„Santaka“ / Atodangos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Vilkaviškyje remontuoja variklius, keičia dirželius, tikrina, šlifuoja variklių galvutes, atlieka lengvųjų automobilių kompiuterinę diagnostiką. Tel. 8 609 79 788.
Galioja iki: 2018-11-16 08:58:32

Parduoda traktoriaus MTZ priekinį varantyjį tiltą (naujai perrinktas), kombainą NIVA, traktorių MTZ-82 (geros būklės), keltuvą prie tratoriaus galo. Tel. 8 682 77 847.
Galioja iki: 2018-11-17 09:05:27

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-16 06:57

Dalinkitės:  


Atodangos

Kodėl skursta Seimo nariai?



Ketvirtadienį Seime kai kurių parlamentarų veidai veik švytėte švytėjo iš interneto platybių pasklidus informacijai apie tai, kad Lietuvos seimūnų algos bene mažiausios Europoje. Populiarios interneto svetainės „YouTube“ TV laidoje žurnalistams palyginus ES šalių parlamento narių algas, lietuviai atsidūrė išrinktųjų politikų luomo dugne. Gaudami vidutinį 3139 eurus atitinkantį atlygį per mėnesį (beveik 11 tūkst. Lt) Lietuvos Seimo nariai tėra vargšai, lyginant jų pajamas su britų (20 760 EUR) arba italų (20 600 EUR) kolegų.

Taigi tie triumfuojantys seimūnų veidai, ko gero, turėjo liudyti tai, kad šitokia palyginamoji statistika yra svarbiausias argumentas visiškai atmesti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės iniciatyvą trečdaliu apsikarpyti parlamentinio darbo išlaidas, dvigubai – išmokas reprezentacijai bei atsisakyti vieno iš trijų kiekvienam Seimo nariui leidžiamų samdyti padėjėjų. I. Degutienės siūlymai Seime sukėlė tikrą erzelynę, kurios skirtingus motyvus parlamentarai taip noriai dėsto žiniasklaidoje visiškai nesuprasdami, jog prie politinio populizmo jų pačių prijaukintam liumpenui tai tėra raudona marška, neapykantos krauju užliejanti akis.

Kita vertus, visuomenė įdėmiai seka tokią diskusiją visai ne iš neaprėpiamos meilės Seimo pirmininkei. Manyčiau, jog pagrindinė žmonių susidomėjimo priežastis yra ta, jog Lietuvos Seimo narių darbo užmokestis jau daug metų yra neskaidrus. Ir visos Seime ar už jo ribų atsirandančios iniciatyvos bei pastangos parlamentarų darbo užmokesčio klausimą ištraukti iš šešėlio galų gale baigiasi ten pat, kur prasidėjusios. Nepaisant aritmetinės, buhalterinės ir kitokios ekvilibristikos.

Galima ilgai ir nuobodžiai ginčytis, kokiu – visuomeniniu ar tarnybiniu – transportu parlamento nariai turi vykti pas savo rinkėjus. Ko gero, dalis žmonių sakytų, kad traukinyje ar maršrutiniame autobuse pabendrauti su piliečiais bendrakeleiviais gali būti net prasmingiau ir tikriau, nei nuo scenos rajono centro „kultūrnamyje“. Tačiau surengę sociologinę apklausą bet kurioje šalies vietovėje gautume neabejotiną atsakymą, jog naudoti sau pasiskirtus mokesčių mokėtojų pinigus asmeninio automobilio išperkamajai nuomai (net jeigu tai iš pirmo žvilgsnio ekonomiškai racionalesnis sprendimas) yra nepriimtina finansinė schema, kurios būnant valstybės tarnyboje ar juolab politikoje derėtų vengti.

Bet koks neskaidrumas skatina korupciją. Žiniasklaidą perdėtu dėmesiu savo algoms kaltinantiems seimūnams būtų visai neprošal prisiminti vasarą kilusį skandalą dėl iš Seimo kasos dingusių 400 tūkst. Lt. Viena veik bebaigianti iš viešosios atminties išsitrinti šalutinė tos istorijos detalė: Seimo finansų skyriaus darbuotojai pripažino „kartais paskolinantys pinigų jų pritrūkusiems parlamentarams“. Kalbėta ne apie algas ar avansus, o labiau apie neprocentinius kreditus primenančias sumas. Tačiau šia tema – jokios laikinosios parlamentinės komisijos, jokios iniciatyvos iš pareigų pašalinti bent jau Seimo finansų skyriaus vadovą.

Dar vieną neviešą priežastį, dėl kurios kilo parlamentarų nepasitenkinimas po gana radikalių I. Degutienės siūlymų, liudija prokuratūros atliekamas tyrimas dėl Seimo narės Astos Baukutės padėjėjų liudijimų, esą jie buvę įdarbinti fiktyviai, o vieno jų užmokestį parlamentarė pasisavindavo. Retkarčiais paklaidžiojant Seimo koridoriais galima įsitikinti, jog netyčia į politiką patekusi komikė kai kuriuos neoficialiai parlamente galiojančius principus, savo nelaimei, suprato tiesmukai ir paraidžiui. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad A. Baukutės atvejis išimtinai išskirtinis. Absoliuti Seimo narių dauguma įvairiomis formomis moka nustatytą dalį gaunamų pajamų į savo partijos iždą. Dalį padėjėjų etatų skiria ne parlamentinei veiklai, o dažnai išlaiko tų pačių partijų aparate dirbančius žmones, žiniasklaidos atstovus, nekalbant apie giminaičius, pažįstamus ir šiaip reikalingus žmones. Tai politinio pasitikėjimo pareigūnai – formaliai iš jokios pusės neprikibsi. Išdalijus į kairę ir į dešinę, toji raudona marška tapusi seimūno alga iš tikrųjų gerokai priartėja prie žmoniškos algos. Tačiau ar tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai iš savo kišenės turi užtikrinti ir šią partinės politikos gerovės pusę?



Rytas STASELIS

Politikos apžvalgininkas






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje kursis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovybė
* Trumpoje gatvėje – ilga nesutarimų gija
* Vis daugiau vilkaviškiečių atranda kalanetikos naudą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Ar taisyklinga „priimti dėmesin (domėn)“?
Ne, nes tai yra nevartotinas vertinys. Ne priimti dėmesin (domėn), o atsižvelgti, turėti galvoje, omenyje.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas