Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-09-14 22:33

---

Pa­mink­lą at­šven­ti­no jo at­sta­ty­mo ini­cia­to­rius – Ku­dir­kos Nau­mies­čio kle­bo­nas Do­na­tas Ja­su­lai­tis.

Autorės nuotr.

Kad pa­jaus­tų šven­tę

Sau­lė­tą ru­dens pra­džios die­ną Klau­su­čių se­niū­ni­jo­je, prie ne­gy­ve­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je ant aukš­to po­sta­men­to sto­vin­čio Die­vo Mo­ti­nos Ma­ri­jos pa­mink­lo, su­si­rin­ko gau­sus bū­rys ap­lin­ki­nių kai­mų gy­ven­to­jų, at­vy­ko se­niū­ni­jos at­sto­vai.

Ku­dir­kos Nau­mies­čio kle­bo­nas Do­na­tas Ja­su­lai­tis pa­mink­lą at­šven­ti­no. Ža­lio­sios Vin­co Že­mai­čio pa­grin­di­nės mo­kyk­los Dar­ži­nin­kų sky­riaus mo­ki­niai pa­ro­dė spe­cia­liai šiai pro­gai pa­reng­tą pro­gra­mė­lę.

Žmo­nės prie pa­mink­lo pa­pė­dės klo­jo sa­vo dar­že­lių gė­lių žie­dus, už­de­gė žva­ke­les.

Nie­kas ne­sku­bė­jo skirs­ty­tis, tad pa­si­šne­ku­čiuo­ti ir pa­si­vai­šin­ti nu­žings­nia­vo prie bu­vu­sio Pu­ti­nų dva­ro pa­sta­to, ku­ria­me 1958–1972 me­tais vei­kė pra­di­nė mo­kyk­la, o da­bar gy­ve­na ke­le­tas šei­mų. Gy­ven­to­jai, iš anks­to su­si­ta­rę su se­niū­ni­ja, pa­den­gė kuk­lų vai­šių sta­lą.

Po dan­gaus žyd­ry­nę ap­tin­gu­sio rug­sė­jo vė­jo gai­nio­ja­mi bal­ti de­be­sys tam že­mės kam­pe­liui at­sei­kė­jo ra­my­bės va­lan­dą, kuri susirinkusiesiems priminė rug­sė­jo 8-osios re­li­gi­nę pra­smę.

Pa­mink­lo res­tau­ra­vi­mu pa­si­rū­pi­nęs ku­ni­gas D. Ja­su­lai­tis jo at­šven­ti­ni­mo da­ta pa­si­rin­ko Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gi­mi­mo die­ną, no­rė­da­mas žmo­nėms pri­min­ti apie dva­si­nes ver­ty­bes, pa­sa­ky­ti, jog pra­si­de­da Ši­li­nių at­lai­dų Ši­lu­vo­je aš­tuon­die­nis.



Atp­lau­kė pri­si­mi­ni­mai

Da­bar­ti­nio Vil­ka­viš­kio ra­jo­no pa­kraš­ty­je, prie Še­šu­pės vin­gio, nuo se­niau­sių lai­kų drie­kė­si Pu­ti­nų dva­ro lau­kai. Nuo neat­me­na­mų lai­kų juo­se sto­vė­jo Ma­ri­jos sta­tu­la.

„Mes ži­no­me tiek, kiek mū­sų tė­vai pa­sa­ko­jo, gal ne vi­si tie pa­sa­ko­ji­mai – tei­sy­bė“, – vie­na po ki­tos kal­bė­jo gar­baus am­žiaus mo­te­rys, ku­rių vai­kys­tė pra­bė­go ta­da ap­lin­kui įsi­kū­ru­sio­se, bet da­bar jau iš­ny­ku­sio­se so­dy­bo­se.

Įsid­rą­si­nu­si vie­na iš jų, An­ge­lė Za­lans­kie­nė, ku­rios se­ne­lis ir ma­ma tar­na­vo dva­re, pa­sa­ko­jo, kad pir­mo­ji Mo­ti­nė­lės sta­tu­la, tik daug di­des­nė už da­bar­ti­nę, galėjo bū­ti pa­sta­ty­ta ko­kiais 1914 me­tais su­len­kė­ju­sio dva­ri­nin­ko Pi­ly­paus­ko, žmo­nių va­din­to Pi­ly­pu, ini­cia­ty­va. Dva­ri­nin­ko žmo­na bu­vo len­kė, trys jos bro­liai ku­ni­gai stu­di­ja­vo Var­šu­vo­je, o va­sa­ro­da­vo jie Pu­ti­nų dva­re ir ten įreng­to­je la­bai gra­žio­je kop­ly­čio­je au­ko­da­vo šv. Mi­šias.

Mo­te­rys pri­si­mi­nė, jog da­bar prie Slabadų–Kudirkos Nau­mies­čio ke­lio sto­vin­ti skulp­tū­ra bu­vo pa­puoš­ta žvaigž­džių ka­rū­na, ku­ri švie­tė ir ma­tė­si iš la­bai to­li.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais sta­tu­la bu­vo ge­ro­kai ap­ga­din­ta. Gal apie 1970 me­tus ją pa­re­mon­tuo­ti pa­si­rū­pi­no tuo­me­ti­nė vie­tos gy­ven­to­ja Onu­tė Būb­nai­tie­nė. Ji pri­žiū­rė­jo ir tvar­kė ap­lin­ką.

Žmo­nių at­min­ty­je dar iš­li­kę tik­rų ar pa­gra­žin­tų le­gen­dų, kaip sta­tu­la bu­vo iš­sau­go­ta. Ta­čiau dvi­de­šimt me­tų Ku­dir­kos Nau­mies­čio pa­ra­pi­jo­je kle­bo­nau­jan­tis D. Ja­su­lai­tis ge­rai pri­si­me­na, kaip pa­gar­biai šį re­li­gi­nį pa­mink­lą glo­bo­jo tuo­me­ti­nis Ša­pa­lų ta­ry­bi­nio ūkio di­rek­to­rius J. Ig­no­tas.

Klau­su­čių se­niū­nė G. Skys­ti­mie­nė sa­kė, jog to­li­miau­sia­me se­niū­ni­jos pa­kraš­ty­je sto­vin­tis pa­mink­las maž­daug prieš pen­kio­li­ka me­tų bu­vo at­nau­jin­tas se­niū­ni­jos rū­pes­čiu. Ta­čiau il­gai­niui jis ap­šiu­ro, suai­žė­jo, o lė­šų su­tvar­ky­ti vis neat­si­ras­da­vo. To­dėl la­bai ge­ra, kad kle­bo­nas pa­si­rū­pi­no skulp­tū­ros res­tau­ra­vi­mu, o se­niū­ni­ja įsi­pa­rei­go­jo pa­puoš­ti ir pri­žiū­rė­ti ap­lin­ką.

Skir­ti dva­siai pa­ky­lė­ti

Pa­sak ku­ni­go D. Ja­su­lai­čio, nyks­tan­tis, ap­leis­tas pa­mink­las žmo­nėms vi­sa­da at­ro­do ne­pat­rauk­lus, o ta­da ne­si­rū­pi­na­ma ir jo ap­lin­ka. Ma­ty­da­mas ap­leis­tą skulp­tū­rą, pa­ra­pi­jos kle­bo­nas sa­kė jau­tęs są­ži­nės prie­kaiš­tus, kad tik ste­bi, o pa­ts nie­ko ne­da­ro.

„Šis pa­mink­las nė­ra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas. Tai mū­sų ti­kė­ji­mo re­li­gi­nis sim­bo­lis, tu­rin­tis gra­žią pa­skir­tį – at­kreip­ti kas­die­ny­bės var­gų sle­gia­mų ir dar­bų pri­spaus­tų žmo­nių dė­me­sį į tai, kad yra ir dva­si­niai da­ly­kai, kad ir sun­kiau­siais gy­ve­ni­mo at­ve­jais rei­kia tu­rė­ti vil­ties.

Vi­sus re­li­gi­nius sim­bo­lius, ku­rie yra vie­nos ar ki­tos pa­ra­pi­jos te­ri­to­ri­jo­je, vie­nam kle­bo­nui pri­žiū­rė­ti yra su­dė­tin­ga. Tuos, ku­rie sto­vi kai­muo­se, so­dy­bo­se, pa­tys pa­ra­pi­jie­čiai ir tu­rė­tų pri­si­žiū­rė­ti. Bet bū­na taip, kad žmo­nės pa­mirš­ta, – ta­da jau ku­ni­gų ir Baž­ny­čios rei­ka­las at­kreip­ti į tai dė­me­sį“, – sa­kė dva­si­nin­kas.

Ku­ni­gas D. Ja­su­lai­tis su­si­rū­pi­nęs ir ki­tų šia­me kraš­te esan­čių pa­mink­lų li­ki­mu. Jam, kaip Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­jos krikš­čio­niš­ko kul­tū­ros cent­ro va­do­vui, to­kie da­ly­kai yra svar­būs ir ar­ti­mi. Vys­ku­pi­jos is­to­ri­jos ir baž­ny­ti­nio me­no mu­zie­ju­je D. Ja­su­lai­čio ini­cia­ty­va su­rink­ta be­nyks­tan­čių re­li­gi­nių me­ni­nių da­ly­kų.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---