Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-11-13 08:29

---

Į re­dak­ci­ją už­su­ku­si skai­ty­to­ja pra­šė žur­na­lis­tų kaip nors pa­dė­ti tris sve­ti­mus vai­kus pri­siė­mu­siai glo­bo­ti Bart­nin­kų se­niū­ni­jos gy­ven­to­jai. Tris sa­vus vai­kus au­gi­nan­ti Ilo­na su­ti­ko pri­glaus­ti su­si­rgu­sios kai­my­nės šei­my­ną, bet da­bar ne­ri­mau­ja, ar sun­kią li­gą pa­vel­dė­ju­si jau­na mo­te­ris su­ge­bės pa­ti pa­si­rū­pin­ti sa­vo vai­kais.

Bi­jo­jo diag­no­zės

Tris ma­ža­me­čius kai­my­nės vai­kus pri­glo­bu­si Ilo­na ne­ri­mau­ja, ar šio­mis die­no­mis iš sa­na­to­ri­jos su­grį­šian­ti Ing­ri­da be­pa­jėgs bent su­si­kal­bė­ti su sa­vo aš­tuon­me­tė­mis dvy­nė­mis duk­re­lė­mis ir pen­ke­rių sū­ne­liu. Žvelg­da­ma į klau­sia­mai ją ste­bin­čias ma­žų vai­kų akis mo­te­ris jau­čia at­sa­ko­my­bę. Ji sten­gia­si vi­saip pa­dė­ti ser­gan­čiai kai­my­nei, kad ši sa­va­ran­kiš­kai ga­lė­tų rū­pin­tis sa­vo vai­kais.

Ilo­na da­bar pa­gal­vo­ja, jog su kai­my­ne Ing­ri­da ne­bu­vo ar­ti­mos drau­gės, tad nie­ka­da ne­ki­lo net min­tis, kad kai­my­nė pra­šys bū­tent jos pa­gal­bos. Per kai­mo tal­kas su­si­tik­da­vu­sios mo­te­rys bend­ra­vo ne­daug, bet ūkiš­kai gy­ve­nan­ti Ilo­na daž­nai pa­gai­lė­da­vo ma­žų vai­kų, tad su­šelp­da­vo Ing­ri­dos šei­mą dar­žo­vė­mis, pa­vai­šin­da­vo vis už­su­kan­čius ma­žy­lius.

Kai šį pa­va­sa­rį Ing­ri­da pa­si­ju­to blo­gai, ne tik Ilo­na, bet ir ki­tos kai­mo mo­te­rys ra­gi­no ją va­žiuo­ti pas gy­dy­to­jus. 31-erių mo­te­ris pra­dė­jo kurs­ti, ei­da­ma pra­ras­da­vo pu­siaus­vy­rą. Ta­čiau vyk­ti pas gy­dy­to­jus Ing­ri­da del­sė: ji bi­jo­jo iš­girs­ti ne­gai­les­tin­gą diag­no­zę – neu­ro­fib­ro­ma­to­zė. To­kiais pa­čiais ne­ga­la­vi­mais be­si­skun­du­siai Ing­ri­dos ma­mai bu­vo 32-eji, kai jau­na mo­te­ris ap­kur­to, apa­ko. Vos aš­tuo­ne­rių me­tu­kų su­lau­ku­si Ing­ri­da ma­mos ne­te­ko – li­ga mo­te­rį iš­si­ve­dė į Am­ži­ny­bę.



Pra­šė pa­gal­bos

Vis dėl­to rugp­jū­čio pa­bai­go­je Ing­ri­da ry­žo­si kreip­tis į me­di­kus po to, kai su­ne­ri­mu­si dėl pra­stos jos sa­vi­jau­tos grei­tą­ją pa­gal­bą iš­kvie­tė se­niū­ni­jos dar­buo­to­ja. Ing­ri­da iš me­di­kų iš­gir­do tai, ko la­biau­siai bi­jo­jo, – pa­vel­di­mos li­gos pa­va­di­ni­mą. Nors ši li­ga la­bai re­ta ir pa­si­tai­ko 1 iš 25 000 at­ve­jų, žmo­gų ji pa­ver­čia luo­šu, nes gal­vo­je for­muo­ja­si aug­liai, ku­rie spau­džia gy­vy­bi­nius cent­rus, klau­sos, re­gos ner­vus. Vie­nin­te­lis tai­ko­mas gy­dy­mas – ope­ra­ci­jos. At­lik­tos lai­ku, jos ga­li iš­gel­bė­ti žmo­gaus gy­vy­bę.

Kai Ing­ri­da bu­vo iš­vež­ta į Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­to kli­ni­kas, Ilo­ną pa­sie­kė ži­nu­tė: „Tu pa­sku­ti­nė ma­no vil­tis.“ Tai reiš­kė, kad vil­ties ne­te­ku­si jau­na ma­ma pra­šo paim­ti glo­bo­ti tris ma­ža­me­čius vai­kus. Pa­čios Ing­ri­dos na­muo­se drau­ge gy­ve­na dar se­ne­lis ir dė­dė, ta­čiau jų gy­ve­ni­mo bū­das ne­tin­ka­mas glo­bo­ti ma­žy­liams.

Ilo­na pri­si­pa­ži­no tuo­met ta­ru­sis su vy­ru, ką da­ry­ti. Bet pa­ti vai­kys­tė­je ne­gan­dų pa­ty­ru­si mo­te­ris ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti į bė­dą pa­te­ku­siai kai­my­nei. Ma­nė, kad še­šia­vai­ke ma­ma pa­bus sa­vai­tę ki­tą – tol, kol Ing­ri­da grįš po ope­ra­ci­jos. Ta­čiau sun­kiai ser­gan­ti mo­te­ris po gy­dy­mo bu­vo iš­siųs­ta į sa­na­to­ri­ją, tad sa­vai­tės išau­go iki mė­ne­sių.



Su­lau­kia ap­kal­bų

Ilo­na ne­sle­pia, kad be vi­sų kai­my­nų pa­gal­bos ji ne­bū­tų iš­si­ver­tu­si. Tik iš so­cia­li­nių pa­šal­pų gy­ve­nu­si Ing­ri­da ne­tu­rė­jo ga­li­my­bių sa­vo vai­kus ap­rū­pin­ti vis­kuo, ko rei­kė­jo. O ant no­sies bu­vo moks­lo me­tai. Se­sėms rei­kė­jo ne tik dra­bu­žė­lių, ba­tu­kų, bet ir mo­kyk­li­nių prie­mo­nių. Kai­my­nai, se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai su­ne­šė Ing­ri­dos ma­žy­liams sa­vo vai­kų išaug­tų dra­bu­žių, pri­mez­gė ko­ji­nių, pa­rė­mė pa­šal­po­mis.

– Man tik­rai nie­ko ne­rei­kia, – dė­ko­jo už „San­ta­kos“ skai­ty­to­jos rū­pes­tį Ilo­na. – Ne­gy­ve­na­me pra­ban­giai, ta­čiau ver­čia­mės – tu­ri­me gy­vu­lių, sa­vo dar­žo­vių. Jau ge­riau kas pa­dė­tų Ing­ri­dai, kai ji grįš iš sa­na­to­ri­jos. Jos na­muo­se daug la­biau vis­ko trūks­ta.

Ilo­nai ap­mau­du tik dėl to, kad nuo­lat iš­girs­ta ap­kal­bų, ne­va vai­kus su­ti­ko glo­bo­ti dėl as­me­ni­nės nau­dos. Pri­sik­lau­sę, kad už glo­bo­ja­mus vai­kus ski­ria­ma po 500 li­tų per mė­ne­sį, žmo­nės pa­vy­du­liau­ja „ne­re­gė­tų pi­ni­gų“.

De­ja, to­kios iš­mo­kos ski­ria­mos tik už nuo­la­ti­nę glo­bą, kai vai­kai ne­ten­ka tė­vų ar pa­sta­rų­jų tei­sės į at­ža­las ap­ri­bo­ja­mos. O už ši­to­kią sa­va­no­riš­ką glo­bą nie­kas tiks­li­nių pa­šal­pų ne­mo­ka.

– Per pust­re­čio mė­ne­sio ga­vau apie 300 li­tų, tad ne­ma­nau, kad tai pi­ni­gai, ku­rių ver­ta pa­vy­dė­ti, – liūd­nai šyp­so­jo­si sve­ti­mus vai­kus į sa­vo na­mus priė­mu­si mo­te­ris.



Pa­dė­tų klau­sos apa­ra­tas

Ilo­na su vy­ru va­žia­vo lan­ky­ti Ing­ri­dos į li­go­ni­nę, ve­žė vai­kus pa­si­ma­ty­ti su ma­ma, bend­ra­vo su gy­dy­to­jais. Nors Ing­ri­dai dar rei­kė­tų ke­lių ope­ra­ci­jų, me­di­kai ne­si­ry­žo at­lik­ti vi­sų iš kar­to – mo­ters or­ga­niz­mui rei­kia ato­kvė­pio. Be to, kai ku­rios aug­lių ša­li­ni­mo ope­ra­ci­jos ga­li pa­lik­ti ne­grįž­ta­mų po­ky­čių mo­ters or­ga­niz­me.

Kai­my­nė ti­ki­si, kad Ing­ri­da vis dėl­to at­si­stos ant ko­jų ir ga­lės pa­ti rū­pin­tis sa­vo vai­kais. Dėl li­gos mo­te­ris pra­ra­do klau­są – su Ilo­na ji bend­rau­ja ra­šy­da­ma ži­nu­tes. Bet ma­žy­liams su ma­ma bend­rau­ti raš­tu bū­tų la­bai sun­ku. Pen­kia­me­tis sū­nus dar ne­mo­ka nei skai­ty­ti, nei ra­šy­ti, o ir ant­ro­kės se­sės, ku­rių vie­nai skir­tas spe­cia­lus kur­sas Ky­bar­tų „Ra­sos“ spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­lo­je, dar pra­stos „ra­šy­to­jos“. To­dėl Ilo­na rū­pi­na­si, kad kai­my­nei me­di­kai skir­tų klau­sos apa­ra­tą. Gal jis pa­dė­tų su­si­kal­bė­ti su ap­lin­ki­niais, ypač – su vai­kais.

Bart­nin­kų se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai taip pat vi­saip sten­gia­si pa­dė­ti sun­kiai ser­gan­čiai mo­te­riai ir jos šei­mai: sky­rė pa­šal­pų gy­dy­mui, ke­lio­nei į sa­na­to­ri­ją, šei­mą nuo­lat lan­ko so­cia­li­nė dar­buo­to­ja. Grį­žu­sios iš li­go­ni­nės Ing­ri­dos bė­do­je taip pat ne­pa­liks.

Svar­biau­sia, kad li­go­nė su­stip­rė­tų ir ga­lė­tų vėl gy­ven­ti su sa­vo vai­kais.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---