|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2010-05-28 07:53
|
|
|
Apleisti statiniai tapo „piktšašiu“.
Dovydo PANCEROVO nuotr.
Šalies kraštovaizdį darkančių, žmonių sveikatai ir net gyvybei pavojų keliančių apleistų žemės ūkio paskirties statinių ir jų aplinkos tvarkymo problema gali būti iš dalies sprendžiama ir pasinaudojant Europos Sąjungos parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones.
Kviečia bendradarbiauti
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, siekdamas, kad šalyje būtų aktyviau tvarkomi apleisti žemės ūkio paskirties pastatai ir jų aplinka, savivaldybes kviečia bendradarbiauti sprendžiant šią opią problemą.
Savivaldybių prašoma iki birželio 30 d. informuoti Žemės ūkio ministeriją apie jų teritorijose turimų apleistų žemės ūkio paskirties statinių skaičių, atliktus, atliekamus ir numatomus atlikti darbus juos tvarkant, taip pat apie susijusias su tuo problemas.
Žemės ūkio ministerija taip pat siūlo kiekvienoje savivaldybėje paskirti darbuotoją, kuris būtų atsakingas už apleistų statinių tvarkymo darbų koordinavimą.
Nepatenkinama padėtis
Lietuvoje dar 2008 m. buvo parengta apleistų statinių likvidavimo programa ir sukurta jų informacinė duomenų bazė, į kurią įvesta daugiau kaip 9 tūkst. apleistų statinių. Iš jų apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties, o maždaug pusė visų apleistų statinių neturi šeimininkų. Daugiausiai apleistų pastatų yra Molėtų, Pasvalio, Anykščių, Radviliškio rajonuose.
Šiai programai įgyvendinti buvo skirta 60 mln. litų iš ES struktūrinių fondų ir 5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Tačiau vėliau ES lėšos, kurios buvo nukreiptos būsto renovavimo programai, sumažintos iki 12 mln. litų, o nuo 2009 m. valstybės biudžeto lėšų šiems tikslams iš viso nebuvo skiriama. Už likusias ES lėšas apleistų statinių tvarkymo darbai vyksta tik saugomose teritorijose.
„Šalyje susidarė nepatenkinama padėtis dėl šių statinių nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo. Tokie pastatai ne tik menkina šalies kraštovaizdį, bet dažnai ir kelia grėsmę žmonių sveikatai ar net gyvybei, be to, trukdo ūkininkauti, vykdyti žemės konsolidacijos projektus“, – apleistų statinių sutvarkymo problemos svarbą pabrėžia ministras K. Starkevičius.
Už apleistų statinių, kurie turi savininkus, priežiūrą, renovavimą ar nugriovimą tiesiogiai yra atsakingi jų šeimininkai – juridiniai ar fiziniai asmenys. Tačiau ypač didelį darbą tvarkant šeimininko neturinčius apleistus statinius reikės atlikti savivaldybių administracijoms, kurios yra atsakingos už šių statinių likvidavimą ir aplinkos sutvarkymą.
Remiama pagal KPP
Apleistus, bet šeimininkus turinčius statinius renovuoti, pritaikyti gyvuliams auginti ar kitiems tikslams galima pasinaudojant KPP priemonėmis.
Kaip paaiškino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis, tokią paramą galima gauti pagal I krypties priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei III krypties priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos“, „Kaimo turizmo skatinimas“.
Pasak direktoriaus pavaduotojo, paramos lėšomis, pvz., pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, gali būti finansuojama naujų gamybinių pastatų, statinių statyba ir (arba) senų gamybinių pastatų rekonstrukcija. Taip pat remiamas ir verslo infrastruktūros kūrimas, jei tai susiję su žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu bei paruošimu realizacijai: per valdą einančių kelių įrengimas, rekonstrukcija, vietinio vandentiekio ir vietinės kanalizacijos sistemų įrengimas, rekonstrukcija; drenažo įrengimas ir rekonstrukcija; artezinių gręžinių, laistymo įrenginių įrengimas, rekonstrukcija.
M. Palionis atkreipia dėmesį, kad pagal KPP priemones paprastos pakeitimo investicijos nėra tinkamos finansuoti. Jeigu daroma investicija turimam statiniui arba įrangai ar jų dalims pakeisti nauju statiniu arba įranga ir neišplečiamas gamybos pajėgumas daugiau nei 25 proc. bei iš esmės nepakeičiamas gamybos ar naudojamos technologijos pobūdis, tokia investicija nebūtų remiama.
„Tačiau prieš 30 ar daugiau metų pastatyto ūkinio pastato nugriovimas ir jo pakeitimas nauju statiniu nelaikoma paprasta pakeitimo investicija“, – paaiškino M. Palionis.
Parama – svari
Pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui projektui 2007–2013 m. laikotarpiu – 1 mln. 381,1 tūkst. Lt.
Pagal priemones „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos“ bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ didžiausia paramos suma „didžiajam“ projektui iki šių metų pabaigos gali siekti 1,7 mln. Lt, o vėlesniais metais – 0,7 mln. Lt.
Šiuo metu renkamos paraiškos priemonėms „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Paraiškos renkamos iki metų pabaigos. Daugiau informacijos – Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užsk. 3692
Šalies kraštovaizdį darkančių, žmonių sveikatai ir net gyvybei pavojų keliančių apleistų žemės ūkio paskirties statinių ir jų aplinkos tvarkymo problema gali būti iš dalies sprendžiama ir pasinaudojant Europos Sąjungos parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones. |
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, siekdamas, kad šalyje būtų aktyviau tvarkomi apleisti žemės ūkio paskirties pastatai ir jų aplinka, savivaldybes kviečia bendradarbiauti sprendžiant šią opią problemą.
Savivaldybių prašoma iki birželio 30 d. informuoti Žemės ūkio ministeriją apie jų teritorijose turimų apleistų žemės ūkio paskirties statinių skaičių, atliktus, atliekamus ir numatomus atlikti darbus juos tvarkant, taip pat apie susijusias su tuo problemas.
Žemės ūkio ministerija taip pat siūlo kiekvienoje savivaldybėje paskirti darbuotoją, kuris būtų atsakingas už apleistų statinių tvarkymo darbų koordinavimą.
Lietuvoje dar 2008 m. buvo parengta apleistų statinių likvidavimo programa ir sukurta jų informacinė duomenų bazė, į kurią įvesta daugiau kaip 9 tūkst. apleistų statinių. Iš jų apie 80 proc. yra žemės ūkio paskirties, o maždaug pusė visų apleistų statinių neturi šeimininkų. Daugiausiai apleistų pastatų yra Molėtų, Pasvalio, Anykščių, Radviliškio rajonuose.
Šiai programai įgyvendinti buvo skirta 60 mln. litų iš ES struktūrinių fondų ir 5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Tačiau vėliau ES lėšos, kurios buvo nukreiptos būsto renovavimo programai, sumažintos iki 12 mln. litų, o nuo 2009 m. valstybės biudžeto lėšų šiems tikslams iš viso nebuvo skiriama. Už likusias ES lėšas apleistų statinių tvarkymo darbai vyksta tik saugomose teritorijose.
„Šalyje susidarė nepatenkinama padėtis dėl šių statinių nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo. Tokie pastatai ne tik menkina šalies kraštovaizdį, bet dažnai ir kelia grėsmę žmonių sveikatai ar net gyvybei, be to, trukdo ūkininkauti, vykdyti žemės konsolidacijos projektus“, – apleistų statinių sutvarkymo problemos svarbą pabrėžia ministras K. Starkevičius.
Už apleistų statinių, kurie turi savininkus, priežiūrą, renovavimą ar nugriovimą tiesiogiai yra atsakingi jų šeimininkai – juridiniai ar fiziniai asmenys. Tačiau ypač didelį darbą tvarkant šeimininko neturinčius apleistus statinius reikės atlikti savivaldybių administracijoms, kurios yra atsakingos už šių statinių likvidavimą ir aplinkos sutvarkymą.
Apleistus, bet šeimininkus turinčius statinius renovuoti, pritaikyti gyvuliams auginti ar kitiems tikslams galima pasinaudojant KPP priemonėmis.
Kaip paaiškino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis, tokią paramą galima gauti pagal I krypties priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei III krypties priemones „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos“, „Kaimo turizmo skatinimas“.
Pasak direktoriaus pavaduotojo, paramos lėšomis, pvz., pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį, gali būti finansuojama naujų gamybinių pastatų, statinių statyba ir (arba) senų gamybinių pastatų rekonstrukcija. Taip pat remiamas ir verslo infrastruktūros kūrimas, jei tai susiję su žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu bei paruošimu realizacijai: per valdą einančių kelių įrengimas, rekonstrukcija, vietinio vandentiekio ir vietinės kanalizacijos sistemų įrengimas, rekonstrukcija; drenažo įrengimas ir rekonstrukcija; artezinių gręžinių, laistymo įrenginių įrengimas, rekonstrukcija.
M. Palionis atkreipia dėmesį, kad pagal KPP priemones paprastos pakeitimo investicijos nėra tinkamos finansuoti. Jeigu daroma investicija turimam statiniui arba įrangai ar jų dalims pakeisti nauju statiniu arba įranga ir neišplečiamas gamybos pajėgumas daugiau nei 25 proc. bei iš esmės nepakeičiamas gamybos ar naudojamos technologijos pobūdis, tokia investicija nebūtų remiama.
„Tačiau prieš 30 ar daugiau metų pastatyto ūkinio pastato nugriovimas ir jo pakeitimas nauju statiniu nelaikoma paprasta pakeitimo investicija“, – paaiškino M. Palionis.
Pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį didžiausia galima paramos suma vienam paramos gavėjui projektui 2007–2013 m. laikotarpiu – 1 mln. 381,1 tūkst. Lt.
Pagal priemones „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos“ bei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ didžiausia paramos suma „didžiajam“ projektui iki šių metų pabaigos gali siekti 1,7 mln. Lt, o vėlesniais metais – 0,7 mln. Lt.
Šiuo metu renkamos paraiškos priemonėms „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Perėjimas prie nežemės ūkio veiklos“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. Paraiškos renkamos iki metų pabaigos. Daugiau informacijos – Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užsk. 3692
Publikuota: 2010-05-28 07:53:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|