Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2009-03-20 16:33

---

Nuo Svirkalnio atsiveria platūs apylinkių toliai.
Laimos VABALIENĖS nuotr.

Alvito darželyje – „Tūkstantmečio spalvos“

Alvito vaikų darželyje vyko Lietuvos vardo tūkstantmečio šventės paminėjimas. Į šventę sugužėjo ne tik mūsų darželio bendruomenė – sulaukėme svečių ir iš Kybartų mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“. Jie taip pat parodė proginę programėlę. Šis bendras abiejų darželių projektas pavadintas „Tūkstantmečio spalvos“.

Šventę lydėjo šokiai, dainos, eilės, legendos – ir visa tai susipynė į tūkstantmečio spalvas. Šios programėlės metu vaikai labiau pažino savo gimtąją tėvynę bei jos simbolius. Visi kartu iš paukščio skrydžio filmuotuose kadruose stebėjome Lietuvą, kartu prisiminėme jos miestus.

Šventės metu buvo įžiebtas aukuras, kuris simbolizavo ne tik šilumą, bet ir šviesą, džiaugsmą, gėrį. Renginį užbaigėme bendru šokiu „Graži mūsų šeimynėlė“.



Kristina ANDRIUKAITIENĖ

Alvito pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės auklėtoja

---

Nykstančio kryžiaus į registrą neįrašys



Prie Keturkaimio, Paražnių kaime, kelkraštyje stovi niekieno neprižiūrimas, baigiantis sunykti senas kryžius, apie kurį „Santakoje“ buvo rašyta praėjusių metų rugsėjį. Apžiūrėjęs paminklą pastebėjau, kad jo viršūnė nukritusi ir įsmigusi į žemę. Iškasiau apie metrą ir pamačiau, kad viršuje būta kryžiaus. Pusė jo nulaužta, dalis dingusi, kita sulenkta. Ant paminklo likęs užrašas „1837 m.“ Vadinasi, jam daugiau kaip 170 metų. Paminklas statytas dar baudžiavos laikais.

Kovo mėnesį buvo atvykę Kultūros ministerijos Marijampolės teritorinio padalinio atstovai. Apžiūrėję paminklą jie nustatė, kad nepakanka kultūrinės vertės siūlyti jį įrašyti į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Atlikus tvarkymo darbus, šiuo paminklu gali rūpintis ne tik valstybės institucijos, religinės organizacijos, bet ir privatūs asmenys.



Albinas KLIMAVIČIUS

Kybartų miesto gyventojas

---

Įdomus puslapis iš Svirkalnio istorijos



Svirkalnis, aukščiausias mano vaikystės kalnas, dabar vadinamas tik kalva. Jis buvo labai gerai matomas iš antrųjų mano namų (pirmieji buvo Vidgiriuose). Ne kartą kalno šlaituose su kaimynų vaikais rinkome avietes, o Joninių naktį stebėdavome liepsnojančius laužus.

Žinau, kad dabar senelis Svirkalnis tvarkomas, atnaujintas ąžuoliukų sodinukais, puoselėjamas kaip graži, Suvalkijoje gana retai pasitaikanti, todėl turistų lankoma vieta.

Man atrodo, kad ne vienam bus įdomu paskaityti 80-ies metų senumo žinutę iš jaunimo žurnalo „Pavasaris“ (1929 m., Nr. 14–15).

„Gražiškiai. Čia „Pavasario“ kuopa š. m. birželio mėn. 23 d. surengė „Joninių naktį“. Buvo vaidinta L. Giros misterija „Paparčio žiedas“, I veiksmas (pasiryžimas).

Bernelio rolę vaidino p. Kaz. Inčiūra, kurio vaidmeniu publika buvo labai patenkinta. Prologą šiam veiksmui parašė pats p. Inčiūra, kur sutraukęs mintis sudarė pilną veikalą.

Jau iš ryto Svirkalnio kalno viršūnėje ant aukšto stiebo iškilo didelė tautinė vėliava, kuri per visą dieną rodė, kad ten įvyks kas nepaprasta. Vakare nustojo linksminusis susirinkusi publika ir visi suėjo prie vėliavos.

Orkestrui grojant maršą, ateina iš pakalnės pro krūmus nusigrimavę ir apsirėdę scenai artistai: priešaky jų bernelis, o su juo undinės ir raganos, dvi iš jų nešinos tautines vėliavas, o kitos su degančiais fakelais rankose ir sustoja pas vėliavą. Čia stud. Vasiliauskas papasakoja apie paparčio žiedą lietuvių tautoje, po to giedamas tautos himnas, giesmės už žuvusius Lietuvos karžygius, „Marija, Marija“ ir nuleidžiama vėliava. Nuleidus vėliavą, einama į vaidinimo vietą. Čia aplink uždegami fakelai ir prasideda vaidinimas.

Vaidinimas nusisekė labai gerai. Ypatingą įspūdį padarė mok. Kudlinskaitės sugalvotos undinių figūros ir gestai, kuriais jos viliojo bernelį ir laumę.

Pavasarininkai labai dėkingi p. Inčiūrai už jo pasišventimą ir gerai atliktą darbą“. Žinutę pasirašė „Buvęs“.

Žinutės autorius, ko gero, taip ir liks nežinomas. O gal jis paaiškės, pasikalbėjus su garbaus amžiaus gražiškiečiais? Gal Lietuvos vardo tūkstantmečio garbei šią gražią tradiciją pakartos Gražiškių vidurinės mokyklos, kurią man buvo lemta baigti prieš 55-erius metus, saviveiklininkai su „Gražupio“ ansamblio dainininkais? Gaila, bet, atrodo, dabar ten nėra orkestro. Anapilin iškeliavę ir šaunūs mano gimtojo Vidgirių kaimo artistai. Vieną jų nuotrauką pavyko gauti iš šviesaus atminimo kaimo humoristo Pijaus Venslausko žmonos Marijos Starkevičiūtės. Vidgirių kaimo pavasarininkų veiklą primena jų iniciatyva pastatytas kryžius. Mano dėdė Vincas Kalavinskas už jaunatvišką aktyvumą ir savaip suprastą bei išreikštą meilę Tėvynei su šeima buvo ištremtas „atgailauti“ į tolimą Krasnojarsko kraštą.

Valerija KALAVINSKAITĖ- JANUŠKEVIČIENĖ

Alytaus rajono gyventoja

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---