Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-03-08 07:10

---

Specialistai iš užrašo ant žiedo sužino apie sparnuočio amžių ir šalį, kurioje jis buvo žieduotas.

Autorės nuotr.

Rado žieduotą balandį

Praėjusią savaitę į Marijampolės regiono aplinkos apsaugos Vilkaviškio rajono agentūrą paskambino vilkaviškietis Regimantas Starkevičius ir pranešė, kad prie Vilkaviškio kultūros rūmų rado negyvą žieduotą balandį.

Tai gal ir nebūtų didelis įvykis, bet gamtosaugininkus nustebino tai, jog Regimantas – viso labo tik trečios klasės moksleivis.

Agentūros vedėjui Vitui Bakui nebeliko nieko kita, kaip važiuoti apžiūrėti radinio.

Jau iš tolo pamatęs specialiu ženklu pažymėtą tarnybos automobilį, prie jo prilėkė vaikas. Susirūpinęs berniukas tuoj pat parodė vietą, kur guli žieduotas paukštis.

Aplinkosaugininkui nusistebėjus, iš kur vaikas gavo agentūros telefoną, Regimantas nesutriko. Vilkaviškio pradinės mokyklos mokinys aiškino, jog paskambino informacijos telefonu 118 ir ten sužinojo reikalingą telefono numerį.



Perdavė medžiotojai

Ant pradinuko aptikto balto juodais sparnais balandžio kojos buvo žiedas su skaičiais ir raidėmis PL. Tai reiškia, jog paukštis atskrido iš Lenkijos.

Aplinkosaugininkai pasakojo, jog tai – jau ne pirmas atvejis, kai jų įstaigoje atsiranda panašus radinys.

Anksčiau žiedą, rastą ant laukinės žąsies kojos, į agentūrą buvo atnešę rajono medžiotojai.

Šį radinį Vilkaviškio aplinkosaugininkai perdavė Lietuvos žemės ūkio universiteto dr. Kęstučiui Pėteliui. Jam bus perduotas ir žiedas nuo balandžio kojelės.



Kakle – keista strėlė

1822 metų gegužės 21 dieną Vokietijoje, Meklenburge, buvo sugautas baltasis gandras, kurio kakle styrojo ilga egzotiška strėlė. Europoje niekas tokių strėlių ne tik nenaudojo, bet net nebuvo matęs. Ir tik žinovai nustatė, kad tokias strėles naudoja vienos iš Afrikos genčių medžiotojai. Vėliau rasta daugiau paukščių, sužeistų panašiomis strėlėmis.

Šis radinys tapo pirmuoju daiktiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad Europos baltieji gandrai žiemoja Afrikoje.

Šiuo metu paukščiai, siekiant nustatyti jų migracijos kelius, sužinoti gyvenimo trukmę bei ištirti kitus biologijos faktus, yra žieduojami.

Lietuvoje žieduoti paukščius buvo pradėta 1929 m., kai Ventės rage profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva buvo įkurta pirmoji ornitologijos stotis.

Lietuvoje kasmet pavyksta sužieduoti 80–100 tūkst. sparnuočių. Ant paukščio kojos užmaunamas mažas lengvas žiedelis, kuris yra tarsi jo tapatybės kortelė.

Vėliau, tą paukštį pagavus ar radus žuvusį, iš žiedo numerio galima nustatyti, kur ir kokio amžiaus sparnuotis buvo žieduotas, kokį atstumą jis nukeliavo.

Pastaruoju metu ant žiedų stengiamasi daryti kuo stambesnius įrašus, kad juos būtų galima perskaityti stebint paukščius per šiuolaikinį teleskopą ar žiūroną.



Domisi tik laukiniais paukščiais

Radus žieduotą paukštį ar tik jo žiedą, reikia pranešti Lietuvos žiedavimo centrui, įsikūrusiam T. Ivanausko zoologijos muziejuje, el. paštu zcentras@takas.lt.

Nepamirškite tiksliai nurodyti radimo vietą, laiką ir kitas aplinkybes.

Nesvarbu, ar žiedas lietuviškas, ar kitos šalies. Visų šalių žiedavimo centrai yra susijungę į EURING organizaciją ir tarpusavyje keičiasi informacija apie žieduotus paukščius. Gyvą paukštį reikia paleisti su tuo pačiu žiedu, o informaciją nurašyti ir perduoti žiedavimo centrui.

Tačiau tiek žiedavimo centras, tiek Lietuvos ornitologų draugija užsiima tik laukinių paukščių tyrimais. Tad rasti karvelio savininką pagal specialius katalogus gali padėti nebent karvelių auginimu užsiimantys žmonės.

Kaip paaiškino Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Remigijus Karpuška, veisliniai karveliai (kaip ir kiti namuose laikomi paukščiai) žieduojami bent dviem atvejais – įrodant jų kilmingumą ir norint susigrąžinti netyčia paklydusį ar į laisvę ištrūkusį paukštį.

Veislynuose paukščiai dažniausiai žieduojami spalvotais plastikiniais žiedais, kurių skaičių kombinacija nurodo veislyną ir jauniklio tėvus. Tai kodai, kuriems perskaityti reikalingi atitinkami katalogai.

Antras atvejis, kai žieduojami naminiai paukščiai, – jų identifikacija ištrūkus į laisvę ar paklydus. Šie paukščiai (pvz., pašto karveliai) dažnai dalyvauja įvairiose varžybose, todėl jiems dedami žiedai su įspaustu savininko telefono numeriu – tokiu atveju šeimininką surasti lengviausia.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---