Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-19 17:18

---

A.Kuršvietienei keli dešimtmečiai Keturvalakiuose prabėgo tarsi viena diena.

Romo ČĖPLOS nuotr.

40 metų kaimo medicinos felčere dirbusią Anelę Kuršvietienę trečiadienį Keturvalakių bendruomenė išlydėjo į užtarnautą poilsį.

Visada besišypsančią ir širdies šilumą kelis dešimtmečius keturvalakiečiams dalijusią felčerę-akušerę į seniūnijos salę susirinko pagerbti ne tik kaimo bendruomenės nariai, seniūnijos darbuotojai, bet ir mokyklos atstovai. Oficialias kalbas tokia proga sakę bei padėkos raštus ir gėlių puokštes teikę bendruomenės pirmininkas Vitas Gavėnas, seniūnas Gintautas Urbšys juokavo, jog Anele Kuršvietiene į felčerę kreipiasi tik tokia rimta proga. Kaimas niekada jos kitaip nevadino – tik savo Aneliuke.

Šventėje prisiminti laikai, kai felčerei teko dirbti ne tik medike, bet ir socialine darbuotoja, maitinti alkstančius, guosti nuskriaustus, pabarti stikliuko mėgėjus. Per tiek metų kaime neliko nė vieno žmogaus, kurio A.Kuršvietienė nebūtų gydžiusi, lankiusi ar kitaip padėjusi.

– Net ir šįkart Jūs mumis pasirūpinote – suradote ir palikote įpėdinę, – džiaugėsi bendruomenės pirmininkas V.Gavėnas, pristatydamas naują medicinos punkto darbuotoją Dalę Bielskaitę. O buvusi kolegė, dabar aktyvi Keturvalakių bendruomenės narė Elvyra Matusevičienė pakvietė įsijungti į bendruomenės veiklą ir perskaitė savo sukurtą eilėraštį, skirtą medikės profesijai.

Nors Pirminės sveikatos priežiūros centro vadovų labai kviesta dar likti, A.Kuršvietienė sakė jau seniai sau davusi žodį atšvęsti 40 darbo metų jubiliejų ir pasitraukti į užtarnautą poilsį. Dabar norėtų laiką skirti sau, šeimai, talkinti bendruomenės veikloje.

– Norėčiau pagaliau ramiai miegoti, – apie sunkų medikės darbą pasakojo kaimo žmonių Aneliuke šaukiama, o oficialiai bendruomenės slaugytoja vadinama felčerė. – Dabar naktimis tik išgirstu pro šalį automobilį važiuojant, žmogų einant, ir šoku iš lovos – manau, kam pagalbos reikia.

Pagal paskyrimą į Keturvalakius atvykusi ir pas senuosius Kuršviečius apsigyvenusi Aneliukė susipažino su šeimininkų sūnumi – būsimu savo vyru. Nors jaunystėje svajojo dirbti tik ne kaime, likimas lėmė taip, kad medikė ten liko net keliems dešimtmečiams. Per tiek metų buvo visko. Kaimo medikei teko ir gimstančius priimti, ir išeinantiems Anapilin akis užmerkti.

– Gaivinau skenduolius, pakaruoklius, net dantį kartą teko traukti, – sunkesnius darbo atvejus prisiminė medikė. – Bet toks buvo mano pašaukimas, net sunkiomis minutėmis apie kitą darbą negalvojau. O metai prabėgo taip greitai – nepajutau.

Iš atminties neišdyla ne tik sunkūs ligoniai, išgelbėtos gyvybės, bet ir malonios smulkmenos. Kartą, kai felčerė mokykloje tikrino mažylių sveikatą, kalbėjo apie būsimas profesijas. Viena mergaitė tada rimtai ištarė: „Aš užaugusi būsiu Aneliuke“. Medikė pamena, jog tie mažos mergaitės žodžiai jai labai paglostė širdį.

Nors Keturvalakiai jau turi naują felčerę Dalę, A.Kuršvietienė mano, jog retkarčiais prireiks ir jos sukauptų žinių, pagalbos. Savo įpėdinei ilgametė medikė palinkėjo užsitarnauti žmonių pagarbą ir meilę – kad netrukus ją šauktų felčere Dalyte.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---