Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-19 18:50

---

Lietuvoje jau daugiau kaip trylika metų atkuriamos piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką ir vandens telkinius. Tai labai svarbus etapas mūsų valstybės istorijoje, kurio metu pagrindinis dėmesys skiriamas nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą, valdytą iki 1940 m. nepriklausomoje Lietuvoje, atkurti.

Nuosavybės teisės į žemę atkurtos daugiau kaip 90 proc. prašymus pateikusių piliečių. Likusiųjų prašymai turi būti patenkinti per artimiausius metus. Žemės reformos padariniai rodo, kad sugrąžinti nuosavybėn žemės sklypai yra smulkūs – vidutiniškai vienam savininkui tenka tik apie 6 ha žemės. Asmeninio ūkio žemės sklypai, privatizuojami daugiausia faktiškai naudojamose vietose, yra dar smulkesni.

2003 metais vykusio visuotinio surašymo duomenimis, mūsų šalyje vyrauja smulkūs ūkiai. Vidutinis ūkio dydis, kuris yra 9,1 ha, netgi mažesnis nei prieškario Lietuvoje (12,4 ha). Iš viso žemės ūkio veiklą vykdo 279 tūkst. ūkių, iš kurių 61,6 proc. sudaro ūkiai iki 5 ha ploto.

Nuosavybės teisių atkūrimo principas, kai daugiau dėmesio skiriama žemei grąžinti nei ūkiams formuoti, sąlygoja tai, kad dažniausiai vienas savininkas ar nuomininkas dirba žemę keliuose mažuose, netaisyklingos formos bei nutolusiuose vienas nuo kito sklypeliuose. Toks žemės dirbimas yra nepatogus ir neekonomiškas: sunku panaudoti techniką atskiriems sklypeliams dirbti, tenka nuvažiuoti dešimtis kilometrų, kad būtų apdirbti tam pačiam ūkininkui priklausantys žemės sklypeliai. Tai apsunkina ūkininkaujančiųjų darbą, nesudaromos sąlygos kurtis konkurencingiems ūkiams, daugelis priversti užsiimti žemės ūkio gamyba tik savo asmeninių poreikių tenkinimui.

Tampa akivaizdu, kad mūsų ūkininkams, norintiems išsilaikyti ir sėkmingai konkuruoti Europos Sąjungoje, būtina pertvarkyti smulkius ir „išsibarsčiusius“ žemės sklypus į racionalias, efektyvesniam ūkininkavimui tinkančias žemėnaudas.

Jau beveik šimtą metų daugelyje Europos valstybių vyksta specialus žemės tvarkymo procesas, vadinamas žemės konsolidacija. Jo metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų pertvarkymas, kuomet keičiamos jų ribos ir vieta pagal parengtą tam tikros teritorijos žemėtvarkos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti racionalias ūkių žemėnaudas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą kaimo infrastruktūrą, įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius. Keletas tokių bandomųjų projektų Lietuvoje jau vyko.

Pirmasis bandomasis projektas buvo vykdomas Kėdainių rajone, Dotnuvoje. Jame savo noru dalyvavo 19 žemės savininkų. Trukęs apie pusantrų metų projektas neapvylė: suformuoti patogesni naudoti dirbamos žemės sklypai.

Kiek vėliau žemės konsolidacijos projektai parengti Ukmergės rajone (projekte dalyvavo 20 žemės savininkų) ir Marijampolės rajone, Puskelniuose (dalyvavo 10 žemės savininkų).

Žemės įstatymo 49 straipsnyje išdėstytos naujo žemės tvarkymo etapo – žemės konsolidacijos – nuostatos ir nurodoma, kad šie projektai rengiami, kai to pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai. Teritorija, apimanti numatomus pertvarkyti žemės sklypus, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha, išsidėsčiosi vienoje ar keliose bendrą ribą turinčiose kadastro vietovėse.

Į projektuojamą teritoriją be suinteresuotų asmenų žemės sklypų numatoma įjungti įsiterpusius ir greta esančius privačios žemės sklypus, kuriuos visus ar jų dalis savininkai pageidauja parduoti kitiems ar mainyti. Projektavimo metu išsprendžiami ir kiti svarbūs teritorijų tvarkymo klausimai: tiesti ar pagerinti kelius, įrengti vandens telkinius, tiesti elektros linijas ir pan.

Žemės savininkai, susidomėję ir norintys pateikti prašymus dalyvauti šiuose projektuose, laukiami rajono Žemėtvarkos skyriuje. Kviečiame pasinaudoti žemės savininkams nieko nekainuojančiu žemės sklypų pertvarkymu, kuris bus finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.



Alma MAČIULAITIENĖ

Rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---