|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2009-03-31 09:11
|
|
|
Vienas iš dviračių žygių organizatorių Dalius Nešukaitis sakė, kad netikėtos kliūtys kelyje suteikia žygiams savotiško žavesio.
Dangyra APANAVIČIENĖ
Vilkaviškio miesto bendruomenės du kartus per metus organizuojami dviračių žygiai jau tapo tradicija. Šie renginiai įtraukti į Turizmo ir verslo informacijos centro sudarytą svarbiausiųjų 2009 metų renginių sąrašą. Jau yra nustatyta ir šių metų pavasarinio žygio data – balandžio 26 diena, paskutinis šio mėnesio sekmadienis.
Apie vilkaviškiečių (ir ne tik jų) pamėgto dviračių žygio tradicijas ir ypatumus pasakoja vienas iš žygio iniciatorių bei organizatorių, Vilkaviškio miesto bendruomenės atstovas Dalius NEŠUKAITIS.
– Kokiu maršrutu šiemet planuoja keliauti dviratininkai?
– Šiemetinio žygio maršrutas praktiškai bus toks pat, kaip ir praėjusio, t. y. rudeninio, žygio „Į kalvotąją Sūduvą“. Tada lietus ir žvarbus vėjas sutrukdė nuvažiuoti visą suplanuotą maršrutą. Kalvotoji Sūduva (Karkakalnis ir Smailiakalnis) liko nepasiekti. Nuo šių kalnų atsiveria gražus kraštovaizdis. Giedrą dieną galima matyti toli aplink esančias vietoves, taip pat ir Vilkaviškio miestą. Taigi tikiuosi, kad šįkart tą tikslą pasieksime, o žygio dalyvius kviečiu pasiimti žiūronus.
Tradiciškai žygis prasidės Jono Basanavičiaus aikštėje 11 valandą. Jo dalyvius pradėsime registruoti anksčiau, t. y. nuo 10 valandos.
Kaip ir anksčiau, įpusėjus žygiui gersime arbatą, o žygio pabaigoje „Kapčiaus“ kempinge vaišinsimės „Senų vežimų“ klubo išvirta turistine sriuba arba koše. Tradiciškai planuojame atminimo ženklus įteikti kiekvienam žygį baigusiam dalyviui bei pažymėti išskirtinius žygio dalyvius.
– Žygio atributika, turistinė košė – viskas juk kainuoja. Iš kur gaunate pinigų? Ar nežadate iš dalyvių imti bent simbolinį starto mokestį?
– Žygiai sutraukia daug žmonių. Prieš metus, pavasarį, dalyvavo 278 dviratininkai, net ir praėjusį rudenį, kai oras nelepino, susirinko 173 žygeiviai. Organizatoriams darosi per sunku užtikrinti, kad kiekvienas žygio dalyvis gautų po atminimo ženklą. Kita vertus, matydami, kokie jie svarbūs, ypač jauniesiems žygių dalyviams, jų atsisakyti nenorime.
Organizuodami tris paskutiniuosius žygius teikėme projektus pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programą. 2008 m. gauta parama padengė pusę žygio organizavimo išlaidų. Tai didelė pagalba. Tikiuosi, kad ir šiais metais, kai žygių populiarumas auga ir jie įtraukti į svarbiausiųjų 2009 metų renginių sąrašą, paramos sulauksime. Ieškosime ir kitų rėmėjų, bet tikriausiai be pačių dalyvių prisidėjimo šįkart neapsieisime. Manau, reikės galvoti apie dalyvio starto mokestį, o gal kviesime žygio dalyvius paprasčiausiai paaukoti. Tai dar svarstysime Vilkaviškio miesto bendruomenės susirinkime.
– Ar šiemetinis dviračių žygis kuo nors skirsis nuo ankstesnių?
– Pirmieji trys žygiai, organizuoti 2006 m. rudenį bei 2007 m. pavasarį ir rudenį, vyko tuo pačiu maršrutu – aplink Uosijos mišką ir Paežerių ežerą, t. y. numatytu, bet nežinančiam žmogui kol kas sunkiai surandamu dviračių ir pėsčiųjų taku. Ketvirtojo žygio dalyviai aplankė K. Bradūno ir S. Nėries tėviškes – šį žygį vadinome poetišku. Penktajame žygyje, prie organizavimo prisijungus „Senų vežimų“ klubui, išskirtinis dėmesys buvo skirtas seniems dviračiams, registracijos metu veikė senų dviračių fotografijų paroda.
Šis, šeštasis, žygis bus sportiškas. Tam yra dvi paskatos: pirmoji – tai buvęs geras sportininkas, o dabar aktyvus visų žygių dalyvis Stasys Dambrauskas. Bendraujant su juo, kilo mintis surinkti informaciją apie S. Dambrausko ir kitų iš Vilkaviškio rajono kilusių ankstesnių laikų sportininkų pasiekimus ir pristatyti ją žygio dalyviams bei visuomenei per spaudą. Surinkta informacija negali pretenduoti į išsamią profesionalią studiją, bet ji bus įdomi, o gal net paskatins buvusius dviratininkus susitikti žygyje.
Kita paskata – dviračių sporto klubas „Aira“. Šio klubo sportininkai visada, jei tik nereikia būti varžybose, dalyvauja žygiuose. Šį kartą jau turime klubo trenerio Artūro Žemaitaičio pažadą žygio metu suorganizuoti mini varžybas jauniesiems dalyviams.
Nuo ankstesniųjų žygių šis skirsis ir tuo, kad turistinei arbatai ir sriubai reikės turėti savo indą. Tokiu būdu skatiname kuo mažiau naudoti vienkartinių indų ir taip prisidėti prie mažesnio aplinkos teršimo.
– Dviračių sportas Vilkaviškio rajone, kaip matome, turi senas tradicijas.
– Vilkaviškio rajonas turėjo, beje, ir dabar turi nemažai gerų dviratininkų. Įdomus faktas – 1924 m. birželio 22 d. vykusiose antrosiose Lietuvos dviračių sporto pirmenybėse (120 km duobėtame ir remontuojamame kelyje Kaunas–Marijampolė–Kaunas) čempionu tapo Kybartų „Sveikatos“ klubo atstovas Julius Krėmeris, antruoju liko taip pat šio klubo atstovas Eduardas Malcanas, trečiuoju – kaunietis Juozas Vilpišauskas.
Pokario laikotarpiu, t. y. Lietuvos okupacijos metais, Vilkaviškio rajono, kaip ir kitų Lietuvos rajonų (ne miestų) sportininkus vienijo „Kolūkiečio“, o vėliau – „Nemuno“ draugija. Šios draugijos organizuojamose varžybose Vilkaviškio rajono dviratininkai ne vieną kartą buvo tarp lyderių. Vilkaviškiečiai rungtyniavo ir šios draugijos,
t. y. Lietuvos rajonų, rinktinėje, kuri sėkmingai varžydavosi su kitų Lietuvos draugijų rinktinėmis bei atstovaudavo Lietuvos komandai tuomet populiariose Pabaltijo daugiadienėse dviratininkų varžybose.
Informacijoje apie tą laikotarpį dažniausiai minimos dviratininkų S. Dambrausko, A. Varžaičio, G. Brazausko, D. Mačytės, M. Alksninytės pavardės. Kituose Lietuvos klubuose rungtyniavo broliai Antanas, Valentinas ir Juozas Rutkauskai iš mūsų rajono Užbalių kaimo. Geriausiai iš brolių sekėsi Antanui, kuris 1969 metais kartu su kitais Lietuvos rinktinės nariais R. Rudžiu, A. Berankiu ir P. Knieža tapo SSSR dviračių kroso (28 km) komandinių lenktynių Suchumyje čempionu.
Apie S. Dambrauską, A. Varžaitį ir brolius Rutkauskus turime daugiau informacijos, kurią pateiksime vėliau. Tikimės, kad susidomėję laikraščio skaitytojai pateiks duomenų (pageidautina – su nuotraukomis) ir apie kitus rajono dviratininkus.
* 1953 m. Lietuvos rajonų varžybos: 100 km dviračių lenktynių 3-ios vietos ir 30 km kroso varžybų 2-os vietos laimėtojas – S. Dambrauskas.
1953 m. daugiadienėse dviračių lenktynėse aplink Lietuvą (7 etapai, 858 km), būdami draugijos „Kolūkietis“ rinktinės nariai, S. Dambrauskas ir A. Svotas laimėjo 3-ią vietą. Rungtyniavo 32 dalyviai, atstovavę 4 draugijoms („Spartako“, „Dinamo“, „Žalgirio“ ir „Kolūkiečio“).
* 1954 m. Lietuvos pirmenybėse 25 km pavienio starto lenktynėse 1-ą vietą laimėjo D. Mačytė. Taip pačiais metais ji tapo ir Lietuvos kaimo jaunimo spartakiados 20 km ir 25 km dviračių lenktynių čempione.
* 1956 m. Lietuvos rajonų spartakiadoje Vilkaviškio rajono dviratininkų komanda iškovojo 1-ąją vietą.
* 1958 m. Lietuvos kaimo jaunimo spartakiadoje Vilkaviškio rajono dviratininkų komanda laimėjo 2-ąją vietą. 25 km pavienio starto lenktynių nugalėtoja tapo vilkaviškietė S. Matukaitytė. Tais pačiais metais mažosiose daugiadienėse kaimo dviratininkų (6 etapai, 568 km) lenktynėse Vilkaviškio rajono komandai pripažinta 2-oji vieta. Individualioje įskaitoje 3-iąją vietą užėmė S. Dambrauskas.
* 1959 m. mažąsias daugiadienes rajonų dviratininkų (6 etapai, 568 km) lenktynes laimėjo Vilkaviškio rajono komanda (A. Varžaitis, S. Dambrauskas, G. Brazauskas, S. Šidlauskas). Individualioje įskaitoje 2-oji vieta atiteko A. Varžaičiui, 3-ioji – S. Dambrauskui. Tų pačių metų Lietuvos spartakiadoje Vilkaviškio rajono dviratininkų komanda tapo nugalėtoja, taip pat pirmąsias vietas iškovojo M. Alksninytė (15 km) ir A. Varžaitis (25 km).
* 1960 m. sporto draugijos „Nemunas“ organizuotose kaimo jaunimo vasaros žaidynėse komandines (2 vyrai ir 1 moteris) lenktynes laimėjo mūsų rajono Karklinių kolūkio komanda, o 20 km lenktynes – A. Varžaitis. G. Brazauskas tapo 3-ios vietos laimėtojas. Abu dviratininkai atstovavo Karklinių kolūkiui.
* 1960 m. daugiadienių dviračių lenktynių aplink Lietuvą rezultatai: „Nemuno“ draugijos antrosios komandos, laimėjusios 1-ą vietą, narys A. Varžaitis buvo 15-as, „Nemuno“ draugijos pirmosios komandos, laimėjusios 3-ią vietą, narys S. Dambrauskas – 20-as.
* 1961 m. kolūkių ir tarybinių ūkių vasaros varžybų 15 km pavienio starto lenktynėse Vilkaviškio rajono komanda laimėjo 1-ąją vietą, 25 km – 2-ąją, 20 km komandinėse lenktynėse – taip pat 1-ąją vietą. 15 km pavienio starto lenktynių nugalėtoja tapo M. Alksninytė. Rajono komanda iškovojo dviračių lenktynių taurę.
* 1963 m. Lietuvos spartakiadoje vilkaviškiečių dviratininkų komanda tapo nugalėtoja.
* 1965 m. kolūkių ir tarybinių ūkių vasaros žaidynėse (4-osios sporto draugijos „Nemunas“ vasaros žaidynės) 20 km lenktynes laimėjo vilkaviškietis J. Tamašauskas (S. Nėries kolūkis).
Vilkaviškio miesto bendruomenės du kartus per metus organizuojami dviračių žygiai jau tapo tradicija. Šie renginiai įtraukti į Turizmo ir verslo informacijos centro sudarytą svarbiausiųjų 2009 metų renginių sąrašą. Jau yra nustatyta ir šių metų pavasarinio žygio data – balandžio 26 diena, paskutinis šio mėnesio sekmadienis. |
Apie vilkaviškiečių (ir ne tik jų) pamėgto dviračių žygio tradicijas ir ypatumus pasakoja vienas iš žygio iniciatorių bei organizatorių, Vilkaviškio miesto bendruomenės atstovas Dalius NEŠUKAITIS.
– Kokiu maršrutu šiemet planuoja keliauti dviratininkai?
– Šiemetinio žygio maršrutas praktiškai bus toks pat, kaip ir praėjusio, t. y. rudeninio, žygio „Į kalvotąją Sūduvą“. Tada lietus ir žvarbus vėjas sutrukdė nuvažiuoti visą suplanuotą maršrutą. Kalvotoji Sūduva (Karkakalnis ir Smailiakalnis) liko nepasiekti. Nuo šių kalnų atsiveria gražus kraštovaizdis. Giedrą dieną galima matyti toli aplink esančias vietoves, taip pat ir Vilkaviškio miestą. Taigi tikiuosi, kad šįkart tą tikslą pasieksime, o žygio dalyvius kviečiu pasiimti žiūronus.
Tradiciškai žygis prasidės Jono Basanavičiaus aikštėje 11 valandą. Jo dalyvius pradėsime registruoti anksčiau, t. y. nuo 10 valandos.
Kaip ir anksčiau, įpusėjus žygiui gersime arbatą, o žygio pabaigoje „Kapčiaus“ kempinge vaišinsimės „Senų vežimų“ klubo išvirta turistine sriuba arba koše. Tradiciškai planuojame atminimo ženklus įteikti kiekvienam žygį baigusiam dalyviui bei pažymėti išskirtinius žygio dalyvius.
– Žygio atributika, turistinė košė – viskas juk kainuoja. Iš kur gaunate pinigų? Ar nežadate iš dalyvių imti bent simbolinį starto mokestį?
– Žygiai sutraukia daug žmonių. Prieš metus, pavasarį, dalyvavo 278 dviratininkai, net ir praėjusį rudenį, kai oras nelepino, susirinko 173 žygeiviai. Organizatoriams darosi per sunku užtikrinti, kad kiekvienas žygio dalyvis gautų po atminimo ženklą. Kita vertus, matydami, kokie jie svarbūs, ypač jauniesiems žygių dalyviams, jų atsisakyti nenorime.
Organizuodami tris paskutiniuosius žygius teikėme projektus pagal Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programą. 2008 m. gauta parama padengė pusę žygio organizavimo išlaidų. Tai didelė pagalba. Tikiuosi, kad ir šiais metais, kai žygių populiarumas auga ir jie įtraukti į svarbiausiųjų 2009 metų renginių sąrašą, paramos sulauksime. Ieškosime ir kitų rėmėjų, bet tikriausiai be pačių dalyvių prisidėjimo šįkart neapsieisime. Manau, reikės galvoti apie dalyvio starto mokestį, o gal kviesime žygio dalyvius paprasčiausiai paaukoti. Tai dar svarstysime Vilkaviškio miesto bendruomenės susirinkime.
– Ar šiemetinis dviračių žygis kuo nors skirsis nuo ankstesnių?
– Pirmieji trys žygiai, organizuoti 2006 m. rudenį bei 2007 m. pavasarį ir rudenį, vyko tuo pačiu maršrutu – aplink Uosijos mišką ir Paežerių ežerą, t. y. numatytu, bet nežinančiam žmogui kol kas sunkiai surandamu dviračių ir pėsčiųjų taku. Ketvirtojo žygio dalyviai aplankė K. Bradūno ir S. Nėries tėviškes – šį žygį vadinome poetišku. Penktajame žygyje, prie organizavimo prisijungus „Senų vežimų“ klubui, išskirtinis dėmesys buvo skirtas seniems dviračiams, registracijos metu veikė senų dviračių fotografijų paroda.
Šis, šeštasis, žygis bus sportiškas. Tam yra dvi paskatos: pirmoji – tai buvęs geras sportininkas, o dabar aktyvus visų žygių dalyvis Stasys Dambrauskas. Bendraujant su juo, kilo mintis surinkti informaciją apie S. Dambrausko ir kitų iš Vilkaviškio rajono kilusių ankstesnių laikų sportininkų pasiekimus ir pristatyti ją žygio dalyviams bei visuomenei per spaudą. Surinkta informacija negali pretenduoti į išsamią profesionalią studiją, bet ji bus įdomi, o gal net paskatins buvusius dviratininkus susitikti žygyje.
Kita paskata – dviračių sporto klubas „Aira“. Šio klubo sportininkai visada, jei tik nereikia būti varžybose, dalyvauja žygiuose. Šį kartą jau turime klubo trenerio Artūro Žemaitaičio pažadą žygio metu suorganizuoti mini varžybas jauniesiems dalyviams.
Nuo ankstesniųjų žygių šis skirsis ir tuo, kad turistinei arbatai ir sriubai reikės turėti savo indą. Tokiu būdu skatiname kuo mažiau naudoti vienkartinių indų ir taip prisidėti prie mažesnio aplinkos teršimo.
– Dviračių sportas Vilkaviškio rajone, kaip matome, turi senas tradicijas.
– Vilkaviškio rajonas turėjo, beje, ir dabar turi nemažai gerų dviratininkų. Įdomus faktas – 1924 m. birželio 22 d. vykusiose antrosiose Lietuvos dviračių sporto pirmenybėse (120 km duobėtame ir remontuojamame kelyje Kaunas–Marijampolė–Kaunas) čempionu tapo Kybartų „Sveikatos“ klubo atstovas Julius Krėmeris, antruoju liko taip pat šio klubo atstovas Eduardas Malcanas, trečiuoju – kaunietis Juozas Vilpišauskas.
Pokario laikotarpiu, t. y. Lietuvos okupacijos metais, Vilkaviškio rajono, kaip ir kitų Lietuvos rajonų (ne miestų) sportininkus vienijo „Kolūkiečio“, o vėliau – „Nemuno“ draugija. Šios draugijos organizuojamose varžybose Vilkaviškio rajono dviratininkai ne vieną kartą buvo tarp lyderių. Vilkaviškiečiai rungtyniavo ir šios draugijos, t. y. Lietuvos rajonų, rinktinėje, kuri sėkmingai varžydavosi su kitų Lietuvos draugijų rinktinėmis bei atstovaudavo Lietuvos komandai tuomet populiariose Pabaltijo daugiadienėse dviratininkų varžybose.
Informacijoje apie tą laikotarpį dažniausiai minimos dviratininkų S. Dambrausko, A. Varžaičio, G. Brazausko, D. Mačytės, M. Alksninytės pavardės. Kituose Lietuvos klubuose rungtyniavo broliai Antanas, Valentinas ir Juozas Rutkauskai iš mūsų rajono Užbalių kaimo. Geriausiai iš brolių sekėsi Antanui, kuris 1969 metais kartu su kitais Lietuvos rinktinės nariais R. Rudžiu, A. Berankiu ir P. Knieža tapo SSSR dviračių kroso (28 km) komandinių lenktynių Suchumyje čempionu.
Apie S. Dambrauską, A. Varžaitį ir brolius Rutkauskus turime daugiau informacijos, kurią pateiksime vėliau. Tikimės, kad susidomėję laikraščio skaitytojai pateiks duomenų (pageidautina – su nuotraukomis) ir apie kitus rajono dviratininkus.
* 1953 m. Lietuvos rajonų varžybos: 100 km dviračių lenktynių 3-ios vietos ir 30 km kroso varžybų 2-os vietos laimėtojas – S. Dambrauskas.
1953 m. daugiadienėse dviračių lenktynėse aplink Lietuvą (7 etapai, 858 km), būdami draugijos „Kolūkietis“ rinktinės nariai, S. Dambrauskas ir A. Svotas laimėjo 3-ią vietą. Rungtyniavo 32 dalyviai, atstovavę 4 draugijoms („Spartako“, „Dinamo“, „Žalgirio“ ir „Kolūkiečio“).
* 1954 m. Lietuvos pirmenybėse 25 km pavienio starto lenktynėse 1-ą vietą laimėjo D. Mačytė. Taip pačiais metais ji tapo ir Lietuvos kaimo jaunimo spartakiados 20 km ir 25 km dviračių lenktynių čempione.
* 1956 m. Lietuvos rajonų spartakiadoje Vilkaviškio rajono dviratininkų komanda iškovojo 1-ąją vietą.
* 1958 m. Lietuvos kaimo jaunimo spartakiadoje Vilkaviškio rajono dviratininkų komanda laimėjo 2-ąją vietą. 25 km pavienio starto lenktynių nugalėtoja tapo vilkaviškietė S. Matukaitytė. Tais pačiais metais mažosiose daugiadienėse kaimo dviratininkų (6 etapai, 568 km) lenktynėse Vilkaviškio rajono komandai pripažinta 2-oji vieta. Individualioje įskaitoje 3-iąją vietą užėmė S. Dambrauskas.
* 1959 m. mažąsias daugiadienes rajonų dviratininkų (6 etapai, 568 km) lenktynes laimėjo Vilkaviškio rajono komanda (A. Varžaitis, S. Dambrauskas, G. Brazauskas, S. Šidlauskas). Individualioje įskaitoje 2-oji vieta atiteko A. Varžaičiui, 3-ioji – S. Dambrauskui. Tų pačių metų Lietuvos spartakiadoje Vilkaviškio rajono dviratininkų komanda tapo nugalėtoja, taip pat pirmąsias vietas iškovojo M. Alksninytė (15 km) ir A. Varžaitis (25 km).
* 1960 m. sporto draugijos „Nemunas“ organizuotose kaimo jaunimo vasaros žaidynėse komandines (2 vyrai ir 1 moteris) lenktynes laimėjo mūsų rajono Karklinių kolūkio komanda, o 20 km lenktynes – A. Varžaitis. G. Brazauskas tapo 3-ios vietos laimėtojas. Abu dviratininkai atstovavo Karklinių kolūkiui.
* 1960 m. daugiadienių dviračių lenktynių aplink Lietuvą rezultatai: „Nemuno“ draugijos antrosios komandos, laimėjusios 1-ą vietą, narys A. Varžaitis buvo 15-as, „Nemuno“ draugijos pirmosios komandos, laimėjusios 3-ią vietą, narys S. Dambrauskas – 20-as.
* 1961 m. kolūkių ir tarybinių ūkių vasaros varžybų 15 km pavienio starto lenktynėse Vilkaviškio rajono komanda laimėjo 1-ąją vietą, 25 km – 2-ąją, 20 km komandinėse lenktynėse – taip pat 1-ąją vietą. 15 km pavienio starto lenktynių nugalėtoja tapo M. Alksninytė. Rajono komanda iškovojo dviračių lenktynių taurę.
* 1963 m. Lietuvos spartakiadoje vilkaviškiečių dviratininkų komanda tapo nugalėtoja.
* 1965 m. kolūkių ir tarybinių ūkių vasaros žaidynėse (4-osios sporto draugijos „Nemunas“ vasaros žaidynės) 20 km lenktynes laimėjo vilkaviškietis J. Tamašauskas (S. Nėries kolūkis).
Publikuota: 2009-03-31 09:11:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|