|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2010-01-26 00:17
|
|
|
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įsitikinęs, kad smulkiajam kaimo verslui siūloma paramos programa – tai šansas kiekvienam susirasti savo nišą.
Autorės nuotr.
Dangyra APANAVIČIENĖ
Pokalbis su žemės ūkio ministrui Kaziu STARKEVIČIUMI.
– Jūsų vykdoma žemės ūkio politika radikaliai skiriasi nuo pirmtakės K. Prunskienės vykdytosios. Pastaroji ragino ūkininkus stambinti ūkius ir orientavosi į paramą stambiesiems. Jūs labiau skatinate smulkius ir vidutinius ūkius. Kodėl?
– Mano nuomone, ūkis turi stambėti natūraliu būdu. O bendra žemės ūkio politika turėtų būti labiau orientuota į vidutinį šeimos ūkį. Čia aš matau ateitį visoms grandims.
Supaprastinę paramos iki 150 tūkstančių litų gavimo reikalavimus, kelius atvėrėme būtent smulkiajam ir vidutiniam ūkiui. Smulkieji ūkininkai pradėjo aktyviai teikti paraiškas, nusipirko technikos, modernizavo savo ūkius, užsiėmė papildoma veikla. Anksčiau jie net bijodavo prie siūlomos paramos prisiliesti, nes buvo sukurtos sudėtingos sąlygos, projektus ruošė ministerijai artimos kompanijos, o lėšos nuplaukdavo į stambiųjų kišenes. Dabar senosios tvarkos nebeliko, ir kai kas dėl to, suprantama, buvo nepatenkintas, protestavo, rengė piketus. Bet tokia mūsų pozicija.
Kitas žingsnis – tai ūkininkų turgelių sugrąžinimas. Jie buvo smetoninėje Lietuvoje ir yra Vakarų Europoje. Raginu ūkininkus burtis, kurti turgelius, o savivaldybių merus kviečiu surasti tam tinkamas vietas, įsileisti turgelius į miestų centrus, aikštes. Džiaugiuosi, kad šis procesas juda ir per metus jau pastebimi poslinkiai.
Antai Kaune, viename iš pirmųjų atidarytų turgelių, priėjo prie manęs moteris iš Jonavos ir sako: „Ačiū, ministre, kad mano vaikai Lietuvoje.“ Pamaniau, kad moteris juokauja. Bet, pasirodo, šeima turi 5 karves, jas visi kartu prižiūri, melžia, patys daro sūrius ir sėkmingai juos parduoda ūkininkų turgelyje. Atradę darbo namuose liko vaikai, kurie jau kėlė sparnus į užsienį. Štai ir atsakymas dėl turgelių reikalingumo ir dabartinės ministerijos politikos.
– Kaip žinia, nuo liepos 1 dienos šalyje nebeliks apskričių, bus naikinami žemės tvarkymo departamentai, jau atleisti darbuotojai seniūnijose. Ar likę žemėtvarkos specialistai rajonuose dėl jiems tekusio didelio darbo krūvio sugebės išspręsti problemas, susijusias su vis dar nebaigta žemės reforma?
– Žemėtvarkininkų pareigybių apskrityse sumažinimas neturėtų labai neigiamai atsiliepti žemės tvarkymo darbų kokybei, nes iš esmės žemės grąžinimo darbai šalyje baigti, išskyrus Vilniaus ir Ignalinos rajonus. Be to, ir apskričių viršininkai mažino pareigybes nevienodai – buvo atsižvelgiama į konkrečios savivaldybės teritorijoje likusių žemės reformos darbų kiekius. Iš esmės buvo atleisti mažiausiai „darbu apkrauti“ žemėtvarkos skyrių darbuotojai, dirbantys seniūnijų teritorijose. Bendra šalies finansinė ir ekonominė situacija tik pagreitino jau pribrendusias reformas.
Seime svarstomi Vyriausybės pateikti Žemės ūkio ministerijos parengti įstatymų projektai, kuriais numatoma, jog nuo liepos 1 d. kaimo gyvenamosiose vietovėse žemę (taip pat ir valstybinę) tvarkytų bei administruotų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba priimtų sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, parduotų, kitaip perleistų privačion nuosavybėn ar išnuomotų valstybinę žemę. Tarnyba taip pat vykdytų žemės reformą: atliktų žemės reformos darbų užsakovės funkcijas, būtų žemėtvarkos planavimo dokumentų organizatorė.
Savivaldybės administruotų ir tvarkytų miesto gyvenamosiose vietovėse esančią žemę. Iš esmės jos atliktų tuos pačius žemės tvarkymo ir administravimo darbus miestuose, kokius Nacionalinė žemės tarnyba – kaimo vietovėje.
Taip pat numatoma, jog Valstybinio žemėtvarkos instituto pagrindu steigiama valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, kuris, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir finansinę valstybės padėtį, palaipsniui perimtų žemės tvarkymo funkcijas, būdingas būtent tokios (valstybės) įmonės atliekamos veiklos specifikai. Tai apleistos žemės identifikavimas, žemės konsolidacijos projektų rengimo organizavimas, žemės nuosavybės bendrininkų mažinimas ir kt.
– Jau dabar nemažai žemių neoficialiai yra atsidūrusios užsieniečių rankose, nors tai prieštarauja dabartiniams įstatymams. Žemė superkama prisidengus Lietuvos juridiniais ir fiziniais asmenimis. Ar bus pratęstas žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo terminas?
– Norėčiau pažymėti, kad septynerių metų pereinamasis laikotarpis, taikomas užsieniečiams, pageidaujantiems įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, numatytas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, baigsis 2011 m. gegužės 1 dieną. Tačiau šios sutarties IX priede yra numatyta, kad Lietuva gali prašyti Europos Komisijos pratęsti pereinamąjį laikotarpį, „jeigu yra pagrindo manyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsiras didelių trikdymų ar kils didelių trikdymų grėsmė Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkai“. Tai reiškia, kad pereinamąjį laikotarpį Europos Komisija savo sprendimu gali pratęsti ne ilgiau kaip trejiems metams, o Stojimo sutarties peržiūrėjimas nebūtų atliekamas.
Seimas praeitų metų lapkričio mėnesį rezoliucija atkreipė Vyriausybės dėmesį dėl būtinybės pratęsti minėtą draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemę laikotarpį ir siūlo Vyriausybei argumentuotai derėtis su Europos Komisija dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo iki 2013 m.
Žemės ūkio ministerija svarsto galimybę kreiptis į Europos Komisiją, pateikiant argumentuotą prašymą pratęsti pereinamąjį laikotarpį dar trejiems metams, per kurį ir toliau būtų ribojama užsienio subjektų teisė įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę.
– Pradėti bausti privatūs asmenys – apleistų žemių savininkai. O kas atsako ir ką reikia bausti už apleistą valstybinę žemę?
– Pastaruoju metu vis dažniau ir plačiau minima apleistų žemių problema, analizuojamos priežastys, ieškoma šios problemos sprendimų būdų. Iš esmės baigiant žemės grąžinimo procesą, labai akivaizdžiai tapo matomi apleistos žemės plotai.
Didžioji dalis tokios žemės jau yra privačiose rankose, turi šeimininkus, kurie tiesiogiai yra atsakingi už šios žemės racionalų naudojimą.
Noriu pabrėžti, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo apskričių viršininkai, paskiriantys atsakingus asmenis, kurie tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai (taip pat ir valstybinės) racionaliai naudoja bei tausoja žemę, ar nėra apleidę žemės ūkio naudmenų piktžolėmis ir krūmais, ar palaiko gerą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių aplinkosaugos būklę. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas valstybiniai augalų apsaugos bei karantino inspektoriai tikrina, ar žemės savininkai arba kiti žemės naudotojai laiku imasi kovos priemonių su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis.
Pažymėtina, kad šiuo metu nemažai žemės savininkų ir valstybinės žemės naudotojų netvarko žemės dėl aplaidumo, o kartais net ir piktavališkai. Nedirbamoje žemėje pradeda augti menkaverčiai krūmynai, piktžolės, augalai užkemša melioracijos įrenginius, todėl dirva pelkėja. Žemės ūkio paskirties žemė, nenaudojama žemės ūkio veiklai ilgiau kaip trejus metus, tampa apleista.
Atsižvelgdama į tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 ir 107 straipsniuose numatyta atsakomybė už žemės nesutvarkymą yra per švelni ir neturi drausminančio bei skatinančiojo poveikio laikytis nustatytų žemės naudojimo reikalavimų, Žemės ūkio ministerija parengė minėtų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siūloma gerokai sugriežtinti numatytas sankcijas, priklausomai nuo apleisto ploto, t. y. siūlomos diferencijuotos, nuo apleistos žemės ploto dydžio priklausančios administracinės nuobaudos, kurių ankstesnėje praktikoje nebuvo.
– Aktyviai pradėjo steigtis melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, kurios rengia projektus ir tikisi paramos susidėvėjusioms melioracijos sistemoms atkurti. Ar pakankamai yra lėšų šiems projektams?
– Praeitų metų pabaigoje vyko jau trečiasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) paraiškų rinkimas pagal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Tam buvo skirta 131 mln. litų ES paramos. Dviem pirmiesiems paraiškų kvietimams buvo skirta 51,2 mln. litų. Lėšų vadinamiesiems vandentvarkos projektams pastaruoju metu skiriama kaip niekada daug. Belieka tik burtis ūkininkams į asociacijas, rengti projektus (tam, tiesa, reikia ir šiek tiek savų lėšų) ir tvarkyti savo laukus.
– Nėra nustatytos tvarkos, kaip įteisinti senus gamybinius pastatus – buvusias kolūkių fermas, dirbtuves ir pan. Gal numatomas jų teisinės registracijos supaprastinimas?
– Dokumentų sąrašas, kuriuos reikia pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (VĮ Registrų centrui) norint įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol dar neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Žin., 2003, Nr. 24-990).
Atkreipiu dėmesį, jog šiame teisės akte numatyta, kaip turėtų elgtis senų statinių valdytojai, kurie neturi nė vieno sąraše nurodyto dokumento ir nori Nekilnojamojo turto registre įregistruoti senus statinius. Tvarka yra aiški ir paprastinti artimiausiu metu jos nenumatoma.
– Pagal Valstiečių ūkio įsikūrimo įstatymą į ūkininkų sodybas buvo nutiestos elektros linijos. Jos priklauso rajonų savivaldybėms, kurios neturi galimybių jas prižiūrėti. Ar gali savivaldybės šį turtą perduoti Elektros skirstomiesiems tinklams?
– Elektros linijos ir transformatorinės pastotės, pastatytos už žemės ūkiui skirtas lėšas, kurių statybos užsakovai buvo savivaldybių žemės ūkio skyriai, panaudos pagrindais yra eksploatuojamos energetikos įmonių, o pačios linijos, kaip turtas, apskaitomos savivaldybių balanse. Šių tinklų perdavimui (kaip savivaldybių turto) elektros tinklams šiuo metu trukdo tai, kad Energetikos ministerija dar nėra patvirtinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojamo poįstatyminio teisės akto Bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos aprašo.
Šio aprašo projektą Energetikos ministerija jau yra parengusi. Pasitarimo šioje ministerijoje metu situacija buvo priminta, viceministras H. Bernatavičius pažadėjo spręsti šį klausimą.
Pokalbis su žemės ūkio ministrui Kaziu STARKEVIČIUMI. |
– Jūsų vykdoma žemės ūkio politika radikaliai skiriasi nuo pirmtakės K. Prunskienės vykdytosios. Pastaroji ragino ūkininkus stambinti ūkius ir orientavosi į paramą stambiesiems. Jūs labiau skatinate smulkius ir vidutinius ūkius. Kodėl?
– Mano nuomone, ūkis turi stambėti natūraliu būdu. O bendra žemės ūkio politika turėtų būti labiau orientuota į vidutinį šeimos ūkį. Čia aš matau ateitį visoms grandims.
Supaprastinę paramos iki 150 tūkstančių litų gavimo reikalavimus, kelius atvėrėme būtent smulkiajam ir vidutiniam ūkiui. Smulkieji ūkininkai pradėjo aktyviai teikti paraiškas, nusipirko technikos, modernizavo savo ūkius, užsiėmė papildoma veikla. Anksčiau jie net bijodavo prie siūlomos paramos prisiliesti, nes buvo sukurtos sudėtingos sąlygos, projektus ruošė ministerijai artimos kompanijos, o lėšos nuplaukdavo į stambiųjų kišenes. Dabar senosios tvarkos nebeliko, ir kai kas dėl to, suprantama, buvo nepatenkintas, protestavo, rengė piketus. Bet tokia mūsų pozicija.
Kitas žingsnis – tai ūkininkų turgelių sugrąžinimas. Jie buvo smetoninėje Lietuvoje ir yra Vakarų Europoje. Raginu ūkininkus burtis, kurti turgelius, o savivaldybių merus kviečiu surasti tam tinkamas vietas, įsileisti turgelius į miestų centrus, aikštes. Džiaugiuosi, kad šis procesas juda ir per metus jau pastebimi poslinkiai.
Antai Kaune, viename iš pirmųjų atidarytų turgelių, priėjo prie manęs moteris iš Jonavos ir sako: „Ačiū, ministre, kad mano vaikai Lietuvoje.“ Pamaniau, kad moteris juokauja. Bet, pasirodo, šeima turi 5 karves, jas visi kartu prižiūri, melžia, patys daro sūrius ir sėkmingai juos parduoda ūkininkų turgelyje. Atradę darbo namuose liko vaikai, kurie jau kėlė sparnus į užsienį. Štai ir atsakymas dėl turgelių reikalingumo ir dabartinės ministerijos politikos.
– Kaip žinia, nuo liepos 1 dienos šalyje nebeliks apskričių, bus naikinami žemės tvarkymo departamentai, jau atleisti darbuotojai seniūnijose. Ar likę žemėtvarkos specialistai rajonuose dėl jiems tekusio didelio darbo krūvio sugebės išspręsti problemas, susijusias su vis dar nebaigta žemės reforma?
– Žemėtvarkininkų pareigybių apskrityse sumažinimas neturėtų labai neigiamai atsiliepti žemės tvarkymo darbų kokybei, nes iš esmės žemės grąžinimo darbai šalyje baigti, išskyrus Vilniaus ir Ignalinos rajonus. Be to, ir apskričių viršininkai mažino pareigybes nevienodai – buvo atsižvelgiama į konkrečios savivaldybės teritorijoje likusių žemės reformos darbų kiekius. Iš esmės buvo atleisti mažiausiai „darbu apkrauti“ žemėtvarkos skyrių darbuotojai, dirbantys seniūnijų teritorijose. Bendra šalies finansinė ir ekonominė situacija tik pagreitino jau pribrendusias reformas.
Seime svarstomi Vyriausybės pateikti Žemės ūkio ministerijos parengti įstatymų projektai, kuriais numatoma, jog nuo liepos 1 d. kaimo gyvenamosiose vietovėse žemę (taip pat ir valstybinę) tvarkytų bei administruotų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba priimtų sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, parduotų, kitaip perleistų privačion nuosavybėn ar išnuomotų valstybinę žemę. Tarnyba taip pat vykdytų žemės reformą: atliktų žemės reformos darbų užsakovės funkcijas, būtų žemėtvarkos planavimo dokumentų organizatorė.
Savivaldybės administruotų ir tvarkytų miesto gyvenamosiose vietovėse esančią žemę. Iš esmės jos atliktų tuos pačius žemės tvarkymo ir administravimo darbus miestuose, kokius Nacionalinė žemės tarnyba – kaimo vietovėje.
Taip pat numatoma, jog Valstybinio žemėtvarkos instituto pagrindu steigiama valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, kuris, atsižvelgiant į esamą ekonominę ir finansinę valstybės padėtį, palaipsniui perimtų žemės tvarkymo funkcijas, būdingas būtent tokios (valstybės) įmonės atliekamos veiklos specifikai. Tai apleistos žemės identifikavimas, žemės konsolidacijos projektų rengimo organizavimas, žemės nuosavybės bendrininkų mažinimas ir kt.
– Jau dabar nemažai žemių neoficialiai yra atsidūrusios užsieniečių rankose, nors tai prieštarauja dabartiniams įstatymams. Žemė superkama prisidengus Lietuvos juridiniais ir fiziniais asmenimis. Ar bus pratęstas žemės ūkio ir miškų paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo terminas?
– Norėčiau pažymėti, kad septynerių metų pereinamasis laikotarpis, taikomas užsieniečiams, pageidaujantiems įsigyti Lietuvoje žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, numatytas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje, baigsis 2011 m. gegužės 1 dieną. Tačiau šios sutarties IX priede yra numatyta, kad Lietuva gali prašyti Europos Komisijos pratęsti pereinamąjį laikotarpį, „jeigu yra pagrindo manyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsiras didelių trikdymų ar kils didelių trikdymų grėsmė Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės rinkai“. Tai reiškia, kad pereinamąjį laikotarpį Europos Komisija savo sprendimu gali pratęsti ne ilgiau kaip trejiems metams, o Stojimo sutarties peržiūrėjimas nebūtų atliekamas.
Seimas praeitų metų lapkričio mėnesį rezoliucija atkreipė Vyriausybės dėmesį dėl būtinybės pratęsti minėtą draudimo užsienio subjektams įsigyti žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemę laikotarpį ir siūlo Vyriausybei argumentuotai derėtis su Europos Komisija dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo iki 2013 m.
Žemės ūkio ministerija svarsto galimybę kreiptis į Europos Komisiją, pateikiant argumentuotą prašymą pratęsti pereinamąjį laikotarpį dar trejiems metams, per kurį ir toliau būtų ribojama užsienio subjektų teisė įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemę.
– Pradėti bausti privatūs asmenys – apleistų žemių savininkai. O kas atsako ir ką reikia bausti už apleistą valstybinę žemę?
– Pastaruoju metu vis dažniau ir plačiau minima apleistų žemių problema, analizuojamos priežastys, ieškoma šios problemos sprendimų būdų. Iš esmės baigiant žemės grąžinimo procesą, labai akivaizdžiai tapo matomi apleistos žemės plotai.
Didžioji dalis tokios žemės jau yra privačiose rankose, turi šeimininkus, kurie tiesiogiai yra atsakingi už šios žemės racionalų naudojimą.
Noriu pabrėžti, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę organizuoja ir vykdo apskričių viršininkai, paskiriantys atsakingus asmenis, kurie tikrina, ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai (taip pat ir valstybinės) racionaliai naudoja bei tausoja žemę, ar nėra apleidę žemės ūkio naudmenų piktžolėmis ir krūmais, ar palaiko gerą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių aplinkosaugos būklę. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas valstybiniai augalų apsaugos bei karantino inspektoriai tikrina, ar žemės savininkai arba kiti žemės naudotojai laiku imasi kovos priemonių su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis.
Pažymėtina, kad šiuo metu nemažai žemės savininkų ir valstybinės žemės naudotojų netvarko žemės dėl aplaidumo, o kartais net ir piktavališkai. Nedirbamoje žemėje pradeda augti menkaverčiai krūmynai, piktžolės, augalai užkemša melioracijos įrenginius, todėl dirva pelkėja. Žemės ūkio paskirties žemė, nenaudojama žemės ūkio veiklai ilgiau kaip trejus metus, tampa apleista.
Atsižvelgdama į tai, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 ir 107 straipsniuose numatyta atsakomybė už žemės nesutvarkymą yra per švelni ir neturi drausminančio bei skatinančiojo poveikio laikytis nustatytų žemės naudojimo reikalavimų, Žemės ūkio ministerija parengė minėtų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siūloma gerokai sugriežtinti numatytas sankcijas, priklausomai nuo apleisto ploto, t. y. siūlomos diferencijuotos, nuo apleistos žemės ploto dydžio priklausančios administracinės nuobaudos, kurių ankstesnėje praktikoje nebuvo.
– Aktyviai pradėjo steigtis melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, kurios rengia projektus ir tikisi paramos susidėvėjusioms melioracijos sistemoms atkurti. Ar pakankamai yra lėšų šiems projektams?
– Praeitų metų pabaigoje vyko jau trečiasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) paraiškų rinkimas pagal priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Tam buvo skirta 131 mln. litų ES paramos. Dviem pirmiesiems paraiškų kvietimams buvo skirta 51,2 mln. litų. Lėšų vadinamiesiems vandentvarkos projektams pastaruoju metu skiriama kaip niekada daug. Belieka tik burtis ūkininkams į asociacijas, rengti projektus (tam, tiesa, reikia ir šiek tiek savų lėšų) ir tvarkyti savo laukus.
– Nėra nustatytos tvarkos, kaip įteisinti senus gamybinius pastatus – buvusias kolūkių fermas, dirbtuves ir pan. Gal numatomas jų teisinės registracijos supaprastinimas?
– Dokumentų sąrašas, kuriuos reikia pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (VĮ Registrų centrui) norint įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., kurie įrašymo į ūkines knygas momentu buvo kaimo vietovėje ir iki šiol dar neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 (Žin., 2003, Nr. 24-990).
Atkreipiu dėmesį, jog šiame teisės akte numatyta, kaip turėtų elgtis senų statinių valdytojai, kurie neturi nė vieno sąraše nurodyto dokumento ir nori Nekilnojamojo turto registre įregistruoti senus statinius. Tvarka yra aiški ir paprastinti artimiausiu metu jos nenumatoma.
– Pagal Valstiečių ūkio įsikūrimo įstatymą į ūkininkų sodybas buvo nutiestos elektros linijos. Jos priklauso rajonų savivaldybėms, kurios neturi galimybių jas prižiūrėti. Ar gali savivaldybės šį turtą perduoti Elektros skirstomiesiems tinklams?
– Elektros linijos ir transformatorinės pastotės, pastatytos už žemės ūkiui skirtas lėšas, kurių statybos užsakovai buvo savivaldybių žemės ūkio skyriai, panaudos pagrindais yra eksploatuojamos energetikos įmonių, o pačios linijos, kaip turtas, apskaitomos savivaldybių balanse. Šių tinklų perdavimui (kaip savivaldybių turto) elektros tinklams šiuo metu trukdo tai, kad Energetikos ministerija dar nėra patvirtinusi Elektros energetikos įstatymo reglamentuojamo poįstatyminio teisės akto Bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos aprašo.
Šio aprašo projektą Energetikos ministerija jau yra parengusi. Pasitarimo šioje ministerijoje metu situacija buvo priminta, viceministras H. Bernatavičius pažadėjo spręsti šį klausimą.
Publikuota: 2010-01-26 00:17:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|