„Santaka“ / Karaliaučius buvo lietuvybės lopšys

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda garažą Vilkaviškyje, prie ligoninės (geras privažiavimas, yra elektra, ištinkuotas), 250 m² komercinės paskirties patalpas Giedriuose (už geležinkelio pervažos, yra aikštelė automobiliams, geras privažiavimas, vandens baseinas). Tel. 8 687 87 459.
Galioja iki: 2018-11-19 14:00:39



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-30 10:48

Dalinkitės:  



Karaliaučius buvo lietuvybės lopšys

Karaliaučius (Kaliningradas) neseniai šventė 750 metų jubiliejų.

Pasak metraštininko Petro Dusburgiečio, prūsai Karaliaučių vadino Tvangste. To paties pavadinimo pilis stovėjo dešiniajame Priegliaus upės krante. Kryžiuočiai pilį sudegino ir 1255 m. ten pastatė savo pilį Čekijos karaliaus, talkinusio kryžiuočiams, Otakaro II garbei. Pilis pavadinta Karaliaus Kalnu. Jos įkūrimo data ir laikomi miesto įkūrimo metais. Vokiečiai miestą vadina Kionigsbergu, lietuviai Karaliaučiumi, lenkai – Królewiec.

Pilies bažnyčioje buvo karūnuojami Prūsijos karaliai. Vėliau joje įšventindavo evangelikų kunigus. 1675 m. čia buvo įšventintas Pilypas Ruigys, 1743 m. – Kristijonas Donelaitis. Po Antrojo pasaulinio karo iš pilies liko tik plikos sienos, kurios 1967 m. buvo susprogdintos, o XVII a. miestą apjuosė gynybinis pylimas, žinomas Lietuvių pylimo vardu. Pylimo statybai vadovavo Prūsijos valdovo patarėjas ir Prūsijos generalgubernatorius Biržų Radvilų giminės atstovas Boguslavas Radvila.

XVI a. Karaliaučiuje gyveno daug lietuvių, kurie sudarė apie 20 proc. visų gyventojų. Karaliaučiaus Katedroje palaidotas S.Rapolionis, B.Radvila. Prie šiaurinės sienos yra I.Kanto mauzoliejus.

Šteindamo bažnyčioje nuo 1523 m. laikomos lietuviškos pamaldos. Čia klebonu buvo M.Mažvydo pusbrolis B.Vilentas, vėliau – J.Bretkūnas.

1612 m. lietuvių parapijos pastoriumi tapo Jonas Rėza, žymus lietuvių raštijos puoselėtojas. Čia pamaldas laikė F.Kuršaitis, L.Rėza. Įsigaliojus protestantizmui Karaliaučius tampa lituanistikos centru.

1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters sūnus) įkūrė aukštesniąją mokyklą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo Abraomas Kulvietis.

Karaliaučiaus universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. Teologijos katedrai vadovavo prof. S.Rapolionis. 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu iš Vilniaus į Karaliaučių atvyko Martynas Mažvydas. Čia jis parengė pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmusa prasti žodei“. 1718 m. įsteigtas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. 1722–1746 m. Karaliaučiuje gyveno Kristijonas Donelaitis.

1768 – 1788 m. Karaliaučiaus universiteto rektoriaus pareigas ėjo žymus lietuvių kilmės filosofas Imanuelis Kantas. 1818 m. Liudvikas Rėza išleido K.Donelaičio metus (A.Hartungo spaustuvėje). Neišliko L.Rėzos kapas. Paskutinę L.Rėzos kapo nuotrauką prieš karą padarė Kauno universiteto prof. J.Eretas.

Lietuvių raštijai daug nusipelnė Karaliaučiaus universiteto profesoriai G.Neselmanas (pirmasis pavartojo terminą baltai), A.Becenbergeris, J.Gerulis.

Karaliaučius garsėjo ir kaip lietuviškas spaudos židinys. Dabar Kaliningrade gyvena apie 3 tūkst. lietuvių.



Antanas ŽILINSKAS

Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius




Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų „vaiduokliui“ Savivaldybė nutarė skirti administratorių
* Ispaniją palikusi siuvėja pamažu savo vietą atranda Vilkaviškyje
* Lopai ant lopų – ir tie patys banguoti
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar vartojate alkoholį prie savo nepilnamečių vaikų?
To niekada nedarau.
Išgeriu tiek, kad neapsvaigčiau.
Savęs neriboju.
Mano vaikai jau pilnamečiai.
Vaikų neturiu.



Kalbos patarimai

Apkrikštyti ar pakrikštyti?
Bendrinėje kalboje teiktinesnis veiksmažodis pakrikštyti. Jis vartojamas ir Šventojo Rašto vertimuose į lietuvių kalbą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas