Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-10-07 23:25

---

Agnė MILIAUSKAITĖ



Iš pradžių buvo žemė,

Buvo vandenys, oras.

Kvėpavimas menamas to,

Kuris dar tik gimti kvėpuoti turėjo.

Aš bridau per tuos vandenis, neliestus vėjo,

Ramybės įsčiuos sūpuotus.

Bridau spausdama savo saujoj skaidrią vienatvę.

Ir verkiau, nes kojos nešlapo, vanduo neteškėjo,

Nes pirštai į molį neklimpo, nedažė delnų raudonai jis,

Kai klupau už grumsto užkliuvus,

Kai apsėmė vanduo lig juosmens...

Verkiau dar tada nežinodama,

Kad taip savo žemei aižėtai

Pagimdysiu pirmąjį lietų.

...................................................

Ir dabar dar matau, kaip kartais lyja...

Bet lietus tas ne mano jau.

Mano liko tik žemė...





Ugnė LENGVINAITĖ- ŽEMAITIENĖ



***

Aš juodą medį auginu

Liesom šakom

Siauru kamienu

Aš juodą medį auginu

Prabėga lietūs jo juodom šakom

Lašai išsirikiuoja juodume po vieną

Aš juodą medį auginu

Be paukščių, lapų

Su siauru kamienu

Aš juodą medį auginu





Sidona ČERNAUSKIENĖ



Į save...



Ir tie žodžiai

piktai pasakyti,

ir tie žingsniai

nutolę taip greit,

ir tas balsas,

taip šaižiai skambantis

jau manęs

neskaudina,

nežeidžia,

nemenkina,

neteršia,

nes aš išmokau

nesiklausyti,

nepravirkti,

nematyti,

iškęsti,

atleisti,

nusisukti,

nebausti...

Nes aš išmokau

šypsotis saulei

ir gėlėms,

pagauti vėją ir

su juo nulėkt

į tolumą,

į begalybę,

į save...





Romualdas IVANAUSKAS



Žiburėlio širdy neužpūsk

Jau saulelė per pievas basa

Nuskubėjo migdyt spindulių,

Ten, kur krinta sidabro rasa,

Aš lakštingalas klony girdžiu.



Kyla rūkas lyg marška balta,

Išdžiovinta dienos kaitroje,

Su paukštelio jausminga nata

Plaukia, supa ir vysto mane.



Širdyje taip ramu ir šviesu –

Lyg žvaigždelė nukrito į ją...

Nedažnai aš į čia sugrįžtu

Ir kalbu su tavim naktyje.



Žiburėlio širdy neužpūsk,

Nepranyki dienos spinduly...

Jei gali, su manim dar pabūk –

Patylėk su manim, jei gali...





Onutė JASAITIENĖ



xxx

Jei pašauktum,

aš galbūt ateičiau

paklajoti pamiške rasota,

gal dar laukia pasaka vaikystės

pasislėpus po pušim sakuota.



Gal ateičiau,

jei pašauktum tyliai

kaip kadaise vėl mane vardu,

gal išgirstume mes savo juoką

vis dar aidintį lauke rugių.



Jei tikėtum,

gal ir pasakyčiau,

kad ilgiuos tų tolimų dienų,

bet tavęs aš niekad neišgirsiu,

nes žinau, manęs nešauksi tu...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---