|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2005-06-23 15:57
Vienuolės, pasitelkusios į pagalbą mergaites, parodė vaizdelį, ką gali vienas žmogus, kada sulaukia pagalbininkų.Autorės nuotr. Birutė NENĖNIENĖ
– Vieni gyvenime bet kokia kaina siekia sau malonumo. Kiti galvoja, kad daugelis dalykų jiems nepasiekiami, todėl nesistengia ir nesisieloja, dar kiti gyvena giliai nemąstydami, paprasčiausiai prisitaikydami prie aplinkos. Yra žmonių, kurie nemato gyvenimo prasmės, viskuo nusivylę, nes neįvertina brangiausios dovanos – gyvybės. Dievas gyvenimą duoda, kad mums ir šalia esantiems būtų gera, ir vienas kitą palaikydami jaustumėmės laimingi“, – pokalbį pradėjo vienuolė Laimutė. Pasak seselės, galima pasaulį padaryti gražesnį ir geresnį, jeigu atsiranda bent vienas, kuris išdrįsta pradėti ką nors veikti, o jam visada atsiranda pagalbininkų. Konkrečios vienuolijos ištakose paprastai stovi vienas žmogus, – įsteigėjas. Jis turi tam tikrą charizmą – Dievo dovaną kažką veikti, ir idėją perteikia bendruomenei, kuri įsipareigoja veiklai. Yra vienuoliškų bendruomenių, kurios pasišvenčia maldai, pamokslavimui. Kitos rūpinasi seneliais, vargšais, apleistaisiais, našlaičiais ir kt. Pagrindinis vienuolinio gyvenimo bruožas yra gyvenimas bendruomenėje. Šių dienų pasaulis labiau vertina matomus, apčiuopiamus dalykus, o pamiršta, kad yra daug brangesnių ir vertesnių, kurių negalima apčiuopti, kad yra siela, amžinasis gyvenimas. Todėl pašvęstojo gyvenimo žmonių – vienuolių – misija, vykdant tris evangelinius įpareigojimus: paklusnumo, skaistybės ir neturto – pasauliui liudyti tai, ko mes nematome – Dievo meilę, amžinąjį gyvenimą. Santuokoje įsipareigojama visą gyvenimą gyventi su vienu pasirinktu žmogumi, kunigo tarnystė pašvęsta Dievui. Vienuolio pašaukimas – tai gyvenimo būdas, laikantis tam tikrų taisyklių, įsipareigojimų. Sesuo Dalia, pasakojusi, kaip ji atėjo į bendruomenę, sakė, jog „pašaukimo kelią labai sunku atskleisti. Pašaukimas yra dovana ir kartu paslaptis. Dievo kviečiantis balsas labai individualus“. Už savo pašaukimą ji dėkinga tėvams, kurie nuo mažų dienų diegė tikėjimą ir tarybiniais laikais gyveno su malda. Susitikimo dalyviai pastebėjo, jog skiriasi vienuolių rūbų spalva – tai priklauso nuo kongregacijos. Vienuolės mielai atsakinėjo ir į kitus klausimus. Pasirodo, į vienuolyną gali būti priimtos mergaitės nuo šešiolikos metų iki bet kokio amžiaus, net įsipareigojimų šeimai neturinčios našlės. Nėra jokių apribojimų dėl išsilavinimo: jei žmogus gabus, kongregacija skatina mokytis. Tačiau įgijus išsilavinimą dar nereiškia, kad pagal tai ir dirbs – vienuolės atsiliepia į aktualiausius šios dienos reikalavimus. Anks-čiau aktyviai dirbo katechizuodamos vaikus, vėliau – socialinį darbą tarp senelių ir vaikų, dabar aktualu, kaip moteris apsaugoti nuo prekeivių žmonėmis ir t.t. Viešnios patvirtino, jog daug laiko skiria maldai. Tačiau, pasak seselės Marytės, kad jų veikla judėtų į priekį, kaip irkluojančiam valtininkui reikalingi du irklai, tai yra – malda ir darbas. Šių dviejų „irklų“ patarė nepamiršti kiekvienam. Publikuota: 2005-06-23 15:57:14 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje * Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|