|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2009-10-16 06:57
|
|
|
Kodėl skursta Seimo nariai?
Ketvirtadienį Seime kai kurių parlamentarų veidai veik švytėte švytėjo iš interneto platybių pasklidus informacijai apie tai, kad Lietuvos seimūnų algos bene mažiausios Europoje. Populiarios interneto svetainės „YouTube“ TV laidoje žurnalistams palyginus ES šalių parlamento narių algas, lietuviai atsidūrė išrinktųjų politikų luomo dugne. Gaudami vidutinį 3139 eurus atitinkantį atlygį per mėnesį (beveik 11 tūkst. Lt) Lietuvos Seimo nariai tėra vargšai, lyginant jų pajamas su britų (20 760 EUR) arba italų (20 600 EUR) kolegų.
Taigi tie triumfuojantys seimūnų veidai, ko gero, turėjo liudyti tai, kad šitokia palyginamoji statistika yra svarbiausias argumentas visiškai atmesti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės iniciatyvą trečdaliu apsikarpyti parlamentinio darbo išlaidas, dvigubai – išmokas reprezentacijai bei atsisakyti vieno iš trijų kiekvienam Seimo nariui leidžiamų samdyti padėjėjų. I. Degutienės siūlymai Seime sukėlė tikrą erzelynę, kurios skirtingus motyvus parlamentarai taip noriai dėsto žiniasklaidoje visiškai nesuprasdami, jog prie politinio populizmo jų pačių prijaukintam liumpenui tai tėra raudona marška, neapykantos krauju užliejanti akis.
Kita vertus, visuomenė įdėmiai seka tokią diskusiją visai ne iš neaprėpiamos meilės Seimo pirmininkei. Manyčiau, jog pagrindinė žmonių susidomėjimo priežastis yra ta, jog Lietuvos Seimo narių darbo užmokestis jau daug metų yra neskaidrus. Ir visos Seime ar už jo ribų atsirandančios iniciatyvos bei pastangos parlamentarų darbo užmokesčio klausimą ištraukti iš šešėlio galų gale baigiasi ten pat, kur prasidėjusios. Nepaisant aritmetinės, buhalterinės ir kitokios ekvilibristikos.
Galima ilgai ir nuobodžiai ginčytis, kokiu – visuomeniniu ar tarnybiniu – transportu parlamento nariai turi vykti pas savo rinkėjus. Ko gero, dalis žmonių sakytų, kad traukinyje ar maršrutiniame autobuse pabendrauti su piliečiais bendrakeleiviais gali būti net prasmingiau ir tikriau, nei nuo scenos rajono centro „kultūrnamyje“. Tačiau surengę sociologinę apklausą bet kurioje šalies vietovėje gautume neabejotiną atsakymą, jog naudoti sau pasiskirtus mokesčių mokėtojų pinigus asmeninio automobilio išperkamajai nuomai (net jeigu tai iš pirmo žvilgsnio ekonomiškai racionalesnis sprendimas) yra nepriimtina finansinė schema, kurios būnant valstybės tarnyboje ar juolab politikoje derėtų vengti.
Bet koks neskaidrumas skatina korupciją. Žiniasklaidą perdėtu dėmesiu savo algoms kaltinantiems seimūnams būtų visai neprošal prisiminti vasarą kilusį skandalą dėl iš Seimo kasos dingusių 400 tūkst. Lt. Viena veik bebaigianti iš viešosios atminties išsitrinti šalutinė tos istorijos detalė: Seimo finansų skyriaus darbuotojai pripažino „kartais paskolinantys pinigų jų pritrūkusiems parlamentarams“. Kalbėta ne apie algas ar avansus, o labiau apie neprocentinius kreditus primenančias sumas. Tačiau šia tema – jokios laikinosios parlamentinės komisijos, jokios iniciatyvos iš pareigų pašalinti bent jau Seimo finansų skyriaus vadovą.
Dar vieną neviešą priežastį, dėl kurios kilo parlamentarų nepasitenkinimas po gana radikalių I. Degutienės siūlymų, liudija prokuratūros atliekamas tyrimas dėl Seimo narės Astos Baukutės padėjėjų liudijimų, esą jie buvę įdarbinti fiktyviai, o vieno jų užmokestį parlamentarė pasisavindavo. Retkarčiais paklaidžiojant Seimo koridoriais galima įsitikinti, jog netyčia į politiką patekusi komikė kai kuriuos neoficialiai parlamente galiojančius principus, savo nelaimei, suprato tiesmukai ir paraidžiui. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad A. Baukutės atvejis išimtinai išskirtinis. Absoliuti Seimo narių dauguma įvairiomis formomis moka nustatytą dalį gaunamų pajamų į savo partijos iždą. Dalį padėjėjų etatų skiria ne parlamentinei veiklai, o dažnai išlaiko tų pačių partijų aparate dirbančius žmones, žiniasklaidos atstovus, nekalbant apie giminaičius, pažįstamus ir šiaip reikalingus žmones. Tai politinio pasitikėjimo pareigūnai – formaliai iš jokios pusės neprikibsi. Išdalijus į kairę ir į dešinę, toji raudona marška tapusi seimūno alga iš tikrųjų gerokai priartėja prie žmoniškos algos. Tačiau ar tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai iš savo kišenės turi užtikrinti ir šią partinės politikos gerovės pusę?
Rytas STASELIS
Politikos apžvalgininkas
Ketvirtadienį Seime kai kurių parlamentarų veidai veik švytėte švytėjo iš interneto platybių pasklidus informacijai apie tai, kad Lietuvos seimūnų algos bene mažiausios Europoje. Populiarios interneto svetainės „YouTube“ TV laidoje žurnalistams palyginus ES šalių parlamento narių algas, lietuviai atsidūrė išrinktųjų politikų luomo dugne. Gaudami vidutinį 3139 eurus atitinkantį atlygį per mėnesį (beveik 11 tūkst. Lt) Lietuvos Seimo nariai tėra vargšai, lyginant jų pajamas su britų (20 760 EUR) arba italų (20 600 EUR) kolegų.
Taigi tie triumfuojantys seimūnų veidai, ko gero, turėjo liudyti tai, kad šitokia palyginamoji statistika yra svarbiausias argumentas visiškai atmesti Seimo pirmininkės Irenos Degutienės iniciatyvą trečdaliu apsikarpyti parlamentinio darbo išlaidas, dvigubai – išmokas reprezentacijai bei atsisakyti vieno iš trijų kiekvienam Seimo nariui leidžiamų samdyti padėjėjų. I. Degutienės siūlymai Seime sukėlė tikrą erzelynę, kurios skirtingus motyvus parlamentarai taip noriai dėsto žiniasklaidoje visiškai nesuprasdami, jog prie politinio populizmo jų pačių prijaukintam liumpenui tai tėra raudona marška, neapykantos krauju užliejanti akis.
Kita vertus, visuomenė įdėmiai seka tokią diskusiją visai ne iš neaprėpiamos meilės Seimo pirmininkei. Manyčiau, jog pagrindinė žmonių susidomėjimo priežastis yra ta, jog Lietuvos Seimo narių darbo užmokestis jau daug metų yra neskaidrus. Ir visos Seime ar už jo ribų atsirandančios iniciatyvos bei pastangos parlamentarų darbo užmokesčio klausimą ištraukti iš šešėlio galų gale baigiasi ten pat, kur prasidėjusios. Nepaisant aritmetinės, buhalterinės ir kitokios ekvilibristikos.
Galima ilgai ir nuobodžiai ginčytis, kokiu – visuomeniniu ar tarnybiniu – transportu parlamento nariai turi vykti pas savo rinkėjus. Ko gero, dalis žmonių sakytų, kad traukinyje ar maršrutiniame autobuse pabendrauti su piliečiais bendrakeleiviais gali būti net prasmingiau ir tikriau, nei nuo scenos rajono centro „kultūrnamyje“. Tačiau surengę sociologinę apklausą bet kurioje šalies vietovėje gautume neabejotiną atsakymą, jog naudoti sau pasiskirtus mokesčių mokėtojų pinigus asmeninio automobilio išperkamajai nuomai (net jeigu tai iš pirmo žvilgsnio ekonomiškai racionalesnis sprendimas) yra nepriimtina finansinė schema, kurios būnant valstybės tarnyboje ar juolab politikoje derėtų vengti.
Bet koks neskaidrumas skatina korupciją. Žiniasklaidą perdėtu dėmesiu savo algoms kaltinantiems seimūnams būtų visai neprošal prisiminti vasarą kilusį skandalą dėl iš Seimo kasos dingusių 400 tūkst. Lt. Viena veik bebaigianti iš viešosios atminties išsitrinti šalutinė tos istorijos detalė: Seimo finansų skyriaus darbuotojai pripažino „kartais paskolinantys pinigų jų pritrūkusiems parlamentarams“. Kalbėta ne apie algas ar avansus, o labiau apie neprocentinius kreditus primenančias sumas. Tačiau šia tema – jokios laikinosios parlamentinės komisijos, jokios iniciatyvos iš pareigų pašalinti bent jau Seimo finansų skyriaus vadovą.
Dar vieną neviešą priežastį, dėl kurios kilo parlamentarų nepasitenkinimas po gana radikalių I. Degutienės siūlymų, liudija prokuratūros atliekamas tyrimas dėl Seimo narės Astos Baukutės padėjėjų liudijimų, esą jie buvę įdarbinti fiktyviai, o vieno jų užmokestį parlamentarė pasisavindavo. Retkarčiais paklaidžiojant Seimo koridoriais galima įsitikinti, jog netyčia į politiką patekusi komikė kai kuriuos neoficialiai parlamente galiojančius principus, savo nelaimei, suprato tiesmukai ir paraidžiui. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad A. Baukutės atvejis išimtinai išskirtinis. Absoliuti Seimo narių dauguma įvairiomis formomis moka nustatytą dalį gaunamų pajamų į savo partijos iždą. Dalį padėjėjų etatų skiria ne parlamentinei veiklai, o dažnai išlaiko tų pačių partijų aparate dirbančius žmones, žiniasklaidos atstovus, nekalbant apie giminaičius, pažįstamus ir šiaip reikalingus žmones. Tai politinio pasitikėjimo pareigūnai – formaliai iš jokios pusės neprikibsi. Išdalijus į kairę ir į dešinę, toji raudona marška tapusi seimūno alga iš tikrųjų gerokai priartėja prie žmoniškos algos. Tačiau ar tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai iš savo kišenės turi užtikrinti ir šią partinės politikos gerovės pusę?
Rytas STASELIS
Politikos apžvalgininkas
Publikuota: 2009-10-16 06:57:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|