Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2010-01-28 00:03

---

Atrišę maišus pirkėjai išvydo ne tokį kurą, kokį tikėjosi išvysti.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Neseniai į redakciją užsukusi vilkaviškietė Ernesta Paulauskienė norėjo pasidalyti nemalonia patirtimi perkant anglis ir patarti kitiems būti atidesniems.

– Praėjusią savaitę firmoje „Transgiedra“ užsisakėme pusę tonos anglių. Mums sakė, jog tonos kaina – nuo 340 iki 360 litų.

Tačiau kai anglis mums atvežė, už pusę tonos, tai yra dešimt maišų, paėmė 200 litų. Nedavė net čekio. Kai vyras nuėjo išsikrauti tų maišų, išsigando: juose buvo vienos žemės. Atrodė taip, lyg būtų sušluota, kas likę sandėlyje.

Paskambinome į tą firmą, bet mums pasakė, kad ir tokios anglys dega gerai, – pasakojo vilkaviškietė.

Tačiau jaunos šeimos toks argumentas neįtikino. Žmonės pareikalavo anglis apkeisti. Kadangi tą dieną, kai Paulauskai kalbėjosi su firmos atstovais, buvo šeštadienis, jiems pasiūlyta palaukti pirmadienio.

– Pirmadienį nieko nesulaukusi vėl paskambinau tos firmos telefonu. Bet atsiliepęs vyras teigė nieko nežinantis ir liepė palaukti, kol bus savininkas, – kalbėjo E. Paulauskienė.

Moteris pasakojo, jog jos vyras pažįsta savininko sūnų, kuris ir atvežė pirkinį į namus, todėl nusiuntė jam žinutę telefonu: kaipgi bus su tomis prastomis anglimis? Tačiau iš šio sulaukė ne tik nepagarbaus atsakymo, bet ir grasinimų. Vyriškis telefone žinutes išsisaugojo.

Nuvažiavę į Paulauskų namus savo akimis pamatėme: maišuose supilta juoda masė tikrai buvo panašesnė į žemes nei į akmens anglies gabalus.

Vis dėlto pirmadienį pavakare Paulauskai į minėtą firmą nuvažiavo patys ir aštuonis maišus anglių apsikeitė (du maišus žmonės jau buvo išsipylę savo sandėliuke).

Susisiekėme su pačiu UAB „Transgiedra“ savininku Alfredu Noimanu.

– Juk pakeitėme tas anglis, tai kas per problemos? Norit parašyti, kad pakeitėme? – nusijuokė verslininkas. – Aš dar daugiau atidaviau tų anglių, negu priklausė, ir naujus maišus daviau. Ir iš kur jūs žinote, kokios buvo tos anglys? Ar jūs jas matėt?

Išgirdęs teigiamą atsakymą vyriškis replikavo: „Kokias gaunam, tokias ir parduodam.“

Nors kalba ėjo apie anglių kokybę, firmos savininkas daugiausiai laiko pokalbio metu skyrė apibūdinti pirkėjų moraliniam veidui ir asmeninio gyvenimo detalėms. „Man skaudu, jog šitokie žmonės dar gali kur nors skųstis“, – stebėjosi pašnekovas.

Iš pradžių tvirtinęs, kad klientai atvažiavo neblaivūs, kėlė triukšmą, kad net norėjęs iškviesti jiems policiją, vėliau A. Noimanas jau teigė, jog kalbantis su klientais nebuvę jokių barnių ir piktumų. Dėl kuro kainos firmos savininkas tvirtino, kad pirkėjai tiesiog neišsiaiškino iki galo. Fasuotų anglių kaina yra kita – jos brangesnės ir pusė tonos iš tiesų kainuoja 200 litų.

Belieka pridurti, jog panašių nusiskundimų dėl nekokybiško, ne laiku pristatyto ar net visai nepristatyto kuro iš įvairių firmų redakcija yra sulaukusi ir anksčiau, esame apie tai ir rašę. Tiesa, A. Noimanas tvirtino, jog jo praktikoje piktumų su klientais anksčiau nėra buvę.

O žmonėms tikriausiai reikėtų paklausyti E. Paulauskienės patarimo ir įsigyjant anglių labiau pasidomėti, kokios kokybės prekę perka, o dar geriau – patiems nuvažiuoti ir pamatyti, kas pilama į maišus.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---