„Santaka“ / Pataisos namuose verda visai kitoks žmonių gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis

Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 4,80 €!




Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 1 t talpos konteinerį metaliniame rėme su išleidimo čiaupu ir jo prailginimu (45 Eur), tokį pat konteinerį be metalinio rėmo (15 Eur). Tinka vandeniui ar kurui laikyti. Gali atvežti. Tel.: 8 686 98 506, 8 686 98 503.
Galioja iki: 2018-09-29 09:19:34

Brangiai išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės. Tel. 8 624 12 402.
Galioja iki: 2018-09-30 10:57:07

Parduoda kiaulę skersti. Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2018-10-01 11:50:58



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-08-21 06:44

Dalinkitės:  


Še­šio­lik­tus me­tus pa­tai­sos na­muo­se dir­ban­tis Eduar­das Re­via­ko sa­ko, kad su vi­sais nu­teis­tai­siais ga­li­ma žmo­niš­kai su­si­kal­bė­ti.

Autorės nuotr.


Pataisos namuose verda visai kitoks žmonių gyvenimas

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Ky­bar­tų pa­tai­sos na­mai – pa­ly­gin­ti ne­se­niai vei­kian­ti įka­li­ni­mo įstai­ga. Ji mū­sų ša­ly­je įsteig­ta vė­liau­siai. Nu­teis­tų­jų skai­čius to­kiai ne­di­de­lei įstai­gai ga­na ne­ma­žas – apie 400 as­me­nų, o pa­rei­gū­nų čia dir­ba ne­daug ir dar no­ri­ma eta­tus ma­žin­ti.

Iš­ky­la rim­tas pa­vo­jus, kad liks neį­gy­ven­din­ti pa­grin­di­niai so­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos prin­ci­pai: iš­mo­ky­ti nu­teis­tuo­sius gy­ve­ni­mo tiks­lų siek­ti tei­sė­tais bū­dais, pa­dė­ti jiems tap­ti ge­res­niais žmo­nė­mis ir kt.

Apie so­cia­li­nę rea­bi­li­ta­ci­ją Ky­bar­tų pa­tai­sos na­muo­se kal­bė­jo­mės su di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju Eduar­du RE­VIA­KO, at­sa­kin­gu už šią sri­tį.

– Ko­kios di­džiau­sios blo­gy­bės iš­ryš­kė­ja bend­rau­jant su nu­teis­tai­siais, ku­rie į įka­li­ni­mo įstai­gą pa­puo­la ne pir­mą kar­tą?

– Dau­ge­liui iš jų įka­li­ni­mo įstai­ga jau ta­po tik­rai­siais na­mais. Čia už juos vis­kuo pa­si­rū­pin­ta, jie gau­na mais­tą, būs­tą, pagal galimybes tu­ri įvai­rių už­siė­mi­mų. Nu­teis­tie­ji kar­tą per sa­vai­tę ga­li nuei­ti į pir­tį, par­duo­tu­vę, yra sta­dio­nas, ren­gia­ma tink­li­nio aikš­te­lė, ruo­šia­ma­si iš­be­to­nuo­ti krep­ši­nio aikš­tę. To įpras­ta­me gy­ve­ni­me, už ka­lė­ji­mo sie­nų, jie tie­siog ne­tu­ri.

Dauguma nuo­šir­džiai no­ri čia dau­giau ne­be­pa­tek­ti, bet da­lis sa­vo gy­ve­ni­mo be ka­lė­ji­mo jau neį­si­vaiz­duo­ja. Nes­ma­gu, kad dau­giau nei pu­sė įka­lin­tų­jų yra vi­sai jau­ni – iki tris­de­šim­ties me­tų.

– Kaip su­si­tvar­ko­ma su ne­tin­ka­mu nu­teis­tų­jų el­ge­siu?

– Prie­mo­nių yra vi­so­kių, pri­klau­so nuo el­ge­sio. Čia mes jiems ski­ria­me ir nuo­bau­das, ir pa­ska­ti­ni­mus. Ku­rie el­gia­si pik­ta­va­liš­kai – per­ve­da­mi į draus­mės gru­pę, ku­rių el­ge­sys ge­ras – pa­ten­ka į leng­vą­ją gru­pę.

Ma­no pa­rei­gos tie­sio­giai su­si­ju­sios su so­cia­li­ne ka­li­nių rea­bi­li­ta­ci­ja, tad ten­ka iš­klau­sy­ti ka­li­nių skun­dus, bend­rau­ti su jais tie­sio­giai. Yra tam skir­tos priė­mi­mo va­lan­dos. Ka­li­nius as­me­ni­niais klau­si­mais prii­ma ir di­rek­to­rius Ed­mun­das Ža­lys.

– Ar yra to­kių ka­li­nių, su ku­riais neį­ma­no­ma su­si­kal­bė­ti, ku­rie vis­ką da­ro ty­čia, ken­kia?

– To­kių su­tik­ti ne­te­ko. Tik­rai įma­no­ma žmo­giš­kai priei­ti net prie di­džiau­sio „kie­tuo­lio“, pa­si­kal­bė­ti iš šir­dies. Jie pa­pa­sa­ko­ja sa­vo gy­ve­ni­mus. Kai ku­riems te­ko tik­rai ne­leng­va da­lia. Aiš­ku, neat­me­tu ga­li­my­bės, kad taip jie ma­ni­pu­liuo­ja žmo­nė­mis. Ka­li­niai yra ypač ge­ri psi­cho­lo­gai. Bib­lio­te­ko­je esan­ti psi­cho­lo­gi­nė li­te­ra­tū­ra – čia viena skai­to­miau­sių. Tur­būt ne kar­tą teko gir­dė­­ti, kaip jaunos mer­gi­nos tuo­kia­si su nuteistaisiais. Jie mo­ka „įlįs­ti“ į šir­dį.

– So­cia­li­nė rea­bi­li­ta­ci­ja – tur­būt ne vien ka­bi­ne­ti­nis dar­bas?

– Tik­rai taip. Mes ei­na­me ir į ka­li­nių gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas, į val­gyk­lą, vie­to­je spren­džia­me įvai­rius klau­si­mus. Daugeliu atvejų ka­li­niai lin­kę ne iš­sa­ky­ti pro­ble­mą, kal­bė­tis, bet iš­kart grie­bia­si dras­tiš­kų prie­mo­nių, pa­vyz­džiui, ma­si­nio ba­da­vi­mo. Ta­da ten­ka aiš­kin­tis, kas at­si­ti­ko, ban­dy­ti su­si­tar­ti. Nu­teis­tie­ji no­ri, kad į juos kreip­tų dė­me­sį, kad su­si­rink­tų vi­si at­sa­kin­gi as­me­nys ir su jais kal­bė­tų­si. Tai jie va­di­na dė­me­sio at­krei­pi­mu į sa­ve. Nors kiek­vie­nas no­rin­tis ir tu­rin­tis ką pa­sa­ky­ti ir taip bū­na iš­klau­sy­tas.

– Dėl ko daž­niau­siai skun­džia­si ka­li­niai?

– Skun­dų bū­na įvai­rių. Tai val­gyk­los mais­tas jiems per pra­stas (nors ne kar­tą kvie­tė­me VMVT spe­cia­lis­tus, ku­rie jo­kių pa­žei­di­mų ar nea­ti­ti­ki­mų ne­ra­do), tai bui­ti­nės są­ly­gos ne­ge­ros – per ma­žai elekt­ri­nių vi­ryk­lių. Ko­kių nors ypa­tin­gų rei­ka­la­vi­mų ne­bu­vo.

– Iš ko ka­li­niai pra­gy­ve­na įka­li­ni­mo įstai­go­je?

– Jie tu­ri ban­ko są­skai­tas, į ku­ria jiems per­ve­da pi­ni­gus ar­ti­mie­ji, taip pat – ir vals­ty­bė. Jei ka­li­nys ne­tu­ri jo­kių nuo­bau­dų, jam per­ve­da­ma iki 0,3 MGL. Tai pri­klau­so nuo jo el­ge­sio. Jei įka­lin­ta­sis yra draus­mės gru­pė­je, jo „at­ly­gi­ni­mas“ su­ma­ži­na­mas iki 0,1 MGL. Tai bū­tų nuo 13 iki 39 li­tų.

– Ar jie tu­ri ko­kią nors ga­li­my­bę už­si­dirb­ti pa­tys?

– Šiuo me­tu ne­tu­ri. Anks­čiau pas mus bu­vo lentp­jū­vė, kur dir­bo 30 nu­teis­tų­jų, bet ji da­bar už­da­ry­ta. Kai ku­rie dar dir­ba ūkio ap­tar­na­vi­mo sfe­ro­je. De­šimt nu­teis­tų­jų ga­mi­na mais­tą, ke­le­tas pri­žiū­ri te­ri­to­ri­ją, at­lie­ka smul­kų re­mon­tą. Vi­sų ka­li­nių ap­rū­pin­ti dar­bu šiuo me­tu mes ga­li­my­bės ne­tu­ri­me.

– Kuo dar ga­li už­siim­ti tie, ku­rie ne­dir­ba?

– Mes čia su­tei­kia­me ga­li­my­bę jiems mo­ky­tis pro­fe­si­jos. Štai ne­se­niai dip­lo­mus ga­vo 42 sta­liai ir suvir­intojai. Pra­dė­jus veik­ti vi­du­ri­nei mo­kyk­lai, de­šim­ties kla­sių iš­si­la­vi­ni­mą jau įgijo de­šimt nu­teis­tų­jų, o dvy­li­kos kla­sių – de­vy­ni. Iš vi­so tarp nu­teis­tų­jų yra 6 su aukš­tuo­ju uni­ver­si­te­ti­niu iš­si­la­vi­ni­mu, su neu­ni­ver­si­te­ti­niu – 2, su aukš­tes­niuo­ju – 5, su vi­du­ri­niu – 134. Tai­gi, tik ma­žiau nei pu­sė iš 400 nu­teis­tų­jų tu­ri vidurinį ar aukštesnį iš­si­la­vi­ni­mą. Dau­ge­lis bai­gę tik 7–8 kla­ses. Šiuos mes ska­ti­na­me mo­ky­tis, su jais kal­ba­si ir mū­sų pe­da­go­gai. Daž­niau­siai pa­vyks­ta įkal­bė­ti, nes jie pa­tys su­pran­ta, kad ži­nių ga­li pri­si­reik­ti, o ir įka­li­ni­mui skir­tas lai­kas grei­čiau pra­bėgs.

– Ka­li­niai gar­sė­ja sa­vo dir­bi­niais. Ar to­kių yra ir Ky­bar­tuo­se?

– Taip. Pen­ki nu­teis­tie­ji už­sii­ma kū­ry­bi­ne veik­la – da­ro me­džio dir­bi­nius. Tam įreng­ta vie­ta ga­my­bi­nė­se pa­tal­po­se. Anks­čiau jie dar da­ry­da­vo ir odos ga­mi­nius, o da­bar ap­si­ri­bo­jo me­džiu. Vie­nas nu­teis­ta­sis kū­rė ypač gra­žias skulp­tū­ras. Jis šiuo metu jau išėjęs į laisvę ir iš to gyvena.

– Ko­kie nu­teis­tų­jų ry­šiai su išo­ri­niu pa­sau­liu?

– Pas mus lan­ko­si įvai­rių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, pa­vyz­džiui, „Ca­ri­to“, nar­ko­ma­nų rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro dar­buo­to­jai, daž­nai ap­si­lan­ko kle­bo­nas. Pen­ki nu­teis­tie­ji da­ly­vau­ja psi­cho­lo­gų vyk­do­mo­je pri­klau­so­my­bės nuo al­ko­ho­lio ir nar­ko­ti­kų pro­gra­mo­je „At­lan­tis“. Įgy­ven­di­na­mos įvai­rios so­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­mos. Vyks­ta kon­cer­tai, bu­vo net iš Suo­mi­jos at­va­žia­vu­si gru­pė.

Ren­gia­me spor­to ša­kų tur­ny­rus, bū­na ap­do­va­no­ji­mai. Žo­džiu, gy­ve­ni­mas ver­da ir dar­buo­to­jams yra ką veik­ti.

– Ar ne­pri­rei­kia psi­cho­lo­gų pa­gal­bos su ka­li­niais bend­rau­jan­tiems pa­rei­gū­nams?

– Bu­vo toks at­ve­jis, kai savo noru iš gyvenimo išėjo nu­teis­ta­sis. Ta­da buvo atvykęs psi­cho­lo­gas iš ki­tų pa­tai­sos na­mų, kad pa­dir­bė­tų su ma­čiu­siai­siais įvy­kį. Bet nė vie­nas pa­rei­gū­nas ne­si­krei­pė. Pas mus dar nė­ra įpras­ta kon­sul­tuo­tis su psi­cho­lo­gais, nors už­sie­nio ša­ly­se tai – kas­die­nis da­ly­kas.

Mū­sų dar­buo­to­jai pri­pra­tę sa­vo pro­ble­mas spręs­ti pa­tys. Be to, čia prii­ma­mi dirb­ti žmo­nės tik su sta­bi­lia psi­chi­ka.

***

Ky­bar­tų pa­tai­sos na­mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Eduar­das Re­via­ko pa­tai­sos na­muo­se dir­ba jau še­šio­lik­tus me­tus. Sa­vo kar­je­rą jis pra­dė­jo čia dirb­da­mas pri­žiū­rė­to­ju. Vė­liau pe­rė­jo į auk­lė­ja­mą­jį sky­rių, kur ga­vo vy­res­nio­jo inst­ruk­to­riaus pa­rei­gas.

Kai bu­vo pa­skelb­tas kon­kur­sas ei­ti di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo pa­rei­gas, bu­dė­to­ju dir­bęs E. Re­via­ko nu­ta­rė ja­me da­ly­vau­ti.

Šiuo me­tu į E. Re­via­ko įstojo į M. Ro­me­rio uni­ver­si­te­tą, kur gilins so­cia­li­nio dar­bo žinias. Bai­gęs stu­di­jas pa­rei­gū­nas įgis socialinio darbo ma­gist­ro laips­nį.






Komentarai:







Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Popiežius Pranciškus palaimino Lietuvos žmones
* Vilkaviškio rajone nebelieka migracijos padalinio
* Vizito pas medikus mokestis drausmintų ir mažintų pacientų eiles
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar kada nors esate nukentėjęs nuo vagių?
Taip, patyriau didelių nuostolių.
Niekada su vagystėmis nesusidūriau.
Nukentėjau nežymiai.
Esu apsidraudęs, todėl jaučiuosi saugiau.



Kalbos patarimai

Ką kilnojo – gyrą ar svarstį?
Didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti vadintinas svarsčiu. Taigi stipruoliai varžosi kilnodami svarstį, bet ne gyrą.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel./faks. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2018 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas