Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-24 09:27

---

Apie linksnių ir asmenų galūnes



Lietuvių kalboje dalis linksnių ir asmenų galūnių gali būti ilgosios arba trumposios. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad oficialiuosiuose kalbos stiliuose (moksliniame, administraciniame, iš dalies publicistiniame) vartotinos tik pilnosios linksnių ir asmenų galūnės. Laisvuosiuose kalbos stiliuose (buitiniame, meniniame) galima vartoti ir trumpąsias formas: paupyje – paupyj, paupy; miškuose – miškuos; aukštame kalnelyje – aukštam kalnely; su pilnomis pintinėmis – su pilnom pintinėm; keliaujame – keliaujam; dirbkime – dirbkim ir t. t.

Paprastai leidžiama trumpinti ilgąsias veiksmažodžių tariamosios nuosakos formas: dirbtum(ei), dirbtu(mė)me; keliautum(ei), keliautu(mė)me ir pan. Kur kas rečiau vartojamos šitaip sutrumpėjusios daugiskaitos antrojo asmens formos: dirbtumėte – dirbtumėt, dirbtute; suptumėtės – suptutės, suptute. Oficialiuosiuose kalbos stiliuose įsitvirtino ir trumpoji liepiamosios nuosakos vienaskaitos antrojo asmens forma: dirbk, rašyk, klausyk, o ilgoji dirbki, rašyki, klausyki praktiškai nebevartojama. Tačiau reikia vartoti pilnąją veiksmažodžių bendraties formą: dirbti, rašyti. Trumpoji forma dirbt, rašyt pasitaiko tik laisvuosiuose stiliuose.

Bendrinėje kalboje vengtinos kai kurios paplitusios tarminės linksnių bei asmenų galūnės. Reikėtų įsidėmėti, kad, pvz., marinuotas daržo gėrybes laikome ne sandėliukyje, bet sandėliuke; turistinė žuvienė kunkuliavo ne katiliukyje, bet katiliuke ir t. t.

Tačiau šalia oficialių daiktavardžių formų moteries, obelies nėra klaida ir moters, obels. Vis dėlto geriau sakyti ir rašyti debesies, deguonies negu debesio, deguonio. Galima vartoti abi linksnių galūnes žodžiuose vėjyje ir vėjuje, kraujyje ir kraujuje; su dukterimi ir su dukteria, su seserimi ir su seseria. Įprasčiau sakyti vandeniu, akmeniu, piemeniu, šuniu, bet nėra klaida ir vandenimi, akmenimi, piemenimi, šunimi.

Dažnai klystame netaisyklingai vartodami įvardžio pats kilmininką. Derėtų įsidėmėti, jog pagrindinis normos variantas yra paties, o ne pačio (Paklausk jo paties).

Neretai linkstama kai kuriuos žodžius kaityti pagal kitą linksniuotę. Bendrinėje kalboje įprastos šios formos: atvejis, atvejį (ne atvejas, atveją); šviežias, šviežia (ne šviežus, švieži); giedras, giedra (ne giedrus, giedri). Tačiau blaivus, blaivi (ne blaivas, -a); smailus, smaili (ne smailas, -a); gudrus, gudri (ne gudras, -a).

Įsidėmėtina, kad būdvardžių ir būdvardiškųjų žodžių vienaskaitos naudininko ir vietininko galūnės yra kitokios negu daiktavardžių. Turi būti vartojamos tik taisyklingos darybos galūnės: sidabriniam (ne sidabriniui) papuošalui; auksiniam (ne auksiniui) žiedui; esminiam (ne esminiui) dalykui; auksiniame (ne auksinyje) narvelyje; sudėtiniame (ne sudėtinyje) sakinyje ir t. t.

Išimtis – galūnę -is turintys būdvardžiai, kurie sudaryti iš dviejų kamienų ir yra linkę daiktavardėti, pvz., mažametis, sengalvėlis, daugiaaukštis, juodbėris: grasino mažamečiui; skirta lėšų daugiaaukščiui renovuoti; gyvenu daugiaaukštyje. Jei į juos žiūrime kaip į priedėliais einančius daiktavardžius, nebus klaida ir tėveliui sengalvėliui, mažamečiui vaikui, juodbėriui žirgui, daugiaaukščiui namui. Tačiau jei į juos žiūrime kaip į būdvardžius, tai junginiuose su daiktavardžiais vartojame įprastas būdvardžių galūnes: mažamečiam vaikui, daugiaaukščiam namui, juodbėriam žirgui.

Nusakant metų dalis, mėnesius, savaites ir jų dalis pirmenybė teiktina (ypač prestižinėje bendrinėje kalboje) pagrindiniam normos variantui – galininko linksniui. Vietininkas – dalinis normos variantas, gali būti vartojamas laisvuosiuose stiliuose: rudenį (rudeny(je) šlapia; karas prasidėjo birželį (biržely(je); pirmadienį (pirmadieny(je) turiu išvažiuoti.

Dėl dviprasmiškumo negalima painioti veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko moteriškosios giminės vienaskaitos vardininko dalyvių (stovėjusi, perskaičiusi) ir to paties laiko padalyvių (stovėjus, perskaičius): Perskaičiusi (plg. Perskaičius) susimąstai.

Mūsų kraštietė poetė Salomėja Nėris rašė: „Rymo ramunėlė rudenio arimuos...“ Tai nepaprastai gražus poetinis tekstas, tačiau oficialusis dalykinis stilius mums leidžia vartoti tik paradigmą rudens arimuose...

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---