|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2009-10-02 23:32
|
|
|
Tik pagal išdalytas schemas šioje plenarinių posėdžių salėje buvo galima surasti vietas, kuriose sėdi Lietuvos atstovai.
Autorės nuotr.
Dangyra APANAVIČIENĖ
Grupė vilkaviškiečių buvo išvykusi į Europos Parlamentą Strasbūre, kur turėjo galimybę susipažinti su Europos Sąjungos struktūrų darbu, dalyvauti viename iš plenarinių posėdžių ir stebėti, kaip buvo balsuojama dėl naujojo Europos Komisijos prezidento J. M. Barroso paskyrimo vadovauti šiai institucijai.
Brangus kiekvienas lietuvis
Į Prancūziją kartu su kitais Lietuvos delegacijos nariais vilkaviškiečiai vyko Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės kvietimu. Tai ne pirma kelionė, kurią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariams, savo rinkėjams ir pagalbininkams organizavo europarlamentarė. Kiekvienąkart politikė stengiasi pakviesti žmones iš skirtingų šalies vietovių, kad kuo daugiau jų pasisvečiuotų Europarlamente ir susipažintų su svarbiausių Europos Sąjungos institucijų darbu.
Itin maloniai svečius iš gimtinės sutikusi europarlamentarė L. Andrikienė pirmiausia visus pavaišino kava ir pakvietė pasikalbėti apie Europos Sąjungos aktualijas bei savo veiklą.
– Patikėkite, aš jūsų labai labai laukiau. Ir visada nuoširdžiai laukiu lietuvių, – pradėdama pokalbį prisipažino Laima Andrikienė, o nusijuokusi pridūrė, kad net V. Uspaskichas esant čia, toli nuo namų, atrodo savas, nes jis iš Lietuvos.
Nutilus salės juokui europarlamentarė patikino, kad tik „čia ir gali suprasti, koks svarbus yra kiekvienas lietuvis ir kokioms beprasmėms kalboms kartais Lietuvoje leidžiame laiką užuot susitelkę rimtiems tikslams ir darbams“. Būtent sutelkto lietuvių veikimo politikė sakė pasigendanti ir Europos Parlamente.
– Dvylika mūsų čia atstovaujame Lietuvai, tačiau trys iš jų tvarko asmeninius reikalus, – kalbėjo L. Andrikienė.
Pasak jos, V. Tomaševskis visų mūsų gėdai skundžia Lietuvą dėl neva diskriminuojamų lenkų, V. Uspaskichas rūpinasi savo teismų problemomis, taip pat savų interesų Europarlamente turi ir R. Paksas.
– O juk ne savo valia čia visi atvažiavome, mus išrinko Lietuvos žmonės, todėl turėtume atstovauti tik jų interesams, – sakė politikė ir pateikė lenkų pavyzdį. – Lenkai be galo susitelkę ir vieningi. Nors ir skirtingais žodžiais, bet ir iš dešinės, ir iš kairės jų pusės sklinda tas pats vieningas reikalavimas, nes to reikia Lenkijai.
Europarlamente – aukšta
politinė kultūra
Pasakodama apie savo veiklą Europos Parlamente L. Andrikienė pažymėjo, kad ji priklauso pačiai didžiausiai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, kurioje yra 265 įvairių šalių atstovai.
Absoliučios daugumos Europarlamente nėra, taip pat nėra ir jokių koalicinių sutarčių, tiesiog visi derasi dėl kiekvieno sprendimo.
L. Andrikienė Europarlamente senbuvė – čia ji darbuojasi jau antrą kadenciją, turi daug pažįstamų, pelniusi pasitikėjimą ir autoritetą tarp kolegų.
– Jeigu esi geras politikas, moki dirbti savo darbą ir tavimi pasitiki, gali gauti postą – visai nesvarbu, kad atstovauji mažai valstybei, – sakė europarlamentarė, dirbanti Užsienio reikalų komitete Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininke. Ji taip pat yra ir Tarptautinės prekybos komiteto narė.
L. Andrikienė teigė, jog politinė kultūra Europarlamente, skirtingai nei Lietuvos Seime, yra aukšta ir dirbti čia kur kas maloniau. Oponentai diskutuodami, suprantama, pasiginčija, tačiau argumentus parenka nors ir stiprius, bet neįžeidžiančius.
„Antklodę“ traukia į save
L. Andrikienė papasakojo, kaip sudaromas ir skirstomas Europos Sąjungos biudžetas, kurio dydis – 125 milijardai eurų. Kiekviena valstybė į jį įneša savo dalį – mažiau nei po 1 proc. savo šalies biudžeto. Tačiau dalijant bendrus pinigus (keliams tiesti, mokykloms ir ligoninėms renovuoti, elektros tinklams plėsti, ūkininkams paremti ir pan.), ir čia suveikia senas visiems gerai žinomas principas: kiekvienas nori į bendrą katilą įdėti kuo mažiau, o gauti kuo daugiau. Taigi kiekviena valstybė, pasak L. Andrikienės, traukia „antklodę“ į savo pusę.
Lietuva kol kas yra tarp tų šalių, kurios įdeda mažiau, o gauna daugiau: už 1 litą, sumokėtą į ES biudžetą, mūsų valstybė gauna 4 litus. Senosios ES šalys, kurios yra turtingos ir labiau pažengusios, į bendrą katilą įdeda daugiau, bet gauna mažiau. Tuo jos, suprantama, nėra patenkintos.
Stebėjo balsavimą
Po susitikimo su L. Andrikiene jos svečiams buvo suteikta galimybė stebėti plenarinį posėdį, kurio metu buvo balsuojama dėl naujojo Europos Komisijos prezidento J. M. Barroso paskyrimo vadovauti šiai Komisijai. Nors ir iš toli, pagal pateiktą salės planą buvo galima surasti vietas, kuriose sėdėjo Lietuvos atstovai, ir matyti, kaip jie balsavo.
Pavaikščioję po Parlamento rūmus, pavaišinti pietumis, politikės svečiai išvyko apžiūrėti Strasbūro – vieno iš svarbiausių Europos Sąjungos miestų.
Šiame rytų Prancūzijos mieste pastatyti Europos Parlamento rūmai panašūs į esančius Briuselyje. Strasbūre europarlamentarai su savo aptarnaujančiu personalu susirenka kartą per mėnesį (iš viso dvylika kartų per metus) ir dirba savaitę. Likusiu laikotarpiu šie didžiuliai moderniai įrengti pastatai stovi tušti.
Briuselyje vyksta komitetų posėdžiai, svarstomi klausimai, o į Strasbūrą – tarsi į politinę areną – europarlamentarai susirenka tik balsuoti dėl to, kas iš esmės jau būna nutarta Briuselyje.
Kodėl Strasbūre?
Daugeliui turbūt kyla klausimas: kodėl švaistomos didžiulės lėšos tokiems, atrodytų, beprasmiams reikalams? Juk europarlamentarai sėkmingai galėtų dirbti vienoje vietoje – Briuselyje.
Tame slypi dvi priežastys – idėjinė ir ekonominė.
Kaip rodo istorija, ilgą laiką kariaujant Prancūzijai ir Vokietijai, Strasbūras ėjo iš rankų į rankas. Taigi vienu svarbiausių ES miestų Strasbūras paliktas kaip tų šalių susitaikymo simbolis.
Tačiau ne mažiau svarbus ir ekonominis momentas. Į šį miestą kartą per mėnesį iš Briuselio atvyksta apie 10 tūkst. žmonių ir čia visą savaitę gyvena: nuomojasi viešbučius, maitinasi, perka įvairias prekes, naudojasi paslaugomis ir taip atneša valstybei didelį pelną. Prancūzija jokiu būdu nenori prarasti tos naudos, kurią gauna šalies ekonomika.
Padovanojo žynio
skulptūrą
Viešnagės Strasbūre vakarą europarlamentarė L. Andrikienė delegacijos iš Lietuvos dalyvius pakvietė vakarienės restorane, esančiame pačiame senamiesčio centre. Jaukios vakarienės metu vėl tęsėsi kalbos, skambėjo lietuviškos dainos.
Kraštiečiai dėkojo politikei už priėmimą, įteiktus mielus suvenyrus ir už puikią kelionę, kurios metu turėjo galimybę aplankyti ne tik Strasbūrą, bet ir Prancūzijos sostinę Paryžių, Prahą, Berlyną.
Įvairių regionų atstovai L. Andrikienei įteikė dovanų. Vilkaviškiečiai atvežė tautodailininko Jono Zubavičiaus išdrožtą žynio skulptūrą, kurią pats autorius kartu su TS-LKD Vilkaviškio skyriaus atstovais Evaldu Janulioniu bei Vytautu Judicku įteikė politikei.
Grupė vilkaviškiečių buvo išvykusi į Europos Parlamentą Strasbūre, kur turėjo galimybę susipažinti su Europos Sąjungos struktūrų darbu, dalyvauti viename iš plenarinių posėdžių ir stebėti, kaip buvo balsuojama dėl naujojo Europos Komisijos prezidento J. M. Barroso paskyrimo vadovauti šiai institucijai. |
Į Prancūziją kartu su kitais Lietuvos delegacijos nariais vilkaviškiečiai vyko Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės kvietimu. Tai ne pirma kelionė, kurią Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariams, savo rinkėjams ir pagalbininkams organizavo europarlamentarė. Kiekvienąkart politikė stengiasi pakviesti žmones iš skirtingų šalies vietovių, kad kuo daugiau jų pasisvečiuotų Europarlamente ir susipažintų su svarbiausių Europos Sąjungos institucijų darbu.
Itin maloniai svečius iš gimtinės sutikusi europarlamentarė L. Andrikienė pirmiausia visus pavaišino kava ir pakvietė pasikalbėti apie Europos Sąjungos aktualijas bei savo veiklą.
– Patikėkite, aš jūsų labai labai laukiau. Ir visada nuoširdžiai laukiu lietuvių, – pradėdama pokalbį prisipažino Laima Andrikienė, o nusijuokusi pridūrė, kad net V. Uspaskichas esant čia, toli nuo namų, atrodo savas, nes jis iš Lietuvos.
Nutilus salės juokui europarlamentarė patikino, kad tik „čia ir gali suprasti, koks svarbus yra kiekvienas lietuvis ir kokioms beprasmėms kalboms kartais Lietuvoje leidžiame laiką užuot susitelkę rimtiems tikslams ir darbams“. Būtent sutelkto lietuvių veikimo politikė sakė pasigendanti ir Europos Parlamente.
– Dvylika mūsų čia atstovaujame Lietuvai, tačiau trys iš jų tvarko asmeninius reikalus, – kalbėjo L. Andrikienė.
Pasak jos, V. Tomaševskis visų mūsų gėdai skundžia Lietuvą dėl neva diskriminuojamų lenkų, V. Uspaskichas rūpinasi savo teismų problemomis, taip pat savų interesų Europarlamente turi ir R. Paksas.
– O juk ne savo valia čia visi atvažiavome, mus išrinko Lietuvos žmonės, todėl turėtume atstovauti tik jų interesams, – sakė politikė ir pateikė lenkų pavyzdį. – Lenkai be galo susitelkę ir vieningi. Nors ir skirtingais žodžiais, bet ir iš dešinės, ir iš kairės jų pusės sklinda tas pats vieningas reikalavimas, nes to reikia Lenkijai.
Pasakodama apie savo veiklą Europos Parlamente L. Andrikienė pažymėjo, kad ji priklauso pačiai didžiausiai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, kurioje yra 265 įvairių šalių atstovai.
Absoliučios daugumos Europarlamente nėra, taip pat nėra ir jokių koalicinių sutarčių, tiesiog visi derasi dėl kiekvieno sprendimo.
L. Andrikienė Europarlamente senbuvė – čia ji darbuojasi jau antrą kadenciją, turi daug pažįstamų, pelniusi pasitikėjimą ir autoritetą tarp kolegų.
– Jeigu esi geras politikas, moki dirbti savo darbą ir tavimi pasitiki, gali gauti postą – visai nesvarbu, kad atstovauji mažai valstybei, – sakė europarlamentarė, dirbanti Užsienio reikalų komitete Žmogaus teisių pakomitečio vicepirmininke. Ji taip pat yra ir Tarptautinės prekybos komiteto narė.
L. Andrikienė teigė, jog politinė kultūra Europarlamente, skirtingai nei Lietuvos Seime, yra aukšta ir dirbti čia kur kas maloniau. Oponentai diskutuodami, suprantama, pasiginčija, tačiau argumentus parenka nors ir stiprius, bet neįžeidžiančius.
L. Andrikienė papasakojo, kaip sudaromas ir skirstomas Europos Sąjungos biudžetas, kurio dydis – 125 milijardai eurų. Kiekviena valstybė į jį įneša savo dalį – mažiau nei po 1 proc. savo šalies biudžeto. Tačiau dalijant bendrus pinigus (keliams tiesti, mokykloms ir ligoninėms renovuoti, elektros tinklams plėsti, ūkininkams paremti ir pan.), ir čia suveikia senas visiems gerai žinomas principas: kiekvienas nori į bendrą katilą įdėti kuo mažiau, o gauti kuo daugiau. Taigi kiekviena valstybė, pasak L. Andrikienės, traukia „antklodę“ į savo pusę.
Lietuva kol kas yra tarp tų šalių, kurios įdeda mažiau, o gauna daugiau: už 1 litą, sumokėtą į ES biudžetą, mūsų valstybė gauna 4 litus. Senosios ES šalys, kurios yra turtingos ir labiau pažengusios, į bendrą katilą įdeda daugiau, bet gauna mažiau. Tuo jos, suprantama, nėra patenkintos.
Po susitikimo su L. Andrikiene jos svečiams buvo suteikta galimybė stebėti plenarinį posėdį, kurio metu buvo balsuojama dėl naujojo Europos Komisijos prezidento J. M. Barroso paskyrimo vadovauti šiai Komisijai. Nors ir iš toli, pagal pateiktą salės planą buvo galima surasti vietas, kuriose sėdėjo Lietuvos atstovai, ir matyti, kaip jie balsavo.
Pavaikščioję po Parlamento rūmus, pavaišinti pietumis, politikės svečiai išvyko apžiūrėti Strasbūro – vieno iš svarbiausių Europos Sąjungos miestų.
Šiame rytų Prancūzijos mieste pastatyti Europos Parlamento rūmai panašūs į esančius Briuselyje. Strasbūre europarlamentarai su savo aptarnaujančiu personalu susirenka kartą per mėnesį (iš viso dvylika kartų per metus) ir dirba savaitę. Likusiu laikotarpiu šie didžiuliai moderniai įrengti pastatai stovi tušti.
Briuselyje vyksta komitetų posėdžiai, svarstomi klausimai, o į Strasbūrą – tarsi į politinę areną – europarlamentarai susirenka tik balsuoti dėl to, kas iš esmės jau būna nutarta Briuselyje.
Daugeliui turbūt kyla klausimas: kodėl švaistomos didžiulės lėšos tokiems, atrodytų, beprasmiams reikalams? Juk europarlamentarai sėkmingai galėtų dirbti vienoje vietoje – Briuselyje.
Tame slypi dvi priežastys – idėjinė ir ekonominė.
Kaip rodo istorija, ilgą laiką kariaujant Prancūzijai ir Vokietijai, Strasbūras ėjo iš rankų į rankas. Taigi vienu svarbiausių ES miestų Strasbūras paliktas kaip tų šalių susitaikymo simbolis.
Tačiau ne mažiau svarbus ir ekonominis momentas. Į šį miestą kartą per mėnesį iš Briuselio atvyksta apie 10 tūkst. žmonių ir čia visą savaitę gyvena: nuomojasi viešbučius, maitinasi, perka įvairias prekes, naudojasi paslaugomis ir taip atneša valstybei didelį pelną. Prancūzija jokiu būdu nenori prarasti tos naudos, kurią gauna šalies ekonomika.
Viešnagės Strasbūre vakarą europarlamentarė L. Andrikienė delegacijos iš Lietuvos dalyvius pakvietė vakarienės restorane, esančiame pačiame senamiesčio centre. Jaukios vakarienės metu vėl tęsėsi kalbos, skambėjo lietuviškos dainos.
Kraštiečiai dėkojo politikei už priėmimą, įteiktus mielus suvenyrus ir už puikią kelionę, kurios metu turėjo galimybę aplankyti ne tik Strasbūrą, bet ir Prancūzijos sostinę Paryžių, Prahą, Berlyną.
Įvairių regionų atstovai L. Andrikienei įteikė dovanų. Vilkaviškiečiai atvežė tautodailininko Jono Zubavičiaus išdrožtą žynio skulptūrą, kurią pats autorius kartu su TS-LKD Vilkaviškio skyriaus atstovais Evaldu Janulioniu bei Vytautu Judicku įteikė politikei.
Publikuota: 2009-10-02 23:32:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|