|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2010-05-24 06:43
|
|
|
Pieno gamintojai perdirbėjams galės nebevergauti.
Jurgės VITKUTĖS nuotr.
Nubrėžtos pagrindinės gairės, pagal kurias Europos Sąjungos parama bus teikiama naujoms pieno perdirbimo gamykloms įkurti. Jas kontroliuos patys pieno gamintojai.
Paramos dydis
ir intensyvumas
Žemės ūkio ministras patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrosios veiklos srities „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ įgyvendinimo taisykles.
Jas pristato Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Kunigėlis.
Pasak vyr. specialisto, taisyklėse nurodoma, kad priemonė „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ gali būti įgyvendinama trimis būdais: pareiškėjui teikiant paramos paraišką gauti tik investicinę paramą, pareiškėjui teikiant paramos paraišką gauti tik paskolą ir pareiškėjui teikiant paramos paraišką gauti investicinę paramą bei paskolą.
Didžiausioji paramos suma vienam projektui 2007–2013 metų laikotarpiui – 50 mln. 817 tūkst. 544 litai. Finansuojama iki 60 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Galimi pareiškėjai
Kaip paaiškino vyr. specialistas, pagal priemonės antrąją veiklos sritį paramos gali kreiptis kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienus metus.
Taip pat į paramą pagal šią priemonės veiklos sritį gali pretenduoti kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir turi iki 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta siekia iki 690 mln. 560 tūkst. litų, perdirbantys žemės ūkio produktus ir (ar) užsiimantys žemės ūkio produktų rinkodara.
Šiems pareiškėjams finansuojama iki 30 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos pagal antrąją veiklos sritį gali siekti ir juridiniai asmenys, kurių ne mažiau kaip 51 proc. kapitalo valdo kooperuoti žemės ūkio produktų gamintojai arba kooperatyvai, jie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienus metus.
Tinkamumo kriterijai
Pasak A. Kunigėlio, parama teikiama žemės ūkio produktams (žaliava ir pagamintas produktas), kurie išvardyti ES steigimo sutarties I priede, perdirbti ar rinkodarai, išskyrus žuvininkystės produktus, apynius ir cukrinius runkelius.
Pareiškėjams žinotina, kad parama bus teikiama tik tiems individualiems projektams ir tik tokiai veiklai, kuriai nebuvo skirta parama iš kitų Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo šaltinių.
Pareiškėjas pateiktame verslo plane turi įrodyti, jog ūkio subjektas šiuo metu atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus.
Tarp tinkamumo kriterijų nurodyta ir tai, kad parama pagal priemonės antrąją veiklos sritį bus teikiama tik tiems individualiems projektams ir tokiai veiklai, kuri bus inovatyvi Lietuvos mastu.
Išmokėjimo tvarka
Šiai priemonės veiklos sričiai taikomi išlaidų kompensavimo ir (arba) išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdai.
Tuo atveju, kai pasirenkamas išlaidų kompensavimo būdas, paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis ir paramos sutartyje nustatytu periodiškumu Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikia mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidų pagrindimo bei apmokėjimo įrodymo dokumentus ir (arba) jų kopijas, patvirtintas paramos gavėjo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu (jei toks turimas).
Paramos sutartyje taip pat nustatomas galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas.
Baigęs įgyvendinti projektą, paramos gavėjas pateikia NMA galutinį mokėjimo prašymą, kuriame deklaruoja visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.
Taip gali būti taikomas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas, kai paramos gavėjui gali būti suteikiamas avansas, kurio dydis – iki 20 proc. nuo paramos sumos.
Paramos gavėjas, norintis gauti avansą, turi pateikti mokėjimo prašymą ir finansinės arba lygiavertės institucijos išduotą ne mažiau nei 42 mėn. nuo pateikimo NMA galiojantį garantinį raštą dėl avanso draudimo, atitinkančio 110 proc. avanso vertės.
Gavęs avansą, paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą ir pirmąjį mokėjimo prašymą kartu su ataskaitinio laikotarpio išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais ir (arba) jų patvirtintomis kopijomis teikia NMA ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo avanso gavimo dienos.
Kitų tarpinių ir galutinio mokėjimo prašymų pateikimo periodiškumas ir terminai nustatomi paramos sutartyje.
Tinkamos finansuoti
išlaidos
Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, patirtos ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai dienos.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti nurodytos ne bendra suma, o išvardytos tiksliai pagal išlaidų kategorijas, kurios nurodytos priemonės antrosios veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.
Paraiškos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrąją veiklos sritį priimamos iki gegužės 31 d.
Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užsk. 3582
Nubrėžtos pagrindinės gairės, pagal kurias Europos Sąjungos parama bus teikiama naujoms pieno perdirbimo gamykloms įkurti. Jas kontroliuos patys pieno gamintojai. |
Žemės ūkio ministras patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrosios veiklos srities „Pieno sektoriaus restruktūrizavimas, įkuriant naujas pieno perdirbimo įmones“ įgyvendinimo taisykles.
Jas pristato Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Kunigėlis.
Pasak vyr. specialisto, taisyklėse nurodoma, kad priemonė „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ gali būti įgyvendinama trimis būdais: pareiškėjui teikiant paramos paraišką gauti tik investicinę paramą, pareiškėjui teikiant paramos paraišką gauti tik paskolą ir pareiškėjui teikiant paramos paraišką gauti investicinę paramą bei paskolą.
Didžiausioji paramos suma vienam projektui 2007–2013 metų laikotarpiui – 50 mln. 817 tūkst. 544 litai. Finansuojama iki 60 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kaip paaiškino vyr. specialistas, pagal priemonės antrąją veiklos sritį paramos gali kreiptis kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienus metus.
Taip pat į paramą pagal šią priemonės veiklos sritį gali pretenduoti kooperatyvai, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir turi iki 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta siekia iki 690 mln. 560 tūkst. litų, perdirbantys žemės ūkio produktus ir (ar) užsiimantys žemės ūkio produktų rinkodara.
Šiems pareiškėjams finansuojama iki 30 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos pagal antrąją veiklos sritį gali siekti ir juridiniai asmenys, kurių ne mažiau kaip 51 proc. kapitalo valdo kooperuoti žemės ūkio produktų gamintojai arba kooperatyvai, jie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais ir atitinka labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus, nustatyta tvarka yra patvirtinti kaip pieno supirkėjai ir veikia ne mažiau kaip vienus metus.
Pasak A. Kunigėlio, parama teikiama žemės ūkio produktams (žaliava ir pagamintas produktas), kurie išvardyti ES steigimo sutarties I priede, perdirbti ar rinkodarai, išskyrus žuvininkystės produktus, apynius ir cukrinius runkelius.
Pareiškėjams žinotina, kad parama bus teikiama tik tiems individualiems projektams ir tik tokiai veiklai, kuriai nebuvo skirta parama iš kitų Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo šaltinių.
Pareiškėjas pateiktame verslo plane turi įrodyti, jog ūkio subjektas šiuo metu atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus.
Tarp tinkamumo kriterijų nurodyta ir tai, kad parama pagal priemonės antrąją veiklos sritį bus teikiama tik tiems individualiems projektams ir tokiai veiklai, kuri bus inovatyvi Lietuvos mastu.
Šiai priemonės veiklos sričiai taikomi išlaidų kompensavimo ir (arba) išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdai.
Tuo atveju, kai pasirenkamas išlaidų kompensavimo būdas, paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą savo lėšomis ir paramos sutartyje nustatytu periodiškumu Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikia mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidų pagrindimo bei apmokėjimo įrodymo dokumentus ir (arba) jų kopijas, patvirtintas paramos gavėjo ar jo įgalioto asmens parašu ir antspaudu (jei toks turimas).
Paramos sutartyje taip pat nustatomas galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminas.
Baigęs įgyvendinti projektą, paramos gavėjas pateikia NMA galutinį mokėjimo prašymą, kuriame deklaruoja visas per laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo prašymo patirtas ir apmokėtas tinkamas finansuoti išlaidas bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.
Taip gali būti taikomas išlaidų kompensavimo su avanso mokėjimu būdas, kai paramos gavėjui gali būti suteikiamas avansas, kurio dydis – iki 20 proc. nuo paramos sumos.
Paramos gavėjas, norintis gauti avansą, turi pateikti mokėjimo prašymą ir finansinės arba lygiavertės institucijos išduotą ne mažiau nei 42 mėn. nuo pateikimo NMA galiojantį garantinį raštą dėl avanso draudimo, atitinkančio 110 proc. avanso vertės.
Gavęs avansą, paramos gavėjas pradeda įgyvendinti projektą ir pirmąjį mokėjimo prašymą kartu su ataskaitinio laikotarpio išlaidų pagrindimo bei išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais ir (arba) jų patvirtintomis kopijomis teikia NMA ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo avanso gavimo dienos.
Kitų tarpinių ir galutinio mokėjimo prašymų pateikimo periodiškumas ir terminai nustatomi paramos sutartyje.
Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, patirtos ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki paramos paraiškos pateikimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai dienos.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti nurodytos ne bendra suma, o išvardytos tiksliai pagal išlaidų kategorijas, kurios nurodytos priemonės antrosios veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse.
Paraiškos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ antrąją veiklos sritį priimamos iki gegužės 31 d.
Daugiau informacijos galima rasti Žemės ūkio ministerijos tinklalapyje www.zum.lt.
Žemės ūkio ministerijos inf.
Užsk. 3582
Publikuota: 2010-05-24 06:43:11
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|