|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2010-04-07 05:51
|
|
|
V. Leonavičius inkilus patarė gaminti iš natūralaus medžio ir jų nedažyti.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Pavasaris prasideda ne kalendoriaus lapelyje. Jis prasideda tada, kai pro praplyšusį sniego apklotą prasikala pirma žaluma, kai ore suvirpa smagus zylės švilpavimas.
Pasiilgę paukščių čiulbėjimo žmonės skuba kelti į medžius inkilus. Tačiau norisi, kad padarytas darbas būtų iš tiesų naudingas.
Apie tai, kaip reikėtų gaminti inkilą, kad jame įsikurtų sparnuočiai, o įsikūrę jaustųsi gerai, kalbėjomės su Vištyčio regioninio parko vyr. specialistu ekologu Vaidu LEONAVIČIUMI.
– Kokie yra pagrindiniai inkilo gamybos principai? Ar skirtingiems paukščiams reikia daryti skirtingus inkilus?
– Taip, jie skiriasi ir landos dydžiu, ir matmenimis. O inkilų gamybos principas – tas pats. Svarbiausia – juos reikia daryti iš natūralaus medžio ir nedažyti, nes dažai paukščius atbaido ir bent keletą metų jie tokiame namelyje negyvena.
Reikia stengtis, jog tarp lentų sujungimų nebūtų plyšių, nepūstų skersvėjai. Inkilo dugne reikėtų išgręžti kelias skylutes, kad namelis vėdintųsi ir nebūtų drėgnas.
Lentos turėtų būti 2,5–3 cm storio, jog inkilas nebūtų labai sunkus. O stogas – šiek tiek storesnis, kad taip greitai nesupūtų. Inkilo dugną geriau ne prikalti iš apačios, o įleisti į dugną – taip bus tvirčiau.
Stogą geriau gaminti atidaromą arba prikalti taip, kad pavasarį inkilą būtų galima išvalyti. Nevalytame namelyje susidaro sąlygos parazitams veistis. Nuo jų gali žūti visa paukščiukų vada. Tik inkilo varnėnams nereikia valyti, nes jie patys kasmet išsivalo savo namus.
Labai gerai inkilą gaminti iš tuščiavidurio ištrešusio medžio kamieno. Tik stogelį padarei, išpjovei landą – ir viskas. Tokio namelio sienos bus storesnės ir šiltesnės. Tai ypač aktualu anksti perinčioms paukščių rūšims, nes jiems bus lengviau šildyti kiaušinius.
– Kaip inkilą pritvirtinti, kad būtų mažiau pakenkta medžiui?
– Labai negerai inkilus prie medžio rišti. Medis auga, kamienas storėja, o inkilą laikanti viela jį veržia. Tai būtų tas pats, kaip žmogui užveržti ranką ir trukdyti tekėti kraujui. Jau mažiau žalos bus prikalus vinimis. O geriausia – padaryti kablį ir pakabinti inkilą ant šakos.
Dar reikia atsiminti, kad smulkūs paukščiai nemėgsta tos pačios rūšies paukščių kaimynystės. Todėl stenkimės inkilus kabinti ne arčiau kaip 30–50 metrų vienas nuo kito. Ir vėl išimtis – varnėnai. Jie gali gyventi ir viename medyje kaip bendrabutyje.
Kabinamus inkilus geriau atsukti į šiaurės rytų pusę. Kylant saulei, kol ji dar nekaitri, pro landą patenka šviesos. Be to, inkilai apsaugomi nuo drėgnų vakarų vėjų.
– O kaip pasirūpinti, kad paukščių jauniklių neužpultų plėšrūs žvėreliai?
– Kai inkilus gaminame stambesniems paukščiams ir landa didesnė nei 6 cm, pro ją lengvai įlenda kiaunė. Dėl to tokį inkilą reikėtų kelti į pavienį stambų medį, esantį toliau nuo kitų. Tuomet kiaunė negalės į jį įšokti iš kito medžio. O kamieną po inkilu galima apjuosti apie 80 cm pločio skardos juosta, kad plėšrūnas negalėtų prieiti. Būna, jog kiaunė pragraužia ir siaurą inkilo landą. Galima ir tai išspręsti: apie landą reikia pritvirtinti siaurą skardos juostelę arba prikalti smulkių vinučių.
– Ar gerai, kad inkilai kabinami tokiu metu? Juk būsimas paukščio namas turi „įsigerti“ natūralaus gamtos kvapo.
– Žinoma, geriausia šitą darbą daryti rudenį. Tada mūsų gaminys įgers gamtos kvapo, patamsės nuo lietaus, atrodys natūraliau. Bet ir pavasarį pakabinus inkilą, pavyzdžiui, zylė trečią vadą jau gali jame vesti.
– Kokiems paukščiams gaminami inkilai?
– Dažniausiai jie daromi zylėms ir varnėnams, bet reikėtų inkilų ir pelėdoms, klykuolėms (antinių šeimos paukštis). Žinoma, tokie inkilai keliami ten, kur šie paukščiai gyvena. Klykuolėms namelį reikia kelti maždaug 200 metrų nuo vandens telkinio, nors žinau, kad kartais savo vadą jos išperi ir už 2 km nuo vandens.
Pelėdiniai paukščiai gyvena ir prie sodybų, ir miškuose. Jų tikrai nemažai yra ir mūsų rajono miesteliuose, gyvenvietėse. O, pavyzdžiui, reta liepsnotoji pelėda – ne miško paukštis, ji gyvena tik prie sodybų.
Pačiame mieste inkilus geriausia daryti mažesniems paukščiams: varnėnams, zylutėms.
– Neseniai į redakciją paskambinęs skaitytojas labai piktinosi, kad mokyklose vaikai verčiami gaminti inkilus varnėnams. Esą, jie yra parazitiniai paukščiai, lesa vyšnias, ir vėliau tie patys vaikai tėvų varomi vaikyti iš sodų varnėnus.
– Na taip, uogų derlių varnėnai tikrai sumažina. Tačiau smulkieji paukščiai – puiki biologinė priemonė prieš vabzdžius. Sparnuočiai juk sulesa daugybę kenkėjų.
Jei jau žmogus nenori varnėnų, tegul nekelia tų inkilų arba tegul kelia kitiems paukščiams: zylėms, bukučiams, raudonuodegėms, pelėdoms. O varnėnai ir taip ras, kur perėti. Bet žmonės namelius jiems daro dėl to, kad nori girdėti paukščio čiulbesį, nori turėti gyvybės prie namų. Kita vertus, paukščių porelė sodo tikrai nenusiaubs. Ji tik naudos padarys, kirminėlius išrankios. Reikia žinoti, jog sodus siaubia migruojančių paukščių būriai. Užskridus tokiam debesiui jau nieko nepadarysi. Medžius su sirpstančiomis uogomis apsaugoti galime kuo nors juos uždengdami arba iškeldami baidykles.
O tiems, kas vis dėlto myli paukščius ir nori klausytis jų čiulbėjimo, siūlau užsukti į interneto tinklalapį www.birdlife.lt. Ten rasite inkilų brėžinių, nurodytus matmenis ir kitų naudingų dalykų.
Pavasaris prasideda ne kalendoriaus lapelyje. Jis prasideda tada, kai pro praplyšusį sniego apklotą prasikala pirma žaluma, kai ore suvirpa smagus zylės švilpavimas. |
Pasiilgę paukščių čiulbėjimo žmonės skuba kelti į medžius inkilus. Tačiau norisi, kad padarytas darbas būtų iš tiesų naudingas.
Apie tai, kaip reikėtų gaminti inkilą, kad jame įsikurtų sparnuočiai, o įsikūrę jaustųsi gerai, kalbėjomės su Vištyčio regioninio parko vyr. specialistu ekologu Vaidu LEONAVIČIUMI.
– Kokie yra pagrindiniai inkilo gamybos principai? Ar skirtingiems paukščiams reikia daryti skirtingus inkilus?
– Taip, jie skiriasi ir landos dydžiu, ir matmenimis. O inkilų gamybos principas – tas pats. Svarbiausia – juos reikia daryti iš natūralaus medžio ir nedažyti, nes dažai paukščius atbaido ir bent keletą metų jie tokiame namelyje negyvena.
Reikia stengtis, jog tarp lentų sujungimų nebūtų plyšių, nepūstų skersvėjai. Inkilo dugne reikėtų išgręžti kelias skylutes, kad namelis vėdintųsi ir nebūtų drėgnas.
Lentos turėtų būti 2,5–3 cm storio, jog inkilas nebūtų labai sunkus. O stogas – šiek tiek storesnis, kad taip greitai nesupūtų. Inkilo dugną geriau ne prikalti iš apačios, o įleisti į dugną – taip bus tvirčiau.
Stogą geriau gaminti atidaromą arba prikalti taip, kad pavasarį inkilą būtų galima išvalyti. Nevalytame namelyje susidaro sąlygos parazitams veistis. Nuo jų gali žūti visa paukščiukų vada. Tik inkilo varnėnams nereikia valyti, nes jie patys kasmet išsivalo savo namus.
Labai gerai inkilą gaminti iš tuščiavidurio ištrešusio medžio kamieno. Tik stogelį padarei, išpjovei landą – ir viskas. Tokio namelio sienos bus storesnės ir šiltesnės. Tai ypač aktualu anksti perinčioms paukščių rūšims, nes jiems bus lengviau šildyti kiaušinius.
– Kaip inkilą pritvirtinti, kad būtų mažiau pakenkta medžiui?
– Labai negerai inkilus prie medžio rišti. Medis auga, kamienas storėja, o inkilą laikanti viela jį veržia. Tai būtų tas pats, kaip žmogui užveržti ranką ir trukdyti tekėti kraujui. Jau mažiau žalos bus prikalus vinimis. O geriausia – padaryti kablį ir pakabinti inkilą ant šakos.
Dar reikia atsiminti, kad smulkūs paukščiai nemėgsta tos pačios rūšies paukščių kaimynystės. Todėl stenkimės inkilus kabinti ne arčiau kaip 30–50 metrų vienas nuo kito. Ir vėl išimtis – varnėnai. Jie gali gyventi ir viename medyje kaip bendrabutyje.
Kabinamus inkilus geriau atsukti į šiaurės rytų pusę. Kylant saulei, kol ji dar nekaitri, pro landą patenka šviesos. Be to, inkilai apsaugomi nuo drėgnų vakarų vėjų.
– O kaip pasirūpinti, kad paukščių jauniklių neužpultų plėšrūs žvėreliai?
– Kai inkilus gaminame stambesniems paukščiams ir landa didesnė nei 6 cm, pro ją lengvai įlenda kiaunė. Dėl to tokį inkilą reikėtų kelti į pavienį stambų medį, esantį toliau nuo kitų. Tuomet kiaunė negalės į jį įšokti iš kito medžio. O kamieną po inkilu galima apjuosti apie 80 cm pločio skardos juosta, kad plėšrūnas negalėtų prieiti. Būna, jog kiaunė pragraužia ir siaurą inkilo landą. Galima ir tai išspręsti: apie landą reikia pritvirtinti siaurą skardos juostelę arba prikalti smulkių vinučių.
– Ar gerai, kad inkilai kabinami tokiu metu? Juk būsimas paukščio namas turi „įsigerti“ natūralaus gamtos kvapo.
– Žinoma, geriausia šitą darbą daryti rudenį. Tada mūsų gaminys įgers gamtos kvapo, patamsės nuo lietaus, atrodys natūraliau. Bet ir pavasarį pakabinus inkilą, pavyzdžiui, zylė trečią vadą jau gali jame vesti.
– Kokiems paukščiams gaminami inkilai?
– Dažniausiai jie daromi zylėms ir varnėnams, bet reikėtų inkilų ir pelėdoms, klykuolėms (antinių šeimos paukštis). Žinoma, tokie inkilai keliami ten, kur šie paukščiai gyvena. Klykuolėms namelį reikia kelti maždaug 200 metrų nuo vandens telkinio, nors žinau, kad kartais savo vadą jos išperi ir už 2 km nuo vandens.
Pelėdiniai paukščiai gyvena ir prie sodybų, ir miškuose. Jų tikrai nemažai yra ir mūsų rajono miesteliuose, gyvenvietėse. O, pavyzdžiui, reta liepsnotoji pelėda – ne miško paukštis, ji gyvena tik prie sodybų.
Pačiame mieste inkilus geriausia daryti mažesniems paukščiams: varnėnams, zylutėms.
– Neseniai į redakciją paskambinęs skaitytojas labai piktinosi, kad mokyklose vaikai verčiami gaminti inkilus varnėnams. Esą, jie yra parazitiniai paukščiai, lesa vyšnias, ir vėliau tie patys vaikai tėvų varomi vaikyti iš sodų varnėnus.
– Na taip, uogų derlių varnėnai tikrai sumažina. Tačiau smulkieji paukščiai – puiki biologinė priemonė prieš vabzdžius. Sparnuočiai juk sulesa daugybę kenkėjų.
Jei jau žmogus nenori varnėnų, tegul nekelia tų inkilų arba tegul kelia kitiems paukščiams: zylėms, bukučiams, raudonuodegėms, pelėdoms. O varnėnai ir taip ras, kur perėti. Bet žmonės namelius jiems daro dėl to, kad nori girdėti paukščio čiulbesį, nori turėti gyvybės prie namų. Kita vertus, paukščių porelė sodo tikrai nenusiaubs. Ji tik naudos padarys, kirminėlius išrankios. Reikia žinoti, jog sodus siaubia migruojančių paukščių būriai. Užskridus tokiam debesiui jau nieko nepadarysi. Medžius su sirpstančiomis uogomis apsaugoti galime kuo nors juos uždengdami arba iškeldami baidykles.
O tiems, kas vis dėlto myli paukščius ir nori klausytis jų čiulbėjimo, siūlau užsukti į interneto tinklalapį www.birdlife.lt. Ten rasite inkilų brėžinių, nurodytus matmenis ir kitų naudingų dalykų.
Publikuota: 2010-04-07 05:51:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|