|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2009-06-03 23:13
|
|
|
Vištyčio bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūros akcentų.
Nuotrauka iš http://www.miestai.net/forumas
Birželio 7 dieną Vištytyje bus švenčiama dabartinės parapijos bažnyčios pastatymo 180 metų sukaktis, 12 valandą aukojamos šv. Mišios. Šventėje laukiami visi dabartiniai ir kilusieji iš šio krašto žmonės, visi, kam svarbi istorija.
Spausdiname iš Vištyčio kilusio Viliaus KOČIUBAIČIO parengtą rašinį, išsamiai nušviečiantį bažnyčios istoriją.
Dabartinė mūrinė Vištyčio bažnyčia parapijos ir valstybės lėšomis buvo pastatyta 1829 metais. Nuo pat pastatymo bažnyčia kartu su mūrine mokykla sudarė pagrindinius miestelio architektūros akcentus ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją, kuri nedaug pakitusi išliko iki šių dienų.
Tačiau istoriniai šaltiniai rodo, kad pirmoji bažnyčia Vištytyje atsirado daug seniau – ją 1566 metais pastatė karalius Žygimantas Augustas ir jai užrašė nedidelį Nebūtkaimio kaimą su 6 valakais žemės. 1674 metų bažnyčios vizitacijos akte pažymėta, kad ji buvo medinė ir nedidelė. Vištyčio bažnyčios klebonu 1674 m. buvo kunigas Romanas Dostojevskis, kiek vėliau – kunigas Matas Šneideravičius.
1700 m. balandžio 21 d. vizitacijos akte pažymėta, kad bažnyčia sudegusi, jos vietoje yra laikina pastogė.
1723 metais Vištyčio seniūnas Kristupas Puzinas pastatė naują medinę bažnyčią, tačiau nuolatinio kunigo iki 1736 metų nebuvo. Tais metais Vištytyje įkurta Jėzuitų misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus. 1785 m. Vištyčio klebonu buvo kunigas Poliakovskis, bylinėjęsis teismuose su Vištyčio miestelėnais.
1863 m. sukilimo banga atsirito ir į Vištyčio apylinkes. Parapijos klebonas kun. Augustinas Vaišnora (1816–1888 m.) buvo rusų apkaltintas palaikęs ryšius su sukilėliais, juos rėmęs. 1864 m. teismas jam priteisė 12 metų katorgos darbų ir dvasininkas buvo ištremtas į Sibirą.
1885 m. bažnyčia rekonstruota bei padidinta, po dvejų metų ją konsekravo Seinų vyskupas Juozas Oleka. Kai kurie lenkuojantieji kunigai dalį Vištyčio ir apylinkės gyventojų buvo sulenkinę. Pamaldos vykdavo lenkų kalba. Tik 20 a. pradžioje kunigas Krokininkas sudarė lietuvių chorą ir bandė įvesti lietuviškus giedojimus. Lenkuojantieji jį įskundė, ir 1903 m. sausį Vilkaviškio apskrities viršininko pareigūnas Mikailovskis kunigą tardė ištisas dvi dienas. Išvažiuodamas valdininkas įsakė klebonui žiūrėti, kad lietuviai choristai negiedotų iš lietuviškų spausdintų gaidų.
1909 metais, lietuviams energingai reikalaujant, Seinų vyskupijos administracija nustatė naują pamaldų tvarką: lietuviškos pamaldos ir giesmės turėjo būti atliekamos tris sekmadienius iš eilės, o ketvirtą – lenkiškai. Sulenkėję miestelio gyventojai trukdydavo lietuviams melstis lietuviškai, o 1910 m. balandžio 3 d. bažnyčioje dėl to kilo muštynes. Vištyčio katalikų parapija ilgą laiką priklausė Bartninkų dekanatui. 1936 metais ji jungė 2493 katalikus.
1941 m. birželio 22 d. vokiečių artilerija apšaudė Vištytį. Buvo apgriauta šiaurinė Vištyčio miestelio dalis ir bažnyčia.
Vištyčio parapijos kleboną Jurgį Parancevičių 1941 metų rudenį suėmė vokiečių saugumo policija ir kurį laiką kalino Tilžės kalėjime. Iš ten kunigas buvo išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą, kur kalėjo daugiau nei trejus metus. 1945 m. iš vokiečių koncentracijos stovyklos kalinius išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Vėliau kunigas Jurgis Parancevičius kelerius metus buvo Miuncheno lietuvių parapijos klebonu, po to persikėlė į Ameriką ir gyveno Niujorke. Daug metų jis buvo Niujorko Aušros Vartų parapijos kunigu.
1944 m. vokiečiams traukiantis per mūšius su juos persekiojusios Raudonosios armijos daliniais dalis Vištyčio sudegė. Kaip ir 1941 metais, vėl nukentėjo bažnyčia.
Jau nepriklausomos Lietuvos metais bažnyčios vidaus apdailos pagražinimu ir atnaujinimu daug rūpinosi klebonas Vytautas Vaičiūnas.
Iš raudonų plytų ir akmenų statyta bažnyčia, kurios šventorius aptvertas tvora su originaliais plytų mūro vartais, per 180 metų šiek tiek pasikeitė. Ypač po to, kai 1885–1887 metais klebono Antano Šukviečio iniciatyva ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo padidinta: pristatyta presbiterija su zakristijomis, dvi koplyčios ir bokštas su aštuoniasiene viršūne. Padidinimo projektą parengė Vilkaviškio apskrities inžinierius Lučinskis. Bažnyčios planas yra labai retos dvigubo kryžiaus formos. Statinys turi daug klasicizmo bruožų.
Dekoratyvumo bažnyčiai teikia akmens mūro bei skaldos faktūros derinimas su raudonų plytų detalėmis ir baltais tinko apvadais. Pagrindinis fasadas simetriškas, su išsikišusiu trijų tarpsnių bokštu. Bažnyčioje iki šių dienų yra išlikusių įdomių meno vertybių.
Viena iš jų – žalvarinis varpas. Tai antrasis lig šiol Lietuvoje žinomas įžymiojo Karaliaučiaus liejiko Georgijaus Bernhardo Kinderio kūrinys. Kitas šio liejiko varpas, datuotas 1738 metais, yra Mažeikių rajone, Pikelių bažnyčioje. Varpas, pasižymintis monumentalia forma, išraiškingu siluetu ir stilingu dekoru, pakabintas rytiniame bažnyčios bokšte.
Labai ilgą laiką Vištyčio parapijos klebonu buvo kunigas Kazimieras Montvila, energingai puoselėjęs ne tik bažnyčios aplinką, bet ir miestelio bei jo apylinkių istorinį paveldą ir etnografines vertybes. Kunigas trijų kelių (Kalvarijos, Pavištyčio ir Vištyčio) kryžkelėje pastatė Švč. Mergelės Marijos koplytėlę ir pavedė visus šio nuostabaus krašto gyventojus Dievo Motinos globai, meilei ir gailestingumui. 1988 metais jis pasirūpino, kad būtų atkurtas Vytauto Didžiojo (Nepriklausomybės) paminklas miestelio centrinėje aikštėje. Kun. K. Montvilos dėka ypatingą sakralinę reikšmę įgavo Šventasis šaltinėlis Šilelyje.
1997 m. rugsėjo 2 d. Vištyčio klebonu buvo paskirtas Jonas Baranauskas (1925–2007 m.). Šioje parapijoje jis paminėjo 50 metų kunigystės jubiliejų. Garbingos sukakties proga popiežius Jonas Paulius II kunigui Jonui Baranauskui suteikė palaiminimą. 1994 m. šis dvasininkas buvo paaukštintas Vilkaviškio vyskupijos kapitulos garbės kanauninku. 2004 m. birželio 17 d. Jonas Baranauskas paskirtas Vilkaviškio katedros altaristu. Žemiškąją kelionę kunigas baigė 2007 m., sulaukęs 82 metų amžiaus, tik kelių dienų pritrūkus iki rugsėjo 25-osios, kai jis būtų minėjęs kunigystės 58 metų sukaktį.
Nepaisant krizės ir sunkumų, energingo dabartinio Vištyčio parapijos klebono kunigo Lino Dūkštos dėka vyksta dideli bažnyčios atnaujinimo darbai – pakeistas stogas, remontuojamas bažnyčios fasadas ir bokštas, tvarkomas vidus.
Birželio 7 dieną Vištytyje bus švenčiama dabartinės parapijos bažnyčios pastatymo 180 metų sukaktis, 12 valandą aukojamos šv. Mišios. Šventėje laukiami visi dabartiniai ir kilusieji iš šio krašto žmonės, visi, kam svarbi istorija. |
Spausdiname iš Vištyčio kilusio Viliaus KOČIUBAIČIO parengtą rašinį, išsamiai nušviečiantį bažnyčios istoriją.
Dabartinė mūrinė Vištyčio bažnyčia parapijos ir valstybės lėšomis buvo pastatyta 1829 metais. Nuo pat pastatymo bažnyčia kartu su mūrine mokykla sudarė pagrindinius miestelio architektūros akcentus ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją, kuri nedaug pakitusi išliko iki šių dienų.
Tačiau istoriniai šaltiniai rodo, kad pirmoji bažnyčia Vištytyje atsirado daug seniau – ją 1566 metais pastatė karalius Žygimantas Augustas ir jai užrašė nedidelį Nebūtkaimio kaimą su 6 valakais žemės. 1674 metų bažnyčios vizitacijos akte pažymėta, kad ji buvo medinė ir nedidelė. Vištyčio bažnyčios klebonu 1674 m. buvo kunigas Romanas Dostojevskis, kiek vėliau – kunigas Matas Šneideravičius.
1700 m. balandžio 21 d. vizitacijos akte pažymėta, kad bažnyčia sudegusi, jos vietoje yra laikina pastogė.
1723 metais Vištyčio seniūnas Kristupas Puzinas pastatė naują medinę bažnyčią, tačiau nuolatinio kunigo iki 1736 metų nebuvo. Tais metais Vištytyje įkurta Jėzuitų misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus. 1785 m. Vištyčio klebonu buvo kunigas Poliakovskis, bylinėjęsis teismuose su Vištyčio miestelėnais.
1863 m. sukilimo banga atsirito ir į Vištyčio apylinkes. Parapijos klebonas kun. Augustinas Vaišnora (1816–1888 m.) buvo rusų apkaltintas palaikęs ryšius su sukilėliais, juos rėmęs. 1864 m. teismas jam priteisė 12 metų katorgos darbų ir dvasininkas buvo ištremtas į Sibirą.
1885 m. bažnyčia rekonstruota bei padidinta, po dvejų metų ją konsekravo Seinų vyskupas Juozas Oleka. Kai kurie lenkuojantieji kunigai dalį Vištyčio ir apylinkės gyventojų buvo sulenkinę. Pamaldos vykdavo lenkų kalba. Tik 20 a. pradžioje kunigas Krokininkas sudarė lietuvių chorą ir bandė įvesti lietuviškus giedojimus. Lenkuojantieji jį įskundė, ir 1903 m. sausį Vilkaviškio apskrities viršininko pareigūnas Mikailovskis kunigą tardė ištisas dvi dienas. Išvažiuodamas valdininkas įsakė klebonui žiūrėti, kad lietuviai choristai negiedotų iš lietuviškų spausdintų gaidų.
1909 metais, lietuviams energingai reikalaujant, Seinų vyskupijos administracija nustatė naują pamaldų tvarką: lietuviškos pamaldos ir giesmės turėjo būti atliekamos tris sekmadienius iš eilės, o ketvirtą – lenkiškai. Sulenkėję miestelio gyventojai trukdydavo lietuviams melstis lietuviškai, o 1910 m. balandžio 3 d. bažnyčioje dėl to kilo muštynes. Vištyčio katalikų parapija ilgą laiką priklausė Bartninkų dekanatui. 1936 metais ji jungė 2493 katalikus.
1941 m. birželio 22 d. vokiečių artilerija apšaudė Vištytį. Buvo apgriauta šiaurinė Vištyčio miestelio dalis ir bažnyčia.
Vištyčio parapijos kleboną Jurgį Parancevičių 1941 metų rudenį suėmė vokiečių saugumo policija ir kurį laiką kalino Tilžės kalėjime. Iš ten kunigas buvo išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklą, kur kalėjo daugiau nei trejus metus. 1945 m. iš vokiečių koncentracijos stovyklos kalinius išlaisvino amerikiečių kariuomenė. Vėliau kunigas Jurgis Parancevičius kelerius metus buvo Miuncheno lietuvių parapijos klebonu, po to persikėlė į Ameriką ir gyveno Niujorke. Daug metų jis buvo Niujorko Aušros Vartų parapijos kunigu.
1944 m. vokiečiams traukiantis per mūšius su juos persekiojusios Raudonosios armijos daliniais dalis Vištyčio sudegė. Kaip ir 1941 metais, vėl nukentėjo bažnyčia.
Jau nepriklausomos Lietuvos metais bažnyčios vidaus apdailos pagražinimu ir atnaujinimu daug rūpinosi klebonas Vytautas Vaičiūnas.
Iš raudonų plytų ir akmenų statyta bažnyčia, kurios šventorius aptvertas tvora su originaliais plytų mūro vartais, per 180 metų šiek tiek pasikeitė. Ypač po to, kai 1885–1887 metais klebono Antano Šukviečio iniciatyva ir parapijiečių lėšomis bažnyčia buvo padidinta: pristatyta presbiterija su zakristijomis, dvi koplyčios ir bokštas su aštuoniasiene viršūne. Padidinimo projektą parengė Vilkaviškio apskrities inžinierius Lučinskis. Bažnyčios planas yra labai retos dvigubo kryžiaus formos. Statinys turi daug klasicizmo bruožų.
Dekoratyvumo bažnyčiai teikia akmens mūro bei skaldos faktūros derinimas su raudonų plytų detalėmis ir baltais tinko apvadais. Pagrindinis fasadas simetriškas, su išsikišusiu trijų tarpsnių bokštu. Bažnyčioje iki šių dienų yra išlikusių įdomių meno vertybių.
Viena iš jų – žalvarinis varpas. Tai antrasis lig šiol Lietuvoje žinomas įžymiojo Karaliaučiaus liejiko Georgijaus Bernhardo Kinderio kūrinys. Kitas šio liejiko varpas, datuotas 1738 metais, yra Mažeikių rajone, Pikelių bažnyčioje. Varpas, pasižymintis monumentalia forma, išraiškingu siluetu ir stilingu dekoru, pakabintas rytiniame bažnyčios bokšte.
Labai ilgą laiką Vištyčio parapijos klebonu buvo kunigas Kazimieras Montvila, energingai puoselėjęs ne tik bažnyčios aplinką, bet ir miestelio bei jo apylinkių istorinį paveldą ir etnografines vertybes. Kunigas trijų kelių (Kalvarijos, Pavištyčio ir Vištyčio) kryžkelėje pastatė Švč. Mergelės Marijos koplytėlę ir pavedė visus šio nuostabaus krašto gyventojus Dievo Motinos globai, meilei ir gailestingumui. 1988 metais jis pasirūpino, kad būtų atkurtas Vytauto Didžiojo (Nepriklausomybės) paminklas miestelio centrinėje aikštėje. Kun. K. Montvilos dėka ypatingą sakralinę reikšmę įgavo Šventasis šaltinėlis Šilelyje.
1997 m. rugsėjo 2 d. Vištyčio klebonu buvo paskirtas Jonas Baranauskas (1925–2007 m.). Šioje parapijoje jis paminėjo 50 metų kunigystės jubiliejų. Garbingos sukakties proga popiežius Jonas Paulius II kunigui Jonui Baranauskui suteikė palaiminimą. 1994 m. šis dvasininkas buvo paaukštintas Vilkaviškio vyskupijos kapitulos garbės kanauninku. 2004 m. birželio 17 d. Jonas Baranauskas paskirtas Vilkaviškio katedros altaristu. Žemiškąją kelionę kunigas baigė 2007 m., sulaukęs 82 metų amžiaus, tik kelių dienų pritrūkus iki rugsėjo 25-osios, kai jis būtų minėjęs kunigystės 58 metų sukaktį.
Nepaisant krizės ir sunkumų, energingo dabartinio Vištyčio parapijos klebono kunigo Lino Dūkštos dėka vyksta dideli bažnyčios atnaujinimo darbai – pakeistas stogas, remontuojamas bažnyčios fasadas ir bokštas, tvarkomas vidus.
Publikuota: 2009-06-03 23:13:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|