Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-08-05 16:42

---

Vienu sakiniu pasakyti sunku, ar „runkeliai“ – tik tie, kurie juos augina.

Manyčiau, toli gražu ne, nors šis palyginimas ir prigijo nuo cukrinių runkelių augintojų. Pirmieji „runkeliai“ prasikalė tuomet, kai aršiausi šios nepelnytai pelningos kultūros augintojai po kelių blokados Kazlų miškuose koptelėjo į valdžią.

Kai tokią pat akciją po poros metų runkelių augintojai norėjo pakartoti Kalvarijos muitinės prieigose, valdžia jiems pasiūlė kalėjimo. „Runkeliu“ lyg ir tapo kaimo ar miesto veikėjas, kuris, nežiūrėdamas tiesos ir doros, lipdamas per kitų pečius bei galvas, siekia sau patogumo, naudos, tuščios garbės ar kitokių neužsipelnytų vertybių.

Prieš mėnesį šventėme Lietuvos valstybės dieną. Valdžia pasistengė, kad miestas atrodytų gražiau, šventiškiau. Susirinkusiems į Valstybės dienos minėjimą J.Basanavičiaus aikštėje koncertavo rajono saviveiklininkai, jaunieji dainininkai. Palinksminti vilkaviškiečių atvažiavo ir estrados meistrai Irena Starošaitė, Žilvinas Žvagulis. Kad svečiai, vyresni, pagyvenę žmonės turėtų kur atsisėsti, prieš estradą šventės ruošėjai pastatė nemažai suolų. Kai į sceną išėjo I.Starošaitė ir Ž.Žvagulis, į aikštelę tarp estrados ir sėdinčių žmonių prisirinko stovinčio jaunimo. Tai kas, kad sėdintys matė tik besikraipančio jaunimėlio užpakalius, pusnuogius panelių pečius. Kam vyresniems žmonėms gadinti akis į estrados žvaigždes, tegul geriau pasižiūri į rajone pridygusius ir jau bręstančius „runkelaičius“. Čia – kaip toje žmonių išmintyje – ką pasėsi, tą ir pjausi.

Gal jau tik prie „Maximos“ išliko pažymėtos vietos neįgaliųjų automobiliams pastatyti. Taip dėmesingi prekybininkai norėtų padėti sunkiau vaikštančiam žmogui patekti į parduotuvę, arčiau atsinešti ar atsivežti nusipirktas prekes.

Tačiau dažnai neįgaliųjų automobiliams skirtas vietas užima stipriųjų transportas. Dažniausiai čia sustoja prabangūs „mersai“, „bemvai“, „audinės“. Sustoja prie parduotuvės durų jie ne todėl, kad būtų sunku kelis žingsnius toliau paėjėti, bet dėl to, kad į „Maximą“ ar iš jos išeinantys geriau pastebėtų jų „didybės“ ženklus. Ir kaip jie staiga sukrunta ir sprunka iš invalidams skirtos vietos, kai netoli stabteli policijos inspektoriai. Žino „runkelaičiai“ taisykles. O garbę ir padorumą?

„Runkelių“ ir „runkelaičių“ galima sutikti vos ne kiekvienoje įstaigoje, kiekviename kolektyve. Įsižiūrėkite į jų stotą, veidus – dažniausiai rausvučiai, apvalučiai, su saldžia šypsenėle. Jie patenkinti, džiaugiasi gyvenimu ir su gailesčiu stebisi – kodėl tu dar ne „runkelis“?

Už „runkelius“ gal blogiau tik avys.

Gal girdėjote, kas neseniai atsitiko Turkijoje su avių banda? Šimtai avių pasekė vedlio (pagrindinio avino) pavyzdžiu ir užsimušė, nušokusios į tarpeklį iš 15 metrų aukščio. Maždaug 1100 gyvulių pavyko išsigelbėti. Piemenys tragedijos metu pietavo. Taigi, kad ir mes su visais „runkeliais“ paskui savo vedlius nenugarmėtume į prarają. Tuo labiau, kad ir piemenys (čia geriau tiktų ganytojai) užsisėdėjo prie sotaus briuseliško stalo.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---