Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-06-16 05:53

---

Minėjimo dalyviai, lankydamiesi geležinkelio stotyje, prisiminė skaudžias akimirkas, išgyventas trėmimų metu, ir išreiškė viltį, kad daugiau niekam neteks to patirti.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Pirmadienį, Gedulo ir vilties dieną, būrelis rajono gyventojų, tremtinių bei politinių kalinių tradiciškai buvo susirinkę paminėti lietuvių tautos patirtų kančių bei pagerbti aukų atminimą.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Vilkaviškio katedroje. Po jų, kaip ir kaskart toliomis progomis, buvo lankomos tremtiniams brangios vietos: paminklai prie miesto viešosios bibliotekos bei kapinėse, geležinkelio stotis.

Renginio organizatorė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Dalija Agota Karkienė liūdnai kalbėjo, jog kiekvienais metais į šį susitikimą atvyksta vis mažiau tų kraupių laikų istorijos liudininkų – vieni palieka pasaulį, kitiems pradeda šlubuoti sveikata.

„Ši diena daugeliui iš mūsų yra skaudi, tačiau itin skaudu dėl tų žmonių, kurių kaulai guli nežinia kurioje amžino įšalo žemės vietoje“, – mintimis dalijosi D. A. Karkienė.

Ji išreiškė viltį, kad ateinančios kartos nepamirš senolių patirtų kančių ir visuomet minės Gedulo ir vilties dieną. „Jeigu tauta išliko sunkiais laikais, tai tikiu, kad ateitis bus šviesi. Tikiuosi, kad ateinančioms kartoms neteks iškęsti to, ką patyrėme mes per didžiuosius trėmimus“, – viltingai kalbėjo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkė.

Iškilmingame minėjime skaudžių prisiminimų papasakojo ne tik D. A. Karkienė, bet ir vienas iš paminklo, stovinčio prie Vilkaviškio viešosios bibliotekos, statytojų Jonas Stankevičius, keletas kitų tremtinių bei politinių kalinių. Savo mintimis pasidalijo Vilkaviškio rajono vicemeras Jonas Meškauskas bei Tėvynės sąjungos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Rimvydas Žiemys.

Lankantis Vilkaviškio geležinkelio stotyje kaip tik pro šalį pradundėjo traukinys. Primindamas, kokį siaubą žmonėms teko iškęsti prieš daugiau nei pusę amžiaus, jis privertė susirinkusiuosius nubraukti ašarą.

Pasak minėjimo dalyvių, niekada iš atminties neišblės tos dienos, kai ir suaugę žmonės, ir niekuo nenusikaltę vaikai be maisto, daiktų buvo įmesti į šaltus vagonus ir išvežti į nežinią. Žmonės negalėjo net įsivaizduoti, kas jų laukia.

Pagerbti gyvųjų ir jau pasaulį palikusių politinių kalinių bei tremtinių buvo atvykę Šaulių sąjungos atstovai, ansamblis „Atmintis“, Lietuvos krikščionių demokratų ir Tėvynės sąjungos nariai, Sūdavos vidurinės mokyklos mokiniai bei Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos jaunieji tautininkai.

Minėjimą geriausiai apibendrino vieno iš jo dalyvių Kęstučio Dambravos pasakyti žodžiai: „Mes jau seniai viską atleidome savo skriaudėjams, bet niekada neužmiršime to, ką patyrėme“.

Andrius GRYGELAITIS

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---