Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-05-20 06:59

---

Vitalius Vyzas tik šįmet dažniau prekiauja turguje, nes iki tol turėjo kitą darbą.

Autorės nuotr.

Pilviškius drąsiai galima vadinti rajono agurkų sostine. Mat čia, dažname kieme, plazda šių daržovių šiltnamiai, o Vilkaviškio turguje užkalbinus vieną kitą agurkų pardavėją dažniausiai paaiškėja, kad jis – pilviškietis.

Jau ne pirmus metus turguje savo užaugintais trumpavaisiais agurkais prekiauja Renatos ir Vitaliaus Vyzų šeima. Dažniausiai skynimo sezono metu turguje galima išvysti Renatą su mergaitėmis, kurių namuose auga trys. Dvynukėms jau 15 metų, o mažajai – dešimt. Bet visos trys padeda mamai ne tik skinti agurkus, bet ir prekiauti savo darbo vaisiais.

– Vitalius retai būna namie, nes dirba automobilvežio vairuotoju, – aiškino pilviškietė. – Tik dabar, kai sunkmečiu nėra darbo, jis man padeda namuose.

Renata daugelį metų šiltnamiuose triūsdavo viena. Vitalius, būdavo, tik apdengia agurkų „namus“, dar šį tą padeda – ir jau išvažiuoja. Žmona viena prižiūrėdavo keturis šiltnamius, kurie siekė beveik 10 arų.

Vyzai sakė šįmet vieną šiltnamį nugriovę ir šioms daržovėms palikę tik 6 arų plotą. Mat pilviškiečiai nesitikėjo, kad vyras praktiškai liks be darbo. Nors darbdaviai žada, jog po poros mėnesių jo atsiras.

– Tegul pabūna, man padės, – sakė Renata. – Be to, ir tų plotų tiek agurkams nereikia. Jei gerai prižiūri, tai ir iš mažesnio šiltnamio gali priskinti kaip iš didelio.

Vyzai agurkus augina jau 12 metų, bet sako, kad jei būtų pradėję anksčiau, tai iš šio verslo galėjo nemažus turtus susikrauti. Mat dar sovietiniais laikais agurkus raugdavo statinėse ir veždavo į Kaliningrado sritį, kur šiuos greitai išgraibstydavo vietiniai. Lietuviški agurkai ten būdavo ypač mėgstami. Bet tada Vyzai turėjo „valdiškus“ darbus ir agurkams laiko trūko. Renata dirbo tuometiniame buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vėliau – siuvimo fabrike, kol suprato, kad beveik daugiau kainuoja kasdien atvažiuoti iš Pilviškių, negu gale mėnesio moteris gauna atlyginimo. Tad, pasekę kaimynų pavyzdžiu, Vyzai ėmėsi agurkų verslo.

Pradžia nebuvo lengva. Kol naujieji daržininkai atsirinko geras veisles, kol suprato, ką agurkai mėgsta ir ko ne, kodėl auga ir kodėl vysta. Padėti ir patarti neskubėjo niekas. Tačiau dabar galima sakyti, kad Vyzai – agurkų auginimo profesionalai. Jų nedideli, beveik vienodo dydžio gražūs agurkiukai traukia pirkėjų akį. Juolab kad, pasak pilviškiečių, ir sveikai užauginti. Kiekvienais metais Vyzai tiria vandenį, kuriuo laisto savo daržoves, ir iš firmos gauna rekomendacijų: kokių elementų trūksta, o kokių per daug, ko vertėtų pridėti. Jokio trąšų perdozavimo – viskas apskaičiuota.

– Ne tie laikai, – juokėsi Vitalius. – Kai maišas trąšų kainuoja kelis šimtus litų, tai geriau pataupai, negu beri per daug. Gal ir gerai, kad pabrango, tai mažiau visi švaistosi chemikalais, nes jie – niekam ne į sveikatą.

Ir Vyzų šiltnamiai seniai neprimena žemėtų džiunglių, kur tarplysviuose želia piktžolės. Jau kokį dešimtmetį agurkų daigai čia sėjami į specialius maišus su paruoštu mišiniu, o laistomi vamzdeliais atitekančiu vandeniu – kiekvienas daigelis atskirai.

– Seniai jau nelakstome su žarna ir nelaužome virkščių, – juokėsi Renata. – Tikrai didelė pagalba toks laistymas.

Didžiausias šeimininkų rūpestis – ankstyvą pavasarį palaikyti šiltnamiuose bent 15 laipsnių temperatūrą, mat esant žemesnei agurkai neauga. Tada ir naktį poilsio būna ne per daug: kas porą valandų reikia keltis ir pakurti krosnis visuose šiltnamiuose.

Pasak Renatos, agurkus pelningiausia pardavinėti iki Joninių. Paskui jau jų kaina būna labai žema, be to, žmonės jau patys daržuose turi užsiauginę. Šįmet, pirmąjį gegužės savaitgalį, Vyzai sakė pardavę apie 400 kg agurkų. Bet taip būna nedažnai.

Rudenį šeima irgi nesnaudžia. Šeimininko rankų laukia prieš dvejus metus pradėtas statyti erdvus namas, kuriame Vyzai jau sutiko praeitas Kalėdas. Nors dar ne viskas pabaigta, namuose nepaprastai jauku: pro didžiulius langus matyti nuosavas tvenkinys su medinėmis sūpuoklėmis ant kranto, langus nuo svetimų žvilgsnių dengia pačios Renatos pasiūtos romanetės.

Prie pat naujojo pastato stovi ir nedidelis medinis namukas, kuriame visa šeima neseniai gyveno. „Senukas“ laukia savo eilės, kol bus išardytas ir nugrims į užmarštį, nors daugelį metų glaudė darbščią šeimą.

– Paaugusioms mergaitėms tikrai jau reikėjo vietos, – atviravo Renata. – Jos pačios pirmos susikraustė į naująjį namą, o aš paskutinė su savo virtuve iš paskos visiems „atbidzenau“.

Kai baigiasi darbai šiltnamyje, pilviškietė imasi siuvimo. Naujuose namuose tam paskirtas visas kambarys, kur šeimininkė planuoja įsirengti iš abiejų pusių slankiojančias veidrodines duris, kad turėtų šviesią ir patogią erdvę.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---