|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2005-07-30 10:48
|
|
|
Karaliaučius (Kaliningradas) neseniai šventė 750 metų jubiliejų.
Pasak metraštininko Petro Dusburgiečio, prūsai Karaliaučių vadino Tvangste.
To paties pavadinimo pilis stovėjo dešiniajame Priegliaus upės krante. Kryžiuočiai pilį
sudegino ir 1255 m. ten pastatė savo pilį Čekijos karaliaus, talkinusio kryžiuočiams,
Otakaro II garbei. Pilis pavadinta Karaliaus Kalnu. Jos įkūrimo data ir laikomi miesto
įkūrimo metais. Vokiečiai miestą vadina Kionigsbergu, lietuviai Karaliaučiumi, lenkai –
Królewiec.
Pilies bažnyčioje buvo karūnuojami Prūsijos karaliai. Vėliau joje įšventindavo evangelikų kunigus. 1675 m. čia buvo įšventintas Pilypas Ruigys, 1743 m. – Kristijonas Donelaitis.
Po Antrojo pasaulinio karo iš pilies liko tik plikos sienos, kurios 1967 m. buvo susprogdintos, o XVII a. miestą apjuosė gynybinis pylimas, žinomas Lietuvių pylimo vardu.
Pylimo statybai vadovavo Prūsijos valdovo patarėjas ir Prūsijos generalgubernatorius
Biržų Radvilų giminės atstovas Boguslavas Radvila.
XVI a. Karaliaučiuje gyveno daug lietuvių, kurie sudarė apie 20 proc. visų gyventojų.
Karaliaučiaus Katedroje palaidotas S.Rapolionis, B.Radvila. Prie šiaurinės sienos yra
I.Kanto mauzoliejus.
Šteindamo bažnyčioje nuo 1523 m. laikomos lietuviškos pamaldos. Čia klebonu buvo
M.Mažvydo pusbrolis B.Vilentas, vėliau – J.Bretkūnas.
1612 m. lietuvių parapijos pastoriumi tapo Jonas Rėza, žymus lietuvių raštijos puoselėtojas. Čia pamaldas laikė F.Kuršaitis, L.Rėza. Įsigaliojus protestantizmui Karaliaučius
tampa lituanistikos centru.
1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero
dukters sūnus) įkūrė aukštesniąją mokyklą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo Abraomas Kulvietis.
Karaliaučiaus universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. Teologijos katedrai vadovavo prof. S.Rapolionis. 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu iš Vilniaus į Karaliaučių
atvyko Martynas Mažvydas. Čia jis parengė pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmusa
prasti žodei“. 1718 m. įsteigtas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras.
1722–1746 m. Karaliaučiuje gyveno Kristijonas Donelaitis.
1768 – 1788 m. Karaliaučiaus universiteto rektoriaus pareigas ėjo žymus lietuvių kilmės
filosofas Imanuelis Kantas. 1818 m. Liudvikas Rėza išleido K.Donelaičio metus (A.Hartungo spaustuvėje). Neišliko L.Rėzos kapas. Paskutinę L.Rėzos kapo nuotrauką prieš karą
padarė Kauno universiteto prof. J.Eretas.
Lietuvių raštijai daug nusipelnė Karaliaučiaus universiteto profesoriai G.Neselmanas
(pirmasis pavartojo terminą baltai), A.Becenbergeris, J.Gerulis.
Karaliaučius garsėjo ir kaip lietuviškas spaudos židinys. Dabar Kaliningrade gyvena
apie 3 tūkst. lietuvių.
Antanas ŽILINSKAS
Vilkaviškio krašto
muziejaus direktorius
Karaliaučius (Kaliningradas) neseniai šventė 750 metų jubiliejų. |
Pasak metraštininko Petro Dusburgiečio, prūsai Karaliaučių vadino Tvangste. To paties pavadinimo pilis stovėjo dešiniajame Priegliaus upės krante. Kryžiuočiai pilį sudegino ir 1255 m. ten pastatė savo pilį Čekijos karaliaus, talkinusio kryžiuočiams, Otakaro II garbei. Pilis pavadinta Karaliaus Kalnu. Jos įkūrimo data ir laikomi miesto įkūrimo metais. Vokiečiai miestą vadina Kionigsbergu, lietuviai Karaliaučiumi, lenkai – Królewiec.
Pilies bažnyčioje buvo karūnuojami Prūsijos karaliai. Vėliau joje įšventindavo evangelikų kunigus. 1675 m. čia buvo įšventintas Pilypas Ruigys, 1743 m. – Kristijonas Donelaitis. Po Antrojo pasaulinio karo iš pilies liko tik plikos sienos, kurios 1967 m. buvo susprogdintos, o XVII a. miestą apjuosė gynybinis pylimas, žinomas Lietuvių pylimo vardu. Pylimo statybai vadovavo Prūsijos valdovo patarėjas ir Prūsijos generalgubernatorius Biržų Radvilų giminės atstovas Boguslavas Radvila.
XVI a. Karaliaučiuje gyveno daug lietuvių, kurie sudarė apie 20 proc. visų gyventojų. Karaliaučiaus Katedroje palaidotas S.Rapolionis, B.Radvila. Prie šiaurinės sienos yra I.Kanto mauzoliejus.
Šteindamo bažnyčioje nuo 1523 m. laikomos lietuviškos pamaldos. Čia klebonu buvo M.Mažvydo pusbrolis B.Vilentas, vėliau – J.Bretkūnas.
1612 m. lietuvių parapijos pastoriumi tapo Jonas Rėza, žymus lietuvių raštijos puoselėtojas. Čia pamaldas laikė F.Kuršaitis, L.Rėza. Įsigaliojus protestantizmui Karaliaučius tampa lituanistikos centru.
1542 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero dukters sūnus) įkūrė aukštesniąją mokyklą dvasininkams rengti. Jos vedėju tapo Abraomas Kulvietis.
Karaliaučiaus universitetas iškilmingai atidarytas 1544 m. Teologijos katedrai vadovavo prof. S.Rapolionis. 1546 m. kunigaikščio Albrechto kvietimu iš Vilniaus į Karaliaučių atvyko Martynas Mažvydas. Čia jis parengė pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmusa prasti žodei“. 1718 m. įsteigtas Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras. 1722–1746 m. Karaliaučiuje gyveno Kristijonas Donelaitis.
1768 – 1788 m. Karaliaučiaus universiteto rektoriaus pareigas ėjo žymus lietuvių kilmės filosofas Imanuelis Kantas. 1818 m. Liudvikas Rėza išleido K.Donelaičio metus (A.Hartungo spaustuvėje). Neišliko L.Rėzos kapas. Paskutinę L.Rėzos kapo nuotrauką prieš karą padarė Kauno universiteto prof. J.Eretas.
Lietuvių raštijai daug nusipelnė Karaliaučiaus universiteto profesoriai G.Neselmanas (pirmasis pavartojo terminą baltai), A.Becenbergeris, J.Gerulis.
Karaliaučius garsėjo ir kaip lietuviškas spaudos židinys. Dabar Kaliningrade gyvena apie 3 tūkst. lietuvių.
Antanas ŽILINSKAS
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius
Publikuota: 2005-07-30 10:48:17
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|