Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-22 23:26

---

Į „Bočių“ jubiliejaus šventę susirinko daug bendrijos narių. Su gėlių puokšte – pirmoji bendrijos pirmininkė L. Bilickienė.

Romo ČĖPLOS nuotr.

Lietuvos vardo tūkstantmetį ir savo bendrijos dešimtmečio jubiliejų paminėjo pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilkaviškio skyrius. Įsikūręs 1999 metais, šiandien jis jungia pusšimtį narių.

Šventinis renginys sukvietė į Vilkaviškio parapijos salę. Ne vienas pirmiausia žvilgtelėjo į stendo nuotraukas, užfiksavusias įvairias organizacijos veiklos akimirkas: šventes, išvykas, parodas, susitikimus. Atgijo įspūdžiai, primenantys, kaip nuotaikingai sostinės mugėje „Bočių“ narės vaišino Lietuvos Prezidentą Algirdą Brazauską, kaip po pasivaikščiojimo po Druskininkų „Girios aido“ muziejų vilkaviškiečiai sodino savo ąžuoliuką.

Trumpai apžvelgusi kūrimosi ir veiklos ypatumus, pakvietusi tylos minute pagerbti mirusius narius, pirmininkė Aldona Pečelienė sakė, jog „Bočiams“ dešimties metų laikotarpis – solidus jubiliejus. „Tai ne tik dešimt gyvenimo, bet ir dešimt veiklos metų“, – kalbėjo į iškilmes atvykęs Lietuvos „Bočių“ sąjungos valdybos pirmininkas Petras Ruzgus. Jis paminėjo, kad sąjunga jungia apie 45 tūkstančius šalies pensininkų, džiaugėsi vilniečių, turinčių net 17 skyrių, druskininkiečių, susibūrusių į šešetą klubų, aktyvumu.

Gyrė ir vilkaviškiečius, kurie turi puikų meno vadovą Algimantą Šeroną ir dainingą ansamblį. Pasak svečio, svarbiausia, kad „Bočių“ organizacijoje žmonės jaučiasi kaip šeimoje.

Jaudinančios buvo akimirkos, kai P. Ruzgus teikė padėkos raštus buvusioms Vilkaviškio „Bočių“ pirmininkėms: pirmajai vadovei Luizai Bilickienei, ją pakeitusiai Birutei Zubavičienei ir Aldonai Balčiūnienei. Kiekvienai buvo perskaityti ne valdiškai mandagūs, o individualius nuopelnus atspindintys žodžiai. Sujaudinta tokio dėmesio, B. Zubavičienė visiems saviškiams dovanojo simbolinį švyturį ir ekspromtu kartu su L. Bilickiene užtraukė kažkada dainuotos humoristinės „bočiukų“ lopšinės posmą. Dabartinei pirmininkei Aldonai Pečelienei ir meno vadovui Algimantui Šeronui P. Ruzgus įteikė vokelius su piniginiu paskatinimu.

Už aktyvią veiklą keletą narių (Onutę Klimienę, Antaną Puloką ir Bronių Tautkevičių) rajono Savivaldybės padėkos raštais apdovanojo vicemeras Jonas Meškauskas. Jis sakė, kad tarp „Bočių“ skyriaus ir rajono valdžios egzistuoja geri bendradarbiavimo ryšiai ir pridūrė, jog Savivaldybė ir toliau pagal galimybes padės šiam visuomeniniam sambūriui. Pažadas buvo palydėtas susirinkusiųjų plojimais.

Pensinio amžiaus visuomenininkams dažnai tenka sukti galvas, iš kur gauti lėšų veiklai, todėl jie dėkingi visiems padedantiems. Šiltai buvo sutiktas Seimo nario Algirdo Butkevičiaus padėjėjas Algirdas Neiberka. Jis pamalonintas „Bočių“ padėka už tai, kad parlamentaro paramos dėka jie galėjo išvykti į Ukmergėje organizuotą respublikinį renginį „Dainuojam Lietuvos 1000-mečiui“.

Savo šventėje vilkaviškiečiai turėjo gausų Druskininkų „Bočių“ bendrijos saviveiklininkų būrį. Jiems užlipus į sceną, nuvilnijo viena už kitą gražesnės dainos. Suko dzūkai šokių ratelius su „abrūsais“, „žiursteliais“. Svečių koncertinei programai nuotaikingai „dirigavo“ pati bendrijos pirmininkė Zita Jančiauskienė. Iš jos pasakojimo susidarė įspūdis, kad druskininkiečių organizacijoje veikla iš tiesų liejasi per kraštus: veikia ansamblis, kaimo kapela, susibūrę žodžio meno, rankdarbių, mankštos, stalo žaidimų ir net proto lavinimo klubai.

Dainų skambumu, deklamuotų eilių gražumu svečiams nenusileido ir šeimininkai. Meninę programą užbaigė visi kartu, dainuodami apie Lietuvos žemę ir joje žaliuojančius ąžuolus.

Susirinkę Lietuvos vardo tūkstantmečio ir savo organizacijos dešimtmečio proga, vilkaviškiečiai neužmiršo ir tradicijos pagerbti švenčiančius gimtadienius. „Į kėdutę kviečiame Onutę“, – nuskambėjo šmaikštus kvietimas, šįkart skirtas vienintelei „kaltininkei“ – draugijos narei O. Klimienei. Ją sveikinę bičiulės ir bičiuliai, nešini gėlėmis, išsirikiavo vos ne per visą salės ilgį. Šventę pratęsė taip pat jau įsitvirtinusi tradicija pabaigoje visiems susėsti prie bendro vaišių stalo.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---