mirjos Adler, „Kredex“, atsakingos už būsto paskolų teikimą, pirmoji sutartis dėl daugiabučio atnaujinimo Estijoje pasirašyta pernai liepą: praėjus vos kelioms savaitėms nuo programos starto. Šiandien tokių kontraktų – jau 85. „Judame išties neblogai, gal net geriau nei tikėjomės“, – didžiuojasi ponia M. Adler.
Europos regioninės plėtros fondo dėka Lietuvos gyventojai turi kur kas palankesnes sąlygas būsto modernizavimui nei estai. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (BUPA) prie Aplinkos ministerijos skelbia, jog Lietuvoje pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą šiuo metu gauta beveik 30 paraiškų dėl būsto renovavimo projektų. Artimiausiu metu realu tikėtis, jog dalis jų jau bus pradėti įgyvendinti.
„Šurmulys, kylantis dėl neva nejudančios būsto modernizavimo programos, suprantamas – praėjus geram pusmečiui nuo jos pradžios daugeliui norėtųsi viešų ir visiems gyventojams pastebimų pokyčių. Tačiau mes, remdamiesi kai kurių kitų šalių patirtimi, iš anksto žinojome bei sakėme, jog pirmieji apčiuopiami rezultatai galimi tik po 20–30 mėnesių nuo atitinkamos programos patvirtinimo, – kalbėjo BUPA Marijampolės padalinio vyriausioji specialistė Irena Trušienė. „Tačiau gyventojams nereikia delsti, mielai kviečiame juos apsilankyti Marijampolės mieste, Vytauto g. 17, įsikūrusiame BUPA padalinyje, kur galima detaliai susipažinti su renovacijos galimybėmis, nauda ir privalumais“.
Vaidas PETROŠIUS
Užsk. 4247
Publikuota: 2010-06-21 06:46:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|