„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda medų. Gali pristatyti į namus. Tel. 8 620 85 872.
Galioja iki: 2019-01-28 10:50:32

Parduoda OPEL ASTRA CARAVAN (1999 m., 1,7 l, dyzelis, 50 kW, TA iki 2019 m. sausio 31 d., 550 Eur). Tel. 8 653 81 967.
Galioja iki: 2019-01-28 11:12:51

Parduoda VW POLO (2003 m., 1,9 l, dyzelis, TA iki 2020 m. lapkričio mėn.). Tel. 8 694 95 488.
Galioja iki: 2019-01-28 11:14:48

Parduoda prikabinamą namelį-kemperį su baldais, paaugintus įvairaus amžiaus veršelius (telyčaites), mobilųjį telefoną CAT S40, padangas M+S 185 | 65R15 (4 vnt.), rusišką ritininį presą PR-1,6. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2019-01-28 13:09:35



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-03-05 06:27

Dalinkitės:  


Atodangos

Dėl visko kalta Ieva



Sakoma, kad viskas prasidėjo nuo Adomo ir Ievos. Teisingiau, nuo Ievos, nes Adomas pasirodė buvęs tikras lepšis. Jis ne tik obuolio nemokėjo nuo medžio nuskinti, bet ir visai nepastebėjo savo draugės kerinčio žavesio. Bet vis tiek Ievos kerai „suveikė“ užtikrintai.

Ir ko mūsų dienomis Ievos palikuonės, tos ilgakojės paauglės, pavasarėjant vakarais pasipila į gatves? Sakysite, išeina pakvėpuoti pavasarinio oro? Na jau... Oras joms mažiausiai rūpi. Nei atšiaurus vėjas, nei lietus su sniegu jas nesulaikys kambaryje. Jos ieško savo Adomo, kuriam nori pasiūlyti atsikąsti rojaus obuolio. Jos nekaltos, kad atėjo t a s laikas. Kaltas pavasaris ir hormonai. Sakoma, tėvai ir mokykla turi rimtai užsiimti jaunuomenės lytiniu švietimu. Kol tie visagaliai hormonai visai neįsisiautėjo, kol nesudrumstė jauno proto.

O jeigu rimčiau pasvarstytume apie vyrų ir moterų santykius, gal ir rastume racionalesnių sprendimų, kurie leistų išvengti didelių problemų su visiems skaudžiomis pasekmėmis. Mes, vyrai, dažnai labai neatsakingai žiūrime į moterį, į šeimyninį gyvenimą. Mūsų chromosomose užkoduota savybė pirmauti, vadovauti, užkariauti... Visose religijose nuo seniausių laikų pabrėžiama, kad moters vieta – prie šeimos židinio ir vaikų. Moterys kaltinamos, kad veda vyrą iš doros kelio.

Kas pasikeitė per praėjusius amžius žmogaus jausmų pasaulyje? Vyrų ir moterų jausmai tapo subtilesni, rafinuotesni... Bet daug liko ir gryno išskaičiavimo, pragmatizmo, netgi cinizmo. Tarsi mūsų literatūros klasikės Žemaitės apsakymuose apie „laimę nutekėjimo“. Vis dažniau spaudoje ir per televiziją diskutuojama apie vadinamųjų barakudų nuotykius. Išsilavinusios, puikios išvaizdos jaunos panelės gaudo turtingus jaunikius. Nesvarbu, kad tas jaunikis tiktų merginai į tėvus, kad turi šeimą ir krūvą vaikų... Nesvarbu ir rasė, tautybė, tikėjimas... Sako, meilei neįsakysi. Bet kuo čia dėta meilė? Taip tik mindomas į purvus jos vardas. O tie žilo plauko sulaukę vyrai, kurie, viską metę bėga paskui ilgakojes gražuoles, tik apsijuokia, skaudžiai užgauna savo artimuosius. Lengvo gyvenimo ieškančioms moterims jų klaidos ar nuodėmės, laikui bėgant, bumerangu smogia atgal. Pagyvenęs dėdulė, atgailaudamas ir nusižeminęs, grįžta pas paliktą šeimą, jeigu ta jį teikiasi priimti. Užsieniečiai jaunikiai, pasiėmę su savimi vaikus, išvyksta į savo gimtą šalį, kur juos ir jų vaikus gina tos šalies įstatymai. O mūsų gražuolės lieka prie suskilusios geldos. Tada apeliuoja į visuomenės užuojautą, varsto teismų ir televizijos studijų duris. Kas gali padėti moteriai, kuri pati, pamindama moterišką orumą, savigarbą, dėl apgaulingo miražo tampa savo norų auka?..

Skirtingose valstybėse – skirtingi tautų papročiai ir įstatymai, reguliuojantys šeimos gyvenimą, vyrų ir moterų santykius. Dar ir dabar kai kuriose Afrikos ir Azijos tautose moters gyvenimas daug kuo priklausomas nuo vyro. Jos nuo mažens mokomos, kaip įtikti tėvui, vyrui. Bet ir jos platina akis (tiesiogine to žodžio prasme) į pasaulį, jos nori jaustis laisvomis asmenybėmis.

O pas mus moterų laisvių niekas nevaržo. Bet absoliuti laisvė be atsakomybės suvokimo, be savikontrolės nieko gero neduoda nei vyrui, nei moteriai, nei šeimai ar valstybei. Statistikos skaičiai negailestingai rodo, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal šeimų skyrybas. Pas mus išsiskiria 60 proc. susituokusių porų (Europos vidurkis – 50 proc.) Santuokos griūtis, pasak psichologo ir teologo Tomo Girdzijausko, yra neišvengiama, ignoruojant gamtos dėsniais pagrįstus laimingos šeimos gyvenimo receptus, kurie dvelkia viduramžiškomis pažiūromis ir vėlgi gina vyrų teises.

Žiūrėdamas, kaip televizijos studijoje verkia tos jaunos motinos, pasinaudojusios įstatymo netobulumu, jo spragomis ir gerokai pasididinusios sau motinystės pašalpas, susimąstai. Gaila moterų, kurios šventą gimdymo aktą nori padaryti pasipelnymo šaltiniu. Jos pro ašaras šaukia, kad už gimdymą sodinamos į kalėjimą. Bet čia vėl pasireiškia Ievos sindromas – gudravimas. Juk niekas negrasina kalėjimu toms vargo pelėms – slaugutėms, laiškininkėms, kiemsargėms, pardavėjoms ir visoms kitoms, dirbančioms už minimalų atlygį ir gimdančioms vaikus. Jos žino, kad po gimdymo negaus tūkstantinių pašalpų, bet vis tiek gimdo.

Sakoma, kad šeima yra pati mažiausia, bet svarbiausia, brangiausia tautos, valstybės ląstelė. Indai sako: jei jūs pažinsite grynojo vyriškumo ir moteriškumo paslaptis, jūsų rankose bus visų gyvenimo paslapčių raktas – ir pinigų, ir visokios sėkmės, sveikatos, šeimos. Bet lemtingą klaidą darome leisdami savo vaikams tų vyriškumo ir moteriškumo paslapčių ieškoti gatvėje, internete. Gatvės ir interneto purvas labai greitai prilimpa prie naivių, bet taip skubančių suaugti, suartėti jaunų žmonių sielos. Jaunystės klaidos persekios visą gyvenimą, kaišios koją visuose geruose darbuose. Būtų gera užmiršti tai, kas nereikalinga, numoti ranka, bet ar pavyks? Seniai vis bamba, pamokslauja: laikykis toliau nuo nuodėmės. Bet kad ta nuodėmė tokia saldi. Ir Ieva tai žinojo...



Vytas DRUNIS






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Į griovius slydo mokinius vežiojantys autobusai
* Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: klientų vis daugėja
* Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pažįstate emigrantų, svarstančių grįžti gyventi į Lietuvą?
Taip, ir ne vieną.
Tokių svarstymų negirdėjau.
Aš svarstau galimybę grįžti.
Pažįstu jau ir grįžusiųjų.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas žodis „magaryčios“?
Žodis „magaryčios“ yra arabiškos kilmės ( maharig – išlaidos), o į Lietuvą atkeliavo per rytų slavus. Tai tam tikrą susitarimą užtvirtinantis veiksmas, per kurį abi pusės išlenkia taurelę ar pan. Pvz.: Reikės statyti (arba duoti) magaryčių. DLKŽ šis žodis teikiamas su žyma šnek. (šnekamosios kalbos ž.). „Kalbos patarimų“ leidinyje jis vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė, vietoj kurios teikiami atitikmenys: 1. vaišės, išgertuvės; 2. priedas. Pvz.: Skolą grąžino su magaryčiomis (= su priedu ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2019 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas