Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-07-10 06:37

---

R. Bartašienė pyko, kad dėl keliu genamų karvių ji nuolat turi kentėti smarvę, o R. Mickevičius savo ruožtu R. Bartašienės šeimai pažėrė visą krūvą kaltinimų.

Autorės nuotr.

Vargas su mėšlu

Skardupių kaimo (Gražiškių sen.) gyventojos Rasos Bartašienės skambučių per pastarąsias porą savaičių redakcija sulaukė net keletą kartų.

Moteris piktinosi savo kaimyno Romo Mickevičiaus karvėmis, tiksliau, tuo, ką jos palieka praeidamos keliu. Galvijų mėšlas tyška po automobilio ratais, o važinėti su smirdančia transporto priemone niekam nemalonu.

Iš pradžių R. Bartašienė tiktai prašė padėti išsiaiškinti situaciją – ar gali žmogus, varydamas keliu iki melžimo vietos bandą karvių, nenuvalyti mėšlo.

Apie šią problemą „Santakoje“ jau rašėme praėjusią savaitę. Priminsime – kelių teršti negalima. Tai laikoma Kelių eismo taisyklių pažeidimu ir už tokį nusižengimą teršėjui gali būti skirta nemaža bauda.

Tačiau netrukus vėl sulaukėme R. Bartašienės skambučio. Moteris klausė, kur galima išsitirti šulinių vandenį, kuris, kaip įtaria šeimininkė, gali būti užterštas jos kaimyno karvių mėšlo likučiais.



Paėmė vandens mėginį

Nuvažiavome į Skardupių kaimą. Tą rytą ant kelio greta R. Bartašienės namų teršimo žymių nesimatė.

Tik pačiame kelio krašte (priešingoje pusėje, nei gyvena R. Bartašienė) buvo palikta keletas karvių „bandų“.

Pati R. Bartašienė pripažino, jog po rašinio „Santakoje“ kaimynas kelio valymu pradėjo rūpintis. Tačiau jis karvių mėšlo nesurenka, o sumeta jį į kelkraščius. Smarkiau palijus vandeniu atskiestas mėšlas teka per jos kiemą iki šulinio ir tvenkinuko.

– Tie žmonės tiesiog suįžūlėjo. Po lietaus pieva skendo mėšliname vandenyje, buvo baisi smarvė ir visur tvyrojo amoniako kvapas. Jį prie gyvatvorės galima justi ir dabar. Paėmiau vandens mėginį iš šulinio ir vešiu į Marijampolę ištirti. Ne dėl to, kad kažką įrodyčiau, o dėl savo sveikatos, nes mes šitą vandenį naudojame maistui, – kalbėjo moteris. – O praėjusią dieną R. Mickevičius savo karves vėl varė ir kelias vėl liko nenuvalytas. Tik dabar jau mašinos viską išnešiojo, dėl to nieko nematyti.

R. Bartašienė net rodė nuotraukas, kuriose buvo užfiksavusi mėšliną kelią.



Pažeidimo nerado

Aplinkosaugininkai skardupietį R. Mickevičių apibūdina ne kaip patį tvarkingiausią mūsų rajono ūkininką. Jam jau porą kartų yra pritaikytos administracinės nuobaudos už mėšlo tvarkymo taisyklių pažeidimą bei aplinkos teršimą deginant atliekas.

Tačiau šį kartą apžiūrėjęs kelią ir R. Bartašienės kiemą Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas sakė R. Mickevičiaus neturintis už ką nubausti. Norint šios moters sodyboje rasti mėšlo liekanas reikėjo po kiemą vaikščioti kone su padidinamuoju stiklu. Pasak pareigūno, tokį pat pavojų aplinkai per liūtį gali kelti ir už R. Bartašienės tvarto sukrauta mėšlo krūva.



Nuoskaudos – įsisenėję

Nuvažiavę iki R. Mickevičiaus fermų paties ūkininko neradome. Netrukus į lauką išėjusi ūkininko žmona su sūnumi tik padejavo, kad konfliktai su R.Bartašiene tęsiasi jau daugelį metų.

Tačiau moteris tvirtino, kad dabar jos vyras pasirūpina kelio švara – mėšlas nuo žvyrkelio suverčiamas į šalikelę.

Aplinkosaugininkui V. Bakui paaiškinus, kad šitaip elgtis negalima, moteriškė argumentavo, kad jos vyrui taip daryti pasiūlę... kelininkai.

„Mėšlą nuo kelio reikia susirinkti, o ne mesti į šalikelę, nes jis su lietaus vandeniu bėga į gruntą. Tai – aplinkosaugos pažeidimas“, – aiškino V. Bakas.

Jau grįždami į Vilkaviškį susitikome traktoriumi atriedantį ir patį R. Mickevičių.

Žmogus mums pasakojo, jog jo ir R. Bartašienės kelią juoda katė perbėgo dar jaunystėje, tad visos problemos kyla dėl senų nuoskaudų. Vyras vieną po kito vardijo konfliktus, kurie per daug metų įvyko tarp dviejų šeimų. R. Mickevičius sakė, kad dėl problemų, kurios kilo su R. Bartašienės šeima, jam tekę kreiptis net į policiją.

Į asmeninius kaimynų konfliktus veltis nesinori, juolab kad jų išspręsti redakcija neturi galimybių. Tačiau teršiamą kelią ūkininko paprašėme nusivalyti.

– Nuo to karto, kai buvo parašyta laikraštyje, mes jį ir valome. Bet jei kas nors kitas karvę pravarys – aš irgi turėsiu su kastuvu atbėgti? – klausė R. Mickevičius.

Vis dėlto vyras žadėjo kelią tvarkyti ir į kelkraščius mėšlo nebestumdyti. O jei vėl kils konfliktų, juos tegalima patarti spręsti pasitelkus teisėsaugos atstovus.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---