|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-01-07 15:54
Kiekvieną gyvenimo dieną mokytoja Regina Naujokaitienė įprasmina įdomia ir visuomenei naudinga veikla.Romo ČĖPLOS nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
Vasario pradžioje sukaks dešimt metų, kai Reginos Naujokaitienės iniciatyva mokykloje atsirado kraštotyros muziejus. Į šį nedidelį kambarį antrojo aukšto koridoriaus gale mokytoja iš klasių bruzdesio perkėlė niekaip nebaigiamų darbų ir vis naujai atrandamų praeities paslapčių žavesį. Pedagogę liūdina dabartinių vaikų abejingas požiūris į mokslą, nepagarba vyresniajam, blėstantis dvasingumas. Dėl to labai išgyvena ir supranta, kaip sunku jos jauniesiems kolegoms. Tačiau pati laiminga, kad šiuolaikiniai šios mokyklos moksleiviai ją gerbia ir myli kaip „muziejaus mokytoją“, kuri nerašo dvejetų. Sukaupusi šio krašto praeities istorijos ir kultūros vertybes, ji reikalinga vyresniųjų klasių mokiniams, mokytojams, studentams. Su mažaisiais entuziastais sukūrė jau ne vieną projektą, drąsiai dalyvavo įvairiuose konkursuose, mokyklos vardą garsindami respublikoje parsivežė apdovanojimų bei suvenyrų. Buvusi Kudirkos Naumiesčio vidurinės mokyklos auklėtinė Regina kaip mokytoja tuomet Žynių kaime įsikūrusios mokyklos duris pravėrė 1955-ųjų rugsėjo 1-ąją. „Bus penkiasdešimt metų, kai ir laikausi įsikibusi į visus keturis mokyklos kampus,– kalbėjo R.Naujokaitienė kolegoms, drauge su jais jubiliejaus proga pakeldama šampano taurę. – Gyvenime buvo ir išgyvenimų, ir džiaugsmų, bet visą laiką atgaivą radau mokykloje. Mokiniai manęs laukė – buvau ir sportininkė, ir turistė, ir šokau, ir dainavau. Ir dar pasisekė dėstyti labai gerą dalyką – matematiką.… Esu ožiaragis, turiu ir choleriko, ir sangviniko savybių, todėl gal kartais „užsidegu“…. Per šį laiką mokytoja išleido penkias abiturientų laidas, dirba vadovaujant dešimtam direktoriui. „Visą laiką administracija man gera – leidžia dirbti“, – sakė mokytoja, pasididžiuodama jau antrus metus savo auklėjamais „šešiolika gražuolių“ – šiemetine aštuntokų klase. „Regina man dėstė vokiečių kalbą, kūno kultūrą ir braižybą. Buvo linksma, judri“, – prisiminė viena pirmųjų R.Naujokaitienės mokinių, dabar tos pačios mokyklos pradinių klasių mokytoja Marija Paukštienė. „Aš norėjau studijuoti rusų kalbą, o Naujokaitienė, kaip atsimenu, primygtinai aiškino, kad apsigalvočiau“, – pasakojo Jūratė Jurkšaitienė. Ji pakluso, pasirinko matematiką ir šioje mokykloje pakeitė savo mokytoją. Dirba vadovaudamasi jos metodika. Sūdavos mokykloje šiuo metu dirba septynios buvusios R.Naujokaitienės mokinės. Agituodama savo mokinę prieš rusų kalbą mokytoja Regina turėjo tam tikrą asmeninę nuostatą: taip jaunimas išreiškė protestą, sutaręs nesimokyti rusų kalbos. Tačiau lazda atsuko ir antrą galą: Regina, Pedagoginiame institute 1956 metais pradėjusi neakivaizdžiai studijuoti matematiką, jį paliko įveikusi tris kursus. Buvo sunku mokytis iš rusiškų vadovėlių, o dar pasitaikė dėstytojas rusas. Tačiau vėliau sėkmingai tęsė studijas Žemės ūkio akademijoje ir įgijo mokslinio agronomo kvalifikaciją. Matematikos ir pedagogikos žinias gilino daugelyje kursų, seminarų. Į kraštotyrą R.Naujokaitienė „įkrito“, jos žodžiais, per turizmą, kuris tuometinėje Arminų vidurinėje mokykloje klestėjo. Važiuojant į varžybas reikėdavo paruošti namų darbą – aprašyti žmones ar vietoves. Tai pradėjo patikti...… O kai širdį ir ambicijas viename seminare užgavo Švietimo skyriaus inspektoriaus nusistebėjimas: nejaugi ir Sūdavos mokykla kursianti muziejų, R.Naujokaitienė jau kitą dieną tuometiniam direktoriui J.Meškauskui argumentavo, kad muziejaus reikia nedelsiant. Tuoj pat buvo išskirta patalpa. O paskui visi kas ką, anot mokytojos, „tempė po lašelį“. Prieš Naujuosius metus dabartinės direktorės L.Pakinkienės rūpesčiu muziejus mokykloje praplėstas, paremontuotas, prijungtas internetas. Direktorė neperdėdama džiaugiasi vyresniosios kolegės imlumu naujovėms. Ji viena iš pirmųjų rajone lankė mokytojų kompiuterinio raštingumo kursus. „Nekreipiau dėmesio, kai jaunimas šaipėsi, ką čia sena sugalvojusi. Bet kai gyvenimas „užtrumpino“, dabar griebiasi ir kiti“, – sakė R.Naujokaitienė. „Nežinau, ką daryčiau be šios mielos moters. Be jos nebuvo pagerbtas nė vienas žymus krašto žmogus. Tai ji iš nebūties prikėlė daug pavardžių, renka medžiagą, paruošia įdomius pranešimus. O apie Sūdavos kaimo muziejų reikėtų atskirai šnekėti, – kalbėjo Klausučių seniūnė Gema Skystimienė.– Tai įrodymas, jog Sūduva yra šviesių žmonių kraštas.“ Neabejotinai tokių žmonių sąraše dera įrašyti ir Reginą Naujokaitienę. Visais laikais jai buvo svetimas „stručio simptomas“ – nepriklausė partijoms, drąsiai nuomonę apsigindavo būdama deputate, profsąjungos pirmininke. Pastaraisiais metais sutiko būti rajono Bitininkų draugijos sekretore. Ji pati savo sodelyje kopinėja bites. Regina nepraleidžia progos pakeliauti po Lietuvą ir užsienį. Publikuota: 2005-01-07 15:54:51 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį * Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|