„Santaka“ / Kaip gera naujiena kaimo ūkininkams virto bloga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2005-07-13 16:33

Dalinkitės:  


Vištyčio seniūnas (pirmas dešinėje) B.Polita, Naujininkų kaimo ūkininkė D.Kinderienė ir kiti aplinkinių kaimų žemdirbiai neranda seniūnijų ribų nei savo žemėse, nei žemėlapiuose.

Autoriaus nuotr.


Kaip gera naujiena kaimo ūkininkams virto bloga

Algimantas GUDAITIS


Ūkininkai, bendrovės, kitos žemės ūkio įmonės, kurių naudojamos žemės Vyriausybės nutarimu priskiriamos prie nepalankių ūkininkauti vietovių, už kiekvieną hektarą gauna iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų 195 Lt išmoką.

Tokios paramos tikėjosi ir daug metų Vištyčio seniūnijai priklausiusių Naujininkų, Šakių ir Kylininkų kaimų ūkininkai. Tačiau prieš dešimt metų atliktas rajono teritorijos tarp seniūnijų perskirstymas sutrukdė kai kuriems nepalankiose žemėse ūkininkaujantiems žemdirbiams gauti minėtą paramą.



Tikėjosi paramos

Nepalankias ūkininkauti vietoves pagal ES metodiką ir rajono Savivaldybės pateiktus duomenis tvirtina Žemės ūkio ministerija. Tokios vietovės įvardijamos seniūnijomis. Prie nepalankių vietovių mūsų rajone pirmoji buvo priskirta Vištyčio seniūnija. Prieš porą metų mažiau palankios ūkininkauti vietovės statusas buvo suteiktas ir Gražiškių seniūnijai. Tokių vietovių priskyrimas seniūnijoms atnešė sumaištį kai kurių kaimų žemdirbiams.

– Kolūkių laikais ir atkūrus Nepriklausomybę Naujininkų, Šakių ir Kylininkų kaimai priklausė Vištyčio seniūnijai. Šiuose kaimuose, kaip ir visoje Vištyčio seniūnijoje, žemės labai nederlingos – smėlėtos, žvyruotos, perpintos statokomis kalvomis. Kolūkių laikais mūsų žemės buvo priskiriamos 5-ai ekonominei zonai. Už tokiuose laukuose užaugintus grūdus ir gyvulius prie pagrindinės kainos valdžia mokėjo nemažą priedą. Džiaugėmės, kad ir šiais laikais Vištyčio seniūnija priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, ir už ūkininkavimą šiose žemėse gausime ES paramą. Praeitų metų pabaigoje iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) gavome pranešimą, kad už šeimininkavimą tokiose vietovėse mūsų ūkiui bus skirta 3832 Lt išmoka. Panašius laiškus gavo visi Vištyčio seniūnijos žemdirbiai, – pasakojo Naujininkų kaimo ūkininkė Danutė Kinderienė.



Tačiau ta gera naujiena šio kaimo žmonės džiaugėsi neilgai. Kai dauguma Vištyčio seniūnijos ūkininkų ES paramos pinigus jau rasdavo savo sąskaitose, Naujininkų, Šakių ir Kylininkų kaimų ūkininkai jos dar vis nesulaukė. Žemdirbiai pradėjo teirautis NMA. Ir čia gera naujiena virto bloga. Paaiškėjo, kad šių kaimų žemės priskirtos Pajevonio seniūnijai, o Pajevonio krašto žemdirbiams išmokos už nepalankias ūkininkauti sąlygas nepriklauso. Taip dalis buvusių ilgamečių Vištyčio seniūnijos žemdirbių dėl biurokratinių formalumų neteko po kelis tūkstančius litų ES paramos.



Norėjo padaryti geriau

Į susitikimą su Naujininkų, Šakių bei Kylininkų kaimų ūkininkais atvykęs Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita priminė savo seniūnijos gyventojų „perleidimo“ Pajevonio seniūnijai istoriją.

1995 metais vyko rajono teritorijos administracinis perskirstymas. Reformos tikslas – rajoną padalyti taip, kad seniūnijos būtų arčiau kaimo žmonių gyvenamosios vietos. Buvo įsteigta Gražiškių seniūnija. Rajono kalnuotojo krašto žemės ir žmonės buvo padalyti Vištyčio, Gražiškių ir Pajevonio seniūnijoms.

Neseniai Gražiškių seniūnija buvo priskirta prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. Todėl tie, kas iš Vištyčio seniūnijos perėjo į Gražiškių seniūniją, dabar ekonominės skriaudos nepajuto. Visai kitaip atsitiko su Pajevonio seniūnijai atitekusių Naujininkų, Šakių ir Kylininkų kaimų ūkininkais.



B.Polita tvirtina, kad prieš perskirstant seniūnijoms kaimus buvo tartasi su gyventojais. Danutė Kinderienė sako, kad tuomet susirinkime dalyvavo 5 ar 6 gyventojai, ir tik vienas neprieštaravo, kad Šakių kaimas būtų priskirtas Pajevonio seniūnijai. Visi kiti norėjo pasilikti Vištyčio seniūnijoje.



Nežino, kur gyvena

– Jei valdžia taip „sumakalavo“, tai dabar tegul ir atsako, – širdo į susitikimą atėję ūkininkai.

Rajono administracinis padalijimas Naujininkų kaime taip susuktas, kad patys žmonės dabar nesusigaudo, kokiai seniūnijai priklauso. Pagal jų aiškinimus Naujininkų gyvenvietės teritorija lyg ir priklausytų Vištyčio seniūnijai. Tačiau daugumos čia gyvenančių žmonių žemė yra Šakių kaime, kuris jau yra kilometru ar dviem arčiau Pajevonio ir priskirtas šiai seniūnijai.

Kai kurie Naujininkų kaimo gyventojai dalį trihektario turi prie namų. Išeitų, kad išmoka už mažiau palankias ūkininkauti vietoves už tą gabalėlį žemės priklausytų.

Gyvenvietė taip suformuota, kad namai ir sodai yra vienoje kelio pusėje, o trihektaris arba didžioji jo dalis – kitoje. Tačiau žemė už kelio jau priklauso Pajevonio seniūnijai.

Taip prapuola paskutinis paramos trupinėlis. Keletas ūkininkų į susitikimą atsinešė žemės nuosavybės dokumentus, kuriuose parašyta, jog jų žemė yra Naujininkų (arba Šakių) kaime, Vištyčio seniūnijoje.



– Tai kuo dabar tikėti, kur mūsų žemė ir kur mes gyvename? – klausė sutrikę ūkininkai.



Kreipėsi į Seimo narį

Dvylika Naujininkų, Šakių ir Kylininkų kaimų ūkininkų su raštu kreipėsi į Seimo narį Algirdą Butkevičių, kad jis padėtų atstatyti senąsias šių kaimų priklausymo seniūnijoms ribas. „Žinia, kad negausime išmokų už nepalankias ūkininkauti žemes, mus stipriai sukrėtė ir sutrikdė veiklą, esamus ir būsimus planus. Prašome siekiant palengvinti sunkiai besiverčiančių šių kaimų gyventojų ūkininkavimo bei gyvenimo sąlygas padėti išspręsti šią didelę mums problemą bei skriaudą ir tarpininkauti sugrąžinant išmokas už nepalankias ūkininkauti sąlygas“, – rašoma dvylikos ūkininkų prašyme.

Vištyčio seniūnas B.Polita mano, kad naujas rajono teritorijos administracinis perskirstymas rajono biudžetui gali kainuoti kelias dešimtis tūkstančių litų. Ypač brangiai atsieina teritorijos suskirstymo žemėlapių paruošimas, jų išplatinimas, pakeitimas įvairiuose adminisraciniuose dokumentuose. Artimiausiu metu rajono Taryba ruošiasi svarstyti šį klausimą ir teikti savo pasiūlymus šalies vadovybei.



Publikuota: 2005-07-13 16:33:10

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pacientų artimieji pasirengę sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai